mityba

„Ji padeda geriau atsistatyti organizmui po treniruočių ir rungtynių, gerina medžiagų apykaitą, traumų atveju paspartina gijimą.Maistas – svarbiausias energijos šaltinis. Valgant netinkamus produktus, apkraunamas organizmas, nes energija sunaudojama maistui pašalinti“, - teigia Vilniaus miesto futbolo draugijos „Žalgiris“ vyriausiasis kineziterapeutas Dainius Pavilonis. Futbolininkų mityba skiriasi prieš treniruotes ir rungtynes bei po jų.

Pupelės. Pupelių nepatartina valgyti prieš mylintis, aišku, dėl dujų faktoriaus. Pupelėse yra cukraus, kuris nesuvirškinamas, parodė Mitybos žurnalo tyrimai, todėl patekusios į skrandį jos tave tiesiog išpučia.     Sintetiniai saldikliai. Nors jie turi nulį kalorijų, sintetiniai saldikliai gali turėti sunkiai perdirbamų ingredientų, tolkių kaip sorbitolis, kuris sukelia didelį vidurių putimą.     Brokoliai. Šie taip pat pučia vidurius.

Saulei pradėjus kopti aukštyn ir dienoms ilgėjant ne tik Kristijono Donelaičio „Metuose“ išvardyti vabalai ir kitokie gyviai sukrunta. Tamsaus ir šalto periodo išvargintas žmogus šaukte šaukiasi gamtos syvais pritvinkusių žalumynų – organizmui reikia atgauti per žiemą išeikvotas jėgas Žalumynų ilgesys pavasariop Atrodo, šiais laikas paprasta nusipirkti daržovių visus metus, tačiau žiemą jos gerokai skiriasi nuo tų, kurios tikruoju kvapu ir skoniu puikuojasi būtent šiltuoju metų laiku.

Rasa Pekarskienė, LRT radijo laida „Sveikata“, LRT.lt Neorganinis kalcis, kurio daugiausia gauname su baltais miltais ir pienu, organizmui daro ypač didelę žalą ir sukelia skausmus, sako sveikos gyvensenos propaguotoja Nijolė Degutienė. „Kad pašalintume jį iš organizmo, reikia didelių pastangų. Bet galime tiesiog nevalgyti arba valgyti labai mažai produktų, kurie turi daug neorganinio kalcio. Be to, juos valgyti būtina su žaliomis daržovėmis“, – tikina ji.

22 metų Brittoni iš Ohajo valstijos mėgaujasi neįprastu skanėstu. Moteris kosmetikos priemones vartoja kaip maistą. „Žinau, kad elgiuosi negerai, tačiau nenoriu pirkti to, ko nevalgyčiau ar nedėvėčiau“ – tvirtina Brittoni, pripažindama, kad jos priklausomybė valgyti makiažą atsirado, kuomet jai tebuvo 6 – eri. Merginai buvo pripažintas širdies nepakankamumas. Gydytojai neatmetė galimybės, kad taip atsitiko dėl cheminės sudėties maisto produktų.

„Nuo kitos savaitės pradėsiu lieknėti!“ Esama žmonių, kurie tokius pažadus sau žarsto nuolat. O dabar, kai pavasaris jau ant nosies, figūros pagražinimas tampa dar didesniu galvos skausmu. Ką daryti, kad lieknėjimo procesas būtų malonus, o ištirpę kilogramai nesugrįžtų? Į šį klausimą gali atsakyti Ieva Gerčienė, mitybos ir svorio kontrolės konsultantė, programos „Lieknėju Paskutinį Kartą“ autorė.

  Be abejo, įtakos jūsų vaiko elgesiui turi ir genai, ir auklėjimas, ir mokytojai, pagaliau televizorius ir kompiuteris. Visgi, pradžiai atkreipkite dėmesį į savo vaiko dienos režimą. Labai daug vaikų šiais laikais aprūpinti, ko gero, visais būtiniausiais daiktais.

Kiekviena mama nori, kad jos vaikelis būtų gražus, gabus, sveikas ir laimingas, tačiau kaip to pasiekti? Labai svarbu tai, ką valgote! Grūdų ir miltų produktai, troškintos daržovės siejamos su ramiu, santūriu vaiko būdu. Žalios daržovės palengva formuoja mažylio pažiūrų lankstumą ir šiokį tokį skepticizmą. Jei nėščioji negali gyventi be sulčių ir riešutų – formuojasi polinkis į sentimentalumą ir neurotiškumą. Pernelyg daug pieno produktų nėščiosios racione gali lemti vaikučio lėtapėdiškumą.

