mma

Kaip vertinti vyriausybės pasiūlytą mokesčių sistemos reformą? Nepatenkintų bus, tačiau patobulintina mokesčių sistema, tikėtina, bus paprastesnė, skaidresnė, efektyvesnė ir teisingesnė. Didžiausias dėmesys mokesčių reformoje skiriamas įsisenėjusiai problemai spręsti – reikšmingai mažinama mažas pajamas gaunančiųjų mokestinė našta.

Premjero Sauliaus Skvernelio ir finansų ministro Viliaus Šapokos laikyta paslaptyje mokesčių reforma jau prieš kelias dienas išvydo dienos šviesą. Tačiau šiandien ji pristatyta išsamiai ir oficialiai. Naujoji valdžia siekia supaprastinti mokesčių sistemą ir suteikti galimybių daugiau uždirbti mažiausiai gaunantiems.  „LR Vyriausybė nuosekliai laikosi savo programos. Minėjome, kad vasaros pradžioje pranešime, kas susiję su mokestiniais pakeitimais.

Vyriausybei nuo 2018 metų ketinant sulyginti neapmokestinamų pajamų dydį (NPD) - 310 eurų - su 380 eurų siekiančia minimalia mėnesio alga (MMA), nebeliks NPD didinimo poveikio, sako Seimo Audito komiteto pirmininkė konservatorė Ingrida Šimonytė. Ji taip pat abejoja idėja naikinti verslo liudijimus statybos ir automobilių remonto paslaugoms.

Neretai pateikiama statistika apie sparčiai kilusius atlyginimus palydima Lietuvos gyventojų klausimu: „O tai kam ta alga pakilo?“. Ekonomistai patvirtina, taip, algų augimą galėjo pajusti ne visi, bet, vis dėlto, didžioji dalis Lietuvos gyventojų.

Užimamos pareigos, darbovietė, įgūdžiai, šalies ekonominė padėtis – tik vieni iš ingredientų lemiantys atlyginimus. Lietuva atlyginimais itin išsiskiria iš kitų šalių – didžioji dalis dirba už minimumą, o didžiausius atlyginimus pelno anaiptol ne vyriausieji darbuotojai. „Sodros“ pateikiama statistika rodo, kad 2017 m. vasario mėnesį absoliuti dauguma Lietuvos darbuotojų – 270,86 tūkst. dirbo už mažiausią galimą atlyginimą, iki 380 Eur „ant popieriaus“. Tuo tarpu virš 5 tūkst.

Ketverius metus auganti Lietuvos MMA ir džiudžitsu federacija pristato didžiulį MMA mėgėjų čempionatą, kuriame tarp šimto dalyvių beveik pusė atstovaus užsieniui. Didžiausią dalį svečių sudarys sportininkai iš Latvijos, Lenkijos ir Rusijos. Pats turnyras pirmą kartą istorijoje organizuojamas Prienuose. „Kažkada viename mieste buvo organizuojamas pirmas turnyras, kažkada kitame, o dabar natūraliai atėjo eilė Prienams.

Lietuvos statistikos departamentas išnagrinėjo šalies darbo užmokestį pagal darbuotojų skaičių. Pasirodo, net penktadalis 2016 m. spalio mėn. gavo 380 EUR ir mažesnį darbo užmokestį.  2016 m. spalio mėn. šalies ūkyje (įskaitant individualiasias įmones) buvo 223,2 tūkst. (20,2 proc.) 380 EUR ir mažesnį bruto darbo užmokestį gavusių darbuotojų, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Daugiau negu pusė (128,8 tūkst.) šių darbuotojų dirbo ne visą darbo laiką. 2016 m. spalio mėn.

Pajamų nelygybė plačiai aptarinėjama tema visoje Europos Sąjungoje. Ekonomistai tvirtina, kad visiškai panaikinti nelygybę tikslinga nebūtų, tačiau Lietuvos rodiklį mažinti reikėtų. 20 proc. Europos Sąjungos (ES) gyventojų, turinčių daugiausia pajamų, gauna maždaug 5,2 kartais daugiau nei 20 proc. gyventojų, uždirbančių mažiausiai. Tačiau toks ES vidurkis. Pažvelgus į atskiras šalis šis santykis keičiasi.

