Jaunoji karta ir ją į kelią išleidžiantys mokytojai už didžiulę pažangą liaupsių nenusipelnė. Tai įrodo Švietimo ir mokslo ministerijoje pristatyti 2009 m. tarptautinio penkiolikmečių pasiekimų tyrimo PISA rezultatai.
Palyginus Lietuvos penkiolik-mečių žinias ir gebėjimus gamtos mokslų, matematikos ir skaitymo srityse su kitų šalių to paties amžiaus jaunuolių pasiekimais paaiškėjo, kad mūsiškiai nepateko net tarp vidutiniokų. Jų mokslo rezultatai buvo prastesni už tyrime dalyvavusių 65 šalių vidurkį. Savimeilės neglosto ir tai, kad mus aplenkė Latvijos paaugliai, o estai tiesiog nušluostė nosį.
Tokių rodiklių Lietuvos švietimo atstovai dramatizuoti neskuba. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pripažino, kad rezultatai nėra geri, tad reikia turėti ambicingesnius tikslus. Esą derėtų daugiau dėmesio skirti pedagogų rengimui, vyresnių mokinių ugdymo programoms atnaujinti, daugiau investuoti į ugdymo aplinką.
„Lietuvos mokinių pasiekimų rezultatai šiek tiek pakito. Tačiau tai netenkina, nes nėra pažangos, palyginti su 2006-aisiais. Žemiausią pasiekimų lygmenį atitiko dauguma, tačiau aukščiausio lygmens užduotis atliko palyginti nedaug mokinių. Be to, padidėjo atotrūkis tarp mergaičių ir berniukų rezultatų“, – kalbėjo G.Steponavičius.
Pasak ministro, būtina pačioms mokykloms suteikti daugiau savarankiškumo ir atsakomybės tobulinant ugdymo procesą. Tikimasi, kad pagerinti rezultatus leis kuriama turtinga mokymosi aplinka, pedagogų rengimo pertvarka.
Nuliūdino estai
„Sekundės“ kalbinta Švietimo ir mokslo ministerijos Strateginio planavimo ir analizės skyriaus vedėjo pavaduotoja daktarė Rita Dukynaitė informavo, kad buvo lyginami 65 šalių mokiniai tarptautiniu mastu. Kaip pasirodė atsitiktinai kompiuteriu tyrime dalyvauti išrinktos Lietuvos miestų mokyklos, ministerija atskleisti neketina – esą tą savanoriškai galės padaryti rezultatų sulaukusių pačių įstaigų atstovai.
„Be reikalo iš karto buvo pareikšta, kad PISA tyrimo rezultatai mus nuvylė, nugąsdino. Kas trejus metus organizuojamame PISA tyrime dalyvaujame antrą kartą. Kai palyginome 2006-ųjų ir 2009-ųjų bendrus gamtos mokslų, matematikos ir skaitymo gebėjimų sričių rezultatus, situacija nebeatrodo tokia beviltiška. Pavyzdžiui, penkiolikmečių skaitymo gebėjimų rezultatas suprastėjo tik dviem taškais, matematikos raštingumo – devyniais, o gamtamokslinio raštingumo trimis taškais pakilo. Vadinasi, nepasirodėme prasčiau – tiesiog nepadaryta pažanga“, – sakė R.Dukynaitė.
Švietimo ir mokslo ministerijos atstovės teigimu, nederėtų nusiminti ir dėl to, kad bendroje šalių įskaitoje 2006-aisiais mūsų mokiniai buvo 32, o pernai – jau 40. Esą nukritome per 8 pozicijas, nes tyrime dalyvavo 8 šalimis daugiau.
„Labiausiai liūdna dėl to, kad mus stipriai lenkia iš esmės panašiomis sąlygomis gyvenantys estai. O juk mūsų švietimo programų dokumentus PISA tyrimą atliekanti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (OECD) įvertino kaip geriausius Rytų ir Vidurio Europoje. Vadinasi, su tam tikromis problemomis susiduria pedagogai. Gal tiesiog jiems trūksta žinių, kaip vaikus parengti praktinei veiklai“, – kalbėjo R.Dukynaitė.
Mokytojai nekalti
Panevėžio miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausiasis specialistas Eugenijus Kuchalskis teigė kol kas PISA tyrimo rezultatų neturintis. Todėl dar neaišku, kaip Panevėžio mokiniai pasirodė šalies mastu.
Pasak E.Kuchalskio, panevėžiečiai neturėjo nuvilti – tikimasi, kad kaip tik mūsiškiai Lietuvos penkiolikmečius „patempė“ viršun.
„Nemanau, kad pasirodėme labai negerai, juk nesame paskutiniai. Kadangi tyrimas buvo labiau orientuotas į praktinius gebėjimus, natūralu, kad nepasiekėme net vidutinio lygio. Ne taip greitai viskas vyksta: programas atnaujiname, bet mokytojams ir vaikams prie jų prisitaikyti reikia ne vienerių metų. Pedagogams būtina išmokti švietimo metodiką taikyti ir perteikti per praktinę veiklą. Gaila tik, kad, palyginti su kitomis šalimis kaimynėmis, ypač Estija, atrodome nekaip“, – kalbėjo E.Kuchalskis.