LRT radijo laida „Sveikata“, LRT.lt Sriuba tėra kaulų ar mėsos nuoviras, kurio maistingumas priklauso nuo papildomų produktų, todėl jos valgyti tikrai nebūtina, pastebi dietologė Eglė Kliukaitė. „Sriuba nėra labai vertingų maistinių medžiagų šaltinis, nes verdant suyra ir didžioji daržovėse esančių vitaminų bei mineralų dalis“, – sako ji. Anot E. Kliukaitės, sriubos neprivalo valgyti ir vaikai: „Dažnai vaikai pasisotina vien sriuba, nes jų skrandžio tūris mažesnis.

Juozas Dapšauskas Šiandien, be alkoholio ir tabako į baisiai ardančių žmonių sveikatą, Jungtinių Tautų Organizacijos duomenimis, kaip pagrindinės žmonijos žudikės stoja nesveika mityba ir fizinio aktyvumo trūkumas. Tad šįkart apie vieną iš jų – sveiką maitinimąsi. Pirmiausia su humoru pradėsiu, kad vienas leidinys apie mane, gaila, parašė netiesą, kad aš visada gyvenu sveikai. Tikrai ne visada, o to ir nereikia. Svarbiausia, kad didžiąją gyvenimo dalį gyventume sveikai.

Rasa Pekarskienė, LRT radijo laida „Sveikata“, LRT.lt Jei nuolat šąla rankos ir kojos, tai gali signalizuoti ligą, sako šeimos gydytojas Renatas Dainius. Tačiau, jei galūnės šąla nuo vaikystės, ligos čia veikiausiai niekuo dėtos. Gydytojas pataria: tuomet nerūkykite, nesiaukite ankštų batų, nesijuoskite diržų ir valgykite aštriai. „Labai svarbu mityba. Maiste turėtų būti daugiau vitaminų, baltymų, pageidautini aštrūs prieskoniai.

Šiandien jau niekam nekyla noras prieštarauti išgirdus teiginį, jog mūsų gera savijauta priklauso nuo subalansuotos mitybos ir produktų maistinės vertės. Nors žmonių mitybos įpročiai ir poveikis organizmui priklauso nuo vartojamo maisto įvairovės, tačiau gali skirtis, atsižvelgiant į lytį. Puikus pavyzdys šioje situacijoje yra riebalai, kurių poreikis vyrams ir moterims yra nevienodas.

Didesnis daržovių ir vaisių vartojimas gali iki 50 proc. sumažinti savižudybių skaičių, teigia Japonijos mokslininkai. Japonijos Nacionalinio tarptautinės sveikatos apsaugos ir medicinos centro Tokijuje tyrėjai su kolegomis iš kitų šalies mokslo institucijų daugiau nei 8 metus tyrė maždaug 90 000 šalies gyventojų mitybos įpročius. Skelbiama, kad šių asmenų amžius siekė nuo 45 iki 74 metų.

Vilniaus „Žalgirio“ futbolininkai neabejoja – kiekvienas sportuojantis žmogus, siekiantis kuo geresnių rezultatų, turi suvokti mitybos svarbą. Per treniruotes išlieti prakaito upeliai dar negarantuoja sėkmės. Sportuojantiems žmonėms siekiant tikslo didelė reikšmę turi ir sveika mityba, teigiama pranešime spaudai.

Mano sūnus trylikametis sūnus pradėjus mokslo metams vis dažniau pasiskundžia skrandžiu. Pietų mokykloje nevalgo, nes sako, kad neskanu. Iš kurinės vis dažniau matau ištraukiantį tuščią traškučių pakelį. Beje, nors sūnus skundžiasi skrandžio skausmu, apetitas jo neprastas. Kai skauda, duodu „angliuko“. Kelias dienas valgo „naminį“ maistą, o paskui viskas kartojasi iš naujo.

Kankinantį rėmens jausmą puikiai pažįsta tie, kurie pavalgę jaučia deginančius, ypač nemalonius pojūčius stemplėje. Rėmuo – pagrindinis gastroezofaginio refliukso simptomas. Tai gana paplitęs negalavimas, kurį suvaldyti galima ne tik medikamentais, bet ir daugiau dėmesio skiriant savo mitybai bei gyvenimo būdui.