Tūkstantis eurų – skamba solidžiai. Tiek žadėjo politikai prieš Seimo rinkimus, tiek paskelbė sieksiantys ir latviai iki 2020 metų. Tačiau Lietuvos ekonomistai optimistiški, latvius aplenksime ne tik „ant popieriaus“. Šiuo metu tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje vienodas minimalus mėnesio atkyginimas (MMA) – 380 eurų. Tačiau pagal vidutinį atlyginimą, kaimynai mus lenkia. Vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje 2016 m. III ketv.

Praeitais metais Lietuvoje du kartus padidintas minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) vis dar neprilygsta kitų Europos Sąjungos šalių minimaliam darbo užmokesčiui. Šiais metais jis nebedidės, tačiau gal ir nėra kaip kelti minimalų atlygį? Ekonomistų nuomonės išsiskiria. Štai neseniai Eurostat paskelbė 2017 m. sausio mėnesio MMA statistiką Europos Sąjungoje.

Minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) Lietuvoje yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Lietuvoje 380 eurų siekiantis MMA aplenkė tik minimalų atlygį Bulgarijoje (235 eurai) ir Rumunijoje (275 eurų), rodo penktadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje MMA taip pat yra 380 eurų, Estijoje - siekia 470 eurų.

Valdžia ketina įvesti maždaug 240–250 eurų dydžio minimalių poreikių krepšelį, parodantį, kiek žmogui reikia per mėnesį turėti pajamų, kad jis išgyventų. Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjo Romo Lazutkos, šį krepšelį būtų galima taikyti jau nuo kitų metų – su juo susieti bent kai kurias išmokas.

„Apie tai svajojau, bet nesitikėjau, kad viskas bus taip gerai, - po šeštos pergalės iš eilės kalbėjo kovotojas Laurynas Urbonavičius. – Tik pradėjęs savo profesionalią karjerą pamačiau, kad svajonės virsta realybe. Žinai, yra labai geras posakis: svajok atsargiai, nes svajonės pildosi“. Kapitonas Lietuva – šis pseudonimas jau spėjo prilipti Laurynui, kuris prieš penkis metus nusprendė save išbandyti mišrių kovos menų treniruotėse. „Visą savo gyvenimą aš norėjau treniruotis kovos menų klube.

Jei 2007 m. sutinkančių dirbti už mažiau nei 350 eurų buvo net 29,2 proc., tai šiemet vertinančių save taip kukliai beliko tik 3,5 proc., teigia specialistų paieškos portalas cvmarket.lt, atlikęs mažiausio priimtino atlyginimo tyrimą. „Per dešimt metų, praėjusių nuo 2007-ųjų, minimali mėnesio alga ūgtelėjo daugiau negu dvigubai - nuo 173,8 iki 380 eurų, - sako portalo cvmarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė, - dar greičiau pūtėsi pragyvenimo, ypač sostinėje, kaina.

Klausantis diskusijos apie mokesčių didinimą savarankiškai dirbantiesiems, gali susidaryti įspūdis, kad jie – pagrindinė Lietuvos biudžeto problema. Suprask, valstybėje pinigų trūksta ne dėl to, kad valdžios nemoka tvarkytis su finansais, ir ne dėl to, kad daliai žmonių iš pašalpų gyventi lengviau nei dirbti. Pasirodo, kalčiausi – žmonės, patys sau susikuriantys darbo vietą, ir smulkieji verslininkai.

Šalies vartotojų interesus ginantis Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas atliko apklausą, kuria siekta įvertinti, kokie 2016 m. įvykiai atnešė didžiausią naudą Lietuvos vartotojams. Paaiškėjo, kad tai – didesni atlyginimai ir „Lidl Lietuva“ startas bei plėtra šalyje. Lygiai pusė – 50 proc. – visų apklausos dalyvių nurodė, kad didžiausią naudą vartotojams pernai sukūrė iki 380 eurų padidintas minimalus mėnesio atlyginimas (MMA). 44 proc.

