Pasibaigus mokslo metams auditorijas komplektuoja ne tik universitetai ar kolegijos, bet ir profesinės mokymo įstaigos. Pastarųjų vadovai tikina, kad šiais ir kitais metais padėtis bus ne iš gerųjų – profesinių mokyklų duris varstys mažiau mokinių. Liepą jau sujungtos 6 tokio tipo mokyklos – jos tapo mokymo centrais.
Tikisi pritraukti mokinių
„Kol kas – ne kokie rezultatai, tendencijos yra prastesnės nei 2010-aisiais. Praėjusiais metais tuo pačiu metu buvo surinkta apie 70 proc. stojančiųjų pas mus, o šįmet – 50 proc.“ – atviravo Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro direktorius Alvydas Pranas Grevas.
Pašnekovas viliasi surinkti reikiamą skaičių mokinių, tam esą skleidžiama informacija dar nuo spalio mėn, o pati Kauno prekybos ir verslo mokykla liepos mėnesį susijungė su Kauno maisto pramonės.
Kalbėdama su interneto portalu lrt.lt, Klaipėdos siuvimo ir paslaugų verslo mokyklos direktorės pavaduotoja Albertina Kemežienė pridūrė, kad 2011–2012-aisiais apskritai baigiančių pagrindines mokyklas skaičius yra žymiai mažesnis nei ankstesniais metais.
„Mes domimės, kiek baigia pagrindines mokyklas: blogėja demografinė padėtis ir mažėja mokinių. Šiais ir kitais metais jausime mokinių stygių“, – įspėjo pašnekovė.
Tačiau, pasak A. Kemežienės, kol kas Klaipėdos siuvimo ir paslaugų verslo mokykla tris specialybes jau yra visiškai sukomplektavusi: kirpėjo, kompiuterinio projektavimo operatoriaus ir interjero apipavidalintojo.
„Dabar stoja tik baigę 10 klasių, nes vidurinių mokyklų moksleiviai brandos atestatus dar tik gavo ar gaus, todėl negalime komentuoti, koks bus vidurinę mokyklą baigusiųjų ir čia stojančiųjų skaičius“, – sakė direktorės pavaduotoja.
Mokinių – mažėja, specialistų - daugėja
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2009–2010-aisiais į profesines mokyklas priimta mokinių buvo 22 tūkst. 659, o 2010–2011-aisiais – 22 tūkst. 193. Tačiau pastebima, kad 2009–2010-aisiais metais specialistų profesinėse mokyklose parengta 12 327, o po metų – net 1431 daugiau (13 tūkst. 758).
2010–2011-aisiais profesinių mokyklų skaičius buvo 75, iš jų – 3 privačios. Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos Profesinio mokymo ir orientavimo skyriaus vyr. specialisto Juozo Gaudiešiaus, šiuo metu šalyje yra 69 profesinės mokymo įstaigos. Nuo liepos 1-osios buvo sujungtos šešios mokyklos ir iš jų padaryti trys mokymo centrai po vieną kiekviename mieste: Radviliškyje, Biržuose bei Kaune. Daugiau profesinių mokyklų šiemet jungti nebeplanuojama.
„Turtingos valstybės savo mokyklą gali išlaikyti ir pustuštę. Būna, mokykla padirba tris metus, išleidžia laidą ir du tris metus nemokina, kol vėl bus poreikis. Lietuvoje mums geriau jungtis, nes nesame tokie turtingi ir išlaikyti tuščias patalpas neapsimoka“, – lrt.lt sakė J. Gaudiešius.
Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro direktorius pridūrė, kad Estijoje stipriai sumažintas profesinių mokyklų skaičius, jos taip pat sujungtos į centrus. Kalbama, kad artėjančius penkerius metus mūsų šalyje profesinių mokyklų turėtų likti 60.
Mažiau mokinių turinčios mokyklos esą nesurenka krepšelių, o susijungus į vieną didesnį darinį padidėja lėšų srautas, tokiems centrams atsiveria galimybės dalyvauti europiniuose projektuose.
Apgaunami tėvai ir vaikai
Pasak A. Kemežienės, vyrauja atvirkščias procesas, kai žmogus visų pirma kolegijoje įgyja aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą ir po to eina į profesinę mokyklą mokytis praktinių gebėjimų. Esą turėtų būti atvirkščiai – baigę vidurinę mokyklą žmonės turėtų įgyti darbuotojo profesiją.
„Baigęs žmogus vidurinę mokyklą stoja į Vilniaus kolegiją kostiumo dizainą. Jis išmoko gražiai piešti drabužius, labai gerai derinti spalvas, kompoziciją ir t.t., bet jis nemoka siūti. Jis siuvėją turi samdyti. Tai už kostiumo vertę 80 proc. turi atiduoti siuvėjai, to neturėtų būti, ar ne?“ – teiravosi A. Kemežienė.
Pasak direktorės pavaduotojos, daugeliui švietimo įstaigų trūksta mokinių, todėl laikomi ir silpniau besimokantys. Dar viena priežastis esą emigracija: „Turime besimokančių mokinių, kurių tėvai dirba užsienyje, žinote, kokia problematiška situacija. 11–12-tokas lieka be priežiūros, tai ir egzaminą pramiega...“
J. Gaudiešius pridūrė, kad profesinės mokyklos tampa nebe tokios populiarios dar ir dėl to, kad tokiose mokyklose rengiamos programos nespėja žengti koja kojon su darbo rinkos pokyčiais.Pasak A. P. Grevo, visuomenėje vyrauja stereotipas esą besimokant profesinėje mokykloje vaikui užkertamas kelias studijuoti aukštojoje mokykloje ir todėl tėvai tėvai jų nenori išleisti mokytis profesinėje mokykloje.
„Paprasčiausiai apgaunami tėvai ir vaikai. Baigia dvylika ir traukia į užsienį, lieka be profesijos. Būtinai turi keistis požiūris [į profesines mokyklas], Vokietijoje jis keitėsi 50 metų. Reikalingas darbininkas, vadybininkų nereikia. Aš neįsivaizduoju, kur jie dėsis baigę socialinius mokslus“, – apie šiuo metu aukštosiose mokyklose populiariausius mokslus atsiliepė A. P. Grevas.