Nenumaldomai artėjant šaltajam metų laikui, moterys baiminais ir vėl per žiemą prarasiančios gražias kūno linijas. Specialistai ramina ir siūlo vieną magišką formulę – 5 x 30 x 60, kuri gali padėti išlaikyti liekną figūrą visu metus. Tereikia laiku pavalgyti, šiek tiek pasimankštinti, pasivaikščioti ir graži figūra – Jūsų. 1 taisyklė – 5 valgymai per dieną: dienos valgymus turėtų sudaryti 3 pagrindiniai valgiai bei 2 užkandžiai.

Rusijos modelis Aleksandra Pivovarova atrodo nuostabiai. Kaži kur slypi jos grožio paslaptis? Aleksandra atsako: „Trijų dienų dietoje“. Pirmoji dietos diena Pusryčiai: Greipfrutų sultys ir avižinė košė. Pietūs: Sumuštinis su daržovėmis ir nedidelė porcija pupelių sriubos. Vakarienė: Vegetariškas patiekalas iš pievagrybių, su daržovėmis ir ryžiais. Antroji dietos diena Pusryčiai: Blyneliai su uogų įdaru ir arbatos puodelis be cukraus. Pietūs: Vegetariškos čili salotos ir vaisiai.

Tokia statistika paaiškėjo po 6 – 7 klasių mokinių mitybos įpročių ir fizinio aktyvumo įgūdžių tyrimo, kurį inicijavo projektas „Sveikatiada“, atliko Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras. Tyrimo rezultatai liudija, kad mokinių mitybos įpročiai toli gražu nėra sveikintini. Tik 64 proc. apklaustų mokinių atsakė, kad pusryčius valgo kiekvieną dieną, o daugiau kaip trečdalis (36 proc.) į mokyklą išskuba nevalgę. Beje, kasdien berniukai pusryčiauja kur kas dažniau (70 proc.

Justina Mitkaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Kuo daugiau kalcio gaunama iš pieno produktų, tuo didesnė osteoporozės ir kitų ligų rizika, sako JAV mokslininkas Colinas Campbellas. „Daugėja ir prostatos vėžio atvejų, didėja cholesterolio kiekis. Tai susiję ir su paauglių odos problema akne bei ausų uždegimais ankstyvame amžiuje“, – vardija jis. C. Campbello teigimu, daugybę sveikatos problemų išspręstume valgydami natūralų, termiškai neapdorotą maistą, kurio pagrindas – augalai.

Kiek investuojame į namus, automobilius, galime suskaičiuoti tiksliai. O kiek kainuoja mūsų ir mūsų vaikų sveikata? Investicijų į vaikus nederėtų skaičiuoti tiktai pinigais, drabužiais, daiktais. Kartais net ir labai brangus daiktas pasirodo esąs „bloga“ investicija. Pavyzdžiui, brangus kompiuteris – ar tikrai jis visuomet praplečia vaiko akiratį, suteikia jam naujų žinių? Ko gero, ne.

Vos kelioms dienoms į Lietuvą atvykusi garsi Jungtinių Amerikos valstijų mitybos specialistė Cherie Soria LNK gyvenimo būdai laidai šį pirmadienio vakarą 20.20 val. „Nuo... iki“ atskleidė dar negirdėtų faktų apie Holivudo žvaigždžių gyvenimo kasdienybę. „Plastinės operacijos ir botoksas Vakaruose – jau atgyvena. Jei norite išsaugoti jaunystę, tapkite žaliavalgiais“, - sako Cherie, meniu sudarinėjanti garsiausioms Holivudo žvaigždėms.

Turbūt apie jokį kitą sveikatos rūpestį nėra tiek daug įvairios informacijos, kaip apie nutukimą. Tačiau nepaisant to, vakarų pasaulio sveikatos specialistai skambina pavojaus varpais: nutukimas - naujoji epidemija. Reikėtų pažymėti, jog nutukimas (skirtingai, nei bulimija, nervinė anoreksija ar besaikis valgymas) nėra įtrauktas į psichikos ligų sąrašą.