Tarptautinės institucijos Lietuvai turi daug priekaištų dėl per didelio darbo pajamų apmokestinimo. Nepaisydama nuolatinio baksnojimo, valdžia nusprendė šią Lietuvos bėdą dar pagilinti, galutinai įsodrindama asmenis, vykdančius individualią veiklą. Šiuo metu 15 procentų gyventojų pajamų mokestis ir 9 procentų sveikatos draudimo įmokos taikomas kone visoms be išimties veikloms. Net verslo liudijimo minimali „kaina“ apskaičiuota, remiantis GPM nuo minimalios algos.

Lietuvos statistikos departamentas atidžiai fiksuoja, kaip kas ketvirtį keičiasi atlyginimai Lietuvos rajonuose. Naujausiais duomenimis, didesniais atlyginimais nesidžiaugė tik Jonavos ir Mažeikių rajonų savivaldybės. Duomenys atskleidė ir didėjantį atotrūkį tarp Vilniaus ir likusios Lietuvos. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju ketvirčiu, išaugo visose apskrityse, pranešė Lietuvos statistikos departamentas.

Jei pernai buvote tarp penktadalio mažiausiai pajamų gaunančiųjų Lietuvoje, jums reikėtų septynių su puse metų tam, kad sukauptumėte tiek pajamų, kiek per metus gauna penktadalis daugiausiai uždirbančiųjų. Nuo 2014 metų šis laikas pailgėjo daugiau nei metais, o iš ES valstybių pajamų nelygybė yra didesnė tik Rumunijoje. Nepaisant minimalaus atlyginimo šuolio ir neapmokestinamo pajamų dydžio didinimo, ypač skurdžiai gyvenančiųjų dalis taip pat kiek padidėjo.

Vidutinis mėnesio darbo užmokestis iki mokesčių Lietuvoje šių metų trečią ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2015 metų laikotarpiu, buvo 7,9 proc. didesnis. Darbo užmokestis į rankas per metus padidėjo 8,2 proc., o realusis – 7,4 procento.

Baltijos šalys vadinamos broliukais ir sesutėmis, tačiau pažvelgus į atlyginimų skirtumą galima pamanyti, kad Lietuva ir Estija – itin tolimos giminaitės. Remiantis cvonline.lt renkamais duomenimis apie vidutinius atlyginimus į rankas Baltijos šalyse sudaryta lentelė. Iš jos matyti, kad Estija yra pirmaujanti pagal atlyginimų dydį. Antrąją vietą užima Lietuva, kurioje atlyginimai vidutiniškai 200 eurų mažesni nei Estijoje. Tuo tarpu Latvijoje, situacija dar prastesnė.

Mišrių kovos menų (MMA) kovotoja Anastasia Yankova parodė tamsiąją kovų narve pusę. Socialiniame tinkle sportininkė patalpino nuotrauką, kurioje jos veidas tiesiog nusėtas mėlynėmis. Anastasia dažnai į socialinius tinklus kelia nuotraukas, tačiau viena buvo itin sukrečianti. Iš viso 25-rių kovotoja yra iškovojusi 4 pergales ir nepatyrusi nei vieno pralaimėjimo.

Matant pirmaujančias partijas rinkimuose vis atidžiau žvelgiama į jų siūlomas programas. SEB vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda apžvelgdamas rinkimų rezultatus pastebi, kad partijos, kurios žadėjo didžiausius minimalius mėnesio atlyginimus, į Seimą nepateko. Tad galima tikėtis natūralaus ekonomikai atlyginimų augimų.

Finansų ministerija siūlo nuo kitų metų pusantro karto padidinti neapmokestinamųjų pajamų dydį - minimalų mėnesinį atlyginimą gaunantiems žmonės šis dydis padidėtų nuo 200 eurų iki 310 eurų. Tai numatančias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas Finansų ministerija pateikė kartu su 2017-ųjų biudžeto projektu. Asmenims, kuriems nustatytas 0-25 proc. nedarbingumo lygis, NPD didės nuo 270 eurų iki 380 eurų. 30-55 proc. nedarbingumo lygį turintiesiems NPD didėtų nuo 210 iki 320 eurų.

Rinkimai nenumaldomai artėja, o su jais ir nauji įstatymai. Dažniausiai partijos į savo programas įrašo daugybę mokestinių lengvatų, tačiau jau dabar matyti, kad kai kurie pažadai tokiais tik ir liks. Naujienų portalas tv3.lt apžvelgia pagrindinius mokesčių ir verslo sąlygų punktus programose. Jų realumą ir naudingumą įvertina SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda ir asociacijos Investors' Forum vykdomoji direktorė  Rūta Skyrienė.

Ne paslaptis, kad didžiausias vidutinis atlyginimas mokamas Vilniuje, tačiau didesnį nei vidutinis šalies atlyginimas galima gauti ir kitose savivaldybėse. Be to, ne visose Lietuvos vietose atlyginimai augo. Šiuo metu vidutinis atlyginimas mokamas į rankas Lietuvoje siekia 600,8 Eur. Palyginus su ankstesniu ketvirčiu, užmokestis išaugo 2,9 proc. Žvelgiant į apskričių rodiklius matyti, kad vienintelėje Vilniaus apskr. atlyginimai didesni nei šalies vidurkis – 655,3 Eur neto atlyginimas.

Artėjant rinkimams, politinės partijos svaidosi pažadais, kiek ruošiasi kelti atlyginimus. Tuo tarpu ekonomistai vertindami ekonomikos augimo prognozes, nėra tokie dosnūs. „Swedbank“ banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pristatydamas naujausią ekonominę prognozę kalbėjo, jog natūralu, kad kai maisto produktai tik ketvirtadaliu pigesni nei ES vidurkis, o atlyginimai skiriasi kelis kartus lyginant su ES vidurkiu, žmonės ieško mažo darbo užmokesčio priežasčių.

Visoje Europos Sąjungoje (ES) minimali mėnesio alga (MMA) ne tik skiriasi savo dydžiu, bet ir nustatymo būdu. Pavyzdžiui, Šiaurės šalyse tai – susitarimo su darbdaviu reikalas, kitose šalyse atsižvelgiama į amžių, patirtį ar sektorių, o Lietuvoje nustatoma bendra visai šaliai. Kuris būdas teisingiausias? Statistika nestebina, kaip ir pagal vidutines algas, taip ir pagal MMA Lietuva nėra tarp pirmaujančių. Pirmąjį vietą užima Liuksemburgas – beveik 2000 eurų per mėnesį.

Sparčiai, antrąjį ketvirtį net 8,1 proc., augantis darbo užmokestis džiugina darbuotojus. Jiems atlyginimus mokantys verslininkai tai gali vertinti dvejopai: viena vertus, nėra ko džiaugtis, nes darbuotojams tenka atiduoti vis didesnę pajamų dalį, kita vertus, verslininkams gerai, nes darbuotojai daugiau pinigų išleidžia pirkdami prekių ir paslaugų.

Nors nuo krizės laikų šalyje didėjo ir minimalus mėnesio atlyginimas (MMA), ir pensijos, valstybės remiamų pajamų dydis (VRP), skirtas skurdžiai gyvenantiems asmenims liko toks pat. Tuo nepatenkinti politikai kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministrę Algimantą Pabedinskienę prašydami paaiškinimo. Bijant didesnio skaičiaus žmonių gyvenančių iš pašalpų, norima jas didinti nebent minimaliai.

Nedarbo lygis šių metų antrąjį ketvirtį Lietuvoje, palyginti su atitinkamu 2015 m. laikotarpiu, buvo 1,4 proc. punkto mažesnis ir sudarė 8 procentus. Šis pokytis patvirtina besitęsiančią nedarbo lygio šalyje mažėjimo tendenciją, kuri šiuo metu yra palanki ir ieškantiesiems darbo, ir jį turintiems. Mažesnis nedarbo lygis prisideda prie augančio vidutinio darbo užmokesčio ir visuminės paklausos šalyje didėjimo.

„Kitų metų valstybės biudžeto išlaidos planuojamos, įvertinus Vyriausybės prioritetus, valstybės įsipareigojimus savo piliečiams, todėl eilėje prie biudžeto pinigų nebus nei „lygių ir lygesnių“, nei nusipelniusių ar kitaip privilegijuotų ministerijų ir institucijų“, - žada finansų ministrė Rasa Budbergytė. Šiandien ji susitiko su Darbo partijos frakcija Seime, kurioje buvo klausiama dėl galimybių kitąmet didinti gyventojų atlyginimus.

„Darbiečiai“ iš finansų ministrės nori išgirsti, ar kitų metų biudžete bus numatyta lėšų naujam minimalios algos (MMA) didinimui. Šiemet liepą ji padidinta iki 380 eurų. „Mes norėtume žinoti jau dabar, kad galėtume formuluoti rinkiminius pažadus ir apie savo nuostatas informuoti ministrę“, - BNS sakė Darbo partijos vadovas europarlamentaras Valentinas Mazuronis.

Vyriausybė trečiadienį nepritarė siūlymui iki minimalios algos (MMA) dydžio padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), kuris dabar yra 200 eurų. MMA siekia 380 eurų. Finansų ministrė Rasa Budbergytė sako, kad ministrų kabinetas jau yra nusprendęs nuo kitų metų padidinti NPD iki 310 eurų. „Liepos 11 dienos ministrų pasitarime buvo konstatuota, kad NPD didinimas bus svarstomas kartu su 2017 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu.

Naujausiais duomenimis bankrutuojančių įmonių daugėja, o vienintelė įžvelgiama priežastis – minimalios algos padidinimas. Gyventojams prarandant darbus stebimas ir regionų tuštėjimo metas. Norint susitvarkyti su situacija vien Darbo kodekso neužteks, teks priimti kitus nacionalinio lygmens sprendimus, mano ekonomistas.

Vienos didžiausių popieriaus ir medienos pramonės įmonių grupių Baltijos šalyse AB „Grigeo Grigiškės“ prezidentas Gintautas Pangonis per 15 metų sugebėjo ne tik įveikti kelias krizes, bet ir iš pažiūros senas ir ilgas tradicijas turintį verslą atvesti į modernų amžių ir išlikti konkurencingiems. Užėjus į gamyklą pasitinka mašinos, sekundžių greitumu gaminančios vis daugiau pakuočių ir darbuotojai, ramiai stebintys gamybos procesą prie valdymo pultų.

Lietuvoje nuo liepos 1 dienos minimali mėnesio alga (MMA) padidėjo 30 eurų – iki 380 eurų – ir po septynerių metų pertraukos 10 eurų viršija minimalų darbo užmokestį Latvijoje. Visgi dažnai pamirštama, kad žmogui svarbesnė suma, kurią jis gauna išskaičiavus mokesčius (į rankas), o ji Lietuvoje gaunančiam MMA dėl mažesnio pajamų mokesčio tarifo ir dėl didesnio neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) jau yra 45 eurais didesnė negu kaimyninėje šalyje.

30 eurų didėja minimali alga. Nuo šiol „ant popieriaus“ mažiausiai uždirbantieji gaus 380 eurų. Žmonės vis tiek pyksta: net padidėjusi alga neleis nusipirkti būtiniausių produktų. Ekonomistai tikina, kad jau trečias per kadenciją sprendimas didinti minimalią algą – populizmas, nes pirmiausia reikia didinti vidutinę alga, o štai tam neužtenka paprasto politinio sprendimo.

Minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) nuo penktadienio didėja 30 eurų iki 380 eurų. MMA bus taikoma apie 350 tūkst. darbuotojų, tarp kurių - apie 80 tūkst. yra biudžetinių įstaigų darbuotojai. Minimalaus atlyginimo didinimui šių metų biudžete yra rezervuota 21,1 mln. eurų. Didinti MMA nuo šių metų liepos valdančiųjų Politinė taryba nusprendė dar pernai, o Vyriausybė tam pritarė praėjusią savaitę. Paskutinį kartą MMA 25 eurais iki 350 eurų padidinta šių metų pradžioje.

Nuo liepos pirmos iki 380 eurų didėsiantis minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) atskleidė ne tik lėtai didėjantį vidutinį atlyginimą, bet ir beveik neaugančias pensijas. Pasak ekonomistų, toks spartus MMA didinimas nėra sveika, nes šį didinant visiškai užmirštamas pensijų bei vidutinės algos dydis. Ekonomistai skaičiuoja, kad kasmet MMA augo apie 15 proc, tuo tarpu vidutinis atlyginimas – apie 6 proc. Tai buvo blogiausias rodiklis Baltijos šalyse.

Minimalios algos (MMA) didinimas turėtų sustoti, teigia paskirtoji finansų ministrė socialdemokratė Rasa Budbergytė. Pastaraisiais metais itin dažnai didinta MMA nuo liepos padidės dar 30 eurų iki 380 eurų.

Paskutinius metus matytas atlyginimų augimas pastebimas visose ekonominėse veiklose. Tačiau vienur jis buvo dosnesnis, kitur mažesnis. Deja, ekonomistams tenka pripažinti, kad duomenis gali iškreipti ir Lietuvos neapleidžianti šešėlinė ekonomika. Lietuvos banko duomenimis, vidutinis darbo užmokestis nuo 2012 metų išaugo 19 proc., o didžiausias augimas per paskutinius metus pastebimas viešbučių ir restoranų sektoriuje – apie 12 proc.

Vidutinis atlyginimas Lietuvoje šių metų pirmąjį ketvirtį augo 6,9 proc. Tai buvo sparčiausias augimo tempas pokriziniais metais. Dėl sparčiai kuriamų darbo vietų šalyje ir toliau turėtų mažėti nedarbas, o tai savo ruožtu palaikys spaudimą darbo užmokesčiui augti. Lemia kaistanti darbo rinka ir MMA didinimas Tokį spartų atlyginimų augimą pastaruoju metu lėmė dvi pagrindinės priežastys.

Iki Seimo rinkimų likus mažiau negu pusmečiui, politinės partijos skuba rinkėjus apipilti naujais pažadais apie šviesesnę ateitį. Tačiau, ar pamenate, ką Jums žadėjo keturis metus Lietuvą valdančios partijos prieš 2012 m. Seimo rinkimus? Politikai pripažįsta, jog toli gražu ne visus tikslus, kuriais prieš ketverius metus suviliojo rinkėjus, jiems pavyko įgyvendinti, o pasiteisinimams pasitelkia įvairiausias versijas.

Valdančiųjų siūlymai 30-čia eurų kelti minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) jau nuo liepos yra populistinis bandymas įsiteikti daliai rinkėjų prieš Seimo rinkimus, sako opozicinių Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų vadovas Gabrielius Landsbergis. „Viskas, kas prieš rinkimus susiję su minimalios algos didinimu, visų pirma, atrodo kaip populizmas“, - Žinių radijui sakė G.Landsbergis. „Man gaila, nes nuo tokių neapgalvotų sprendimų nukenčia daug kas valstybėje.

Daliai darbdavių nepritariant minimalios mėnesinės algos didinimui (MMA) nuo liepos, finansų ministras Rimantas Šadžius sako, jog į tokias abejones reikia kreipti dėmesį ir siūlymą didinti MMA priimti atsargiai.

Nors statistiniam mokesčių mokėtojui laisvės nuo mokesčių diena pagal Lietuvos laisvosios rinkos institutą (LLRI) šiemet ateis gegužės 18 dieną, dirbantiesiems ji išauš tik liepą. Būtent tada bus galima pradėti dirbti sau, o ne vien mokesčiams. Vis dėlto ne visų ekonomistų nuomonės apie mokesčius sutampa. Kol vieni mano, kad jie per dideli, o surinktos lėšos naudojamos neatsakingai, kiti tikina, kad mokesčiai nėra dideli, o būtent jie ir užtikrina valstybės paslaugų teikimą.

  Pusei darbdavių organizacijų nepritariant minimalios algos (MMA) didinimui nuo liepos ir Trišalei tarybai neturint vieningos nuomonės, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vis tiek siūlys Vyriausybei ją padidinti 30 eurų.

Iki Seimo rinkimų likus mažiau negu pusmečiui, politinės partijos pradėjo tikrą pažadų pasiutpolkę, lenktyniaudamos, kurios žmones pradžiugintų didesniu vidutiniu atlyginimu, minimalia mėnesine alga (MMA) ar senatvės pensija. Tuo metu apžvalgininkai perspėja, jog žongliravimas skaičiukais tėra masalas rinkėjas, mat ne viskas priklauso nuo politikų sprendimų.