Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju ketvirčiu, išaugo visose apskrityse, pranešė Lietuvos statistikos departamentas. Daugiausia vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo Panevėžio ir Šiaulių (po 4,6 proc.) bei Alytaus (4 proc.) apskričių įmonėse, įstaigose ir organizacijose.
Tačiau vidutiniškai didžiausią atlyginimą „ant popieriaus“ gavo Vilniaus (869,6 EUR), Kauno (782,9 EUR) ir Klaipėdos (780,8 EUR) darbuotojai. Mažiausiai gavo Marijampolės ir Tauragės apskrityse dirbantys gyventojai, atitinkamai 657,9 ir 661,6 EUR, kas yra 135 ir 132 EUR mažesni atlygiai nei vidutiniškai šalyje.
Žvelgiant į savivaldybes, naujausiais duomenimis atlyginimai padidėjo visose, išskyrus Mažeikių ir Jonavos savivaldybes.
Labiausiai atlygis „į rankas“ augo Pakruojo (6 proc.), Biržų ( 5,4 proc.) bei Panevėžio ir Šakių (po 5,3 proc.) rajonuose.
Didžiausią neto darbo užmokestį gavo Vilniaus (686,3 EUR) ir Klaipėdos (652,7 EUR) miestų, Visagino (630,3 EUR), Kauno miesto (622,7 EUR) savivaldybių įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai.
Mažiausiai uždirbo Šalčininkų (468,5 EUR), Lazdijų (470,2 EUR), Kalvarijos (473,4 EUR) ir Zarasų rajono (473,5 EUR) savivaldybių darbuotojai.
Per metus vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo visose savivaldybėse – nuo 1,5 proc. Rietavo iki 15,9 proc. Panevėžio rajono, išskyrus Lazdijų rajono, kurioje 0,6 proc. sumažėjo.
Atotrūkis tarp Vilniaus miesto ir Šalčininkų rajono savivaldybių 2016 m. trečiąjį ketvirtį siekė 307,3 EUR.
Išsamiau – lentelėje apačioje.
Įtakos turėjo ne tik pakeltas minimalus mėnesinis atsakymas
Pats statistikos departamentas informuoja, kad atlyginimas kilimą lėmė sezoniškumas, tuo laikotarpiu didesnės darbų apimtys, nuo liepos 1 d. padidinta minimalioji mėnesinė alga (iki 380 EUR), padidintas darbo užmokestis asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams ir kitos priežastys.
Neto darbo užmokesčio, palyginti su bruto darbo užmokesčiu, spartesniam augimui įtakos turėjo nuo 2016 m. sausio 1 d. pasikeitusi Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatyta neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka ir padidintas papildomas neapmokestinamas pajamų dydis.
„Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas taip pat patvirtino, kad pirmiausia pokytį lėmė sezoniniai veiksniai, tam tikrų sektorių specifika, padidintas MMA. Tačiau skirtumą statistikoje matome ir dėl kitusio darbuotojų skaičiaus.
„MMA ne kiekvieną ketvirtį keliamas, tai ir jis turėjo įtakos trečiam ketvirčiui. Kai kur jau yra signalas rajonuose, kad nebėra rezervo iš ko kelti atlyginimus. Nes nemaža dalis dirba už MMA arba šiek tiek didesnį atlygį. O pakėlus MMA pasislenka kažkiek ir vidutinio atlyginimo skalė į viršų.
Yra daugiau statybos darbų vykdoma vasarą, gali būti vykdomi stambesni infrastruktūros projektai, pakeliama atlyginimų kartelė, nes paprasčiausiai daugiau darbuotojų dirba tame sektoriuje. Po to tas vidurkis krenta.
Dėl to svarbus ir darbuotojų skaičius. Jei darbuotojų skaičius sezoniškai padidėjo, jiems mokamas mažesnis atlyginimas, tai atitinkamai ir vidurkį sumažina. Tai nebūtinai reiškia, kad ten jau esantiems darbuotojams yra mažinama alga“, – komentuoja ekonomistas.
Būtent tai ir galėjo lemti mažesnį vidutinį atlyginimą nei prieš tai Jonavos savivaldybėje. Be to, ekonomistas pastebi, kad nors didžioji dalis įmonių išmoka premijas metų gale, kai kuriose metiniai rezultatai ateina anksčiau. Tad atlyginimų pokyčiui įtakos galėjo turėti ir anksčiau gautos premijos.
Atlyginimų atotrūkis turėtų būti dar didesnis
Ž. Maurico nuomone, atotrūkis tarp Vilniaus ir Šalčininkų atlyginimų – 307 Eurai – mažas. Kai kuriesm miestams turėtų būti gėda, kad atotrūkis nėra didesnis, nes tai parodo, kad miestai neatlieka savo funkcijos.
„Gyvenimo Vilniuje kaštai yra keliais kartais didesni nei Šalčininkuose. Vilniuje ir viešasis transportas, ir būstas brangesnis. Daug daugiau išlaidų tenka patirti norint patenkinti bent bazinius poreikius.
Nelabai ir logiška yra, nes gyventojas iš MMA Vilniuje, tiesiai šviesiai sakant, jei neturi nuosavo būsto, apskritai negali išgyventi. Tuo tarpu mažame miestelyje tos galimybės ir menkos, bet jos kažkiek bent didesnės.
Gal politikų klaida, kad jie puola apmokestinti gyventojus, svarsto progresinius mokesčius. Reikia suvokti, kad išlaidų lygis kitas ir nelinkėčiau, kad Vilniuje formuotųsi vos ne getai, kaip kitose valstybėse, kur didesnė pajamų nelygybė“, – samprotauja ekonomistas.
„Nordea“ prognozėmis, kitais metais atlyginimai dar gali kilti iki 6 proc., bet tokio augimo kaip šiemet – nebematysime, nes nemaža dalimi šiemet įtaką padarė didėjęs MMA.
Iš esmės atlyginimas turėtų didėti 4 proc., bet iki 6 proc. gali pakelti du faktoriai – ekonominio šešėlio poslinkis bei besikeičianti demografinė struktūra. Daugiau jaunimo ateina į darbo rinką, kurie linkę išsiderėti didesnius atlyginimus.