Ne visos rudens dienos vilioja šilta rudens saule ir auksu nugeltusiais lapais išeiti pasivaikščioti į gamtą. kur kas dažniau žvarbus vėjas ar lietus verčia užsidaryti namie ir rudeninį snaudulį ginti šalin ne tik puodeliu kvapnios arbatos, bet ir saldžiu pyragaičiu ar taure vyno.

Moteris, kuri kadaise svėrė vos 38 kilogramus, įsitikinusi, kad kultūrizmas išgelbėjo ją nuo anoreksijos. Lisa Cross paauglystėje nekentė savo kūno. Kadangi buvo labai smulki, jai tiko tik vaikiški drabužiai. Pradėjusi kiloti svarmenis, ji badavimą iškeitė į dešimt valgių per dieną ir sako, kad dabar jaučiasi sveikesnė ir seksualesnė nei bet kada anksčiau, rašo dailymail.co.uk.

Ruduo – tai lietingų dienų ir tamsių vakarų laikas – kaip nepasiduoti melancholijai, teisingai maitintis ir sportuoti? Apie tai, kaip įveikti rudeniop atsklenkantį tingulį ir net savotišką liūdesį naujienų portalui Balsas.lt savo paslaptimis pasidalijos sveikos gyvensenos ekspertas Šarūnas Navickis. Rudenį ima trumpėti dienos, anksčiau temsta ir tai neretai tampa blogos savijautos, prastos nuotaikos priežastimi. Kaip patartumėte padėti sau? Nekreipkite dėmesio ir tiek.

Ruduo – tai lietingų dienų ir tamsių vakarų laikas – kaip nepasiduoti melancholijai, teisingai maitintis ir sportuoti? Apie tai, kaip įveikti rudeniop atslenkantį tingulį ir net savotišką liūdesį, sveikos gyvensenos ekspertas Šarūnas Navickis sakė: „Nekreipkite dėmesio ir tiek. Turėkite gyvenime tikslų, kurie būtų didesni, nei įprasta ir netilptų į kasdienybės rėmus, darykite ką nors tokio, kas nebūtų „už pinigus“ ir tęstųsi ilgiau, negu ruduo.

Nors garsi prodiuserė ir renginių organizatorė Jurga Anusauskienė aklai nesilaiko žurnaluose mirgančių sveikos mitybos ir gyvensenos rekomendacijų, sportas ir sveikatai naudingi produktai yra neatsiejama jos kasdienybės dalis. Netgi tomis dienomis, kai veikli moteris turi tiek darbų, kad neranda pakankamai laiko sotiems pusryčiams ar pietums, jai alkį numalšinti ir energijos pasisemti padeda dėžutė riešutų. Ją ji nuolat vežiojasi savo automobilyje.

Europos čempionas ir olimpinis vicečempionas Jevgenijus Šuklinas beveik visą savo laiką praleidžia intensyviai treniruodamasis. Nors vaikinas maistui nėra išrankus, stengiasi rinktis sveikesnius, daugiau naudingų medžiagų turinčius produktus: salotas, mėsą, kiaušinius, košes. Jis prasitaria, kad visada po ranka turi nemažą maišelį riešutų, kurie jam atstoja ir užkandį tarp pagrindinių valgymų, ir net desertą, teigiama pranešime spaudai.

Su maistu gaunami angliavandeniai yra pagrindinis ir lengviausiai pasisavinamas energijos šaltinis. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) specialistai pastebi, kad, būtent, angliavandeniai, kurie gaunami su maistu, iš karto panaudojami žmogaus organizmo energinėms reikmėms tenkinti.

Su maistu gaunami riebalai yra svarbus energijos šaltinis. Suskaidžius 1 g angliavandenių ar baltymų išsiskiria 4 kcal energijos, o suskaidžius tokį patį kiekį riebalų – net 9 kcal.

Tomas Asminavičius Jei norite būti ramūs, jog gaunate visus reikiamus vitaminus, du aukštas pareigas užimantys JAV gydytojai turi tik vieną patarimą: susitvarkykite savo mitybą.   „Motina gamta yra sumani“, – teigia pelno nesiekiančios sveikatos apsaugos organizacijos „Mayo Clinic“ vienas iš vadovų gydytojas Donaldas Hensrudas. „Įtaka, kurią mityba daro sveikatai, yra milžiniška. Yra daugybė įrodymų apie veganizmo naudą sumažinant vėžio ar širdies ligų rizikas.

Žinomas Lietuvos verslininkas Ignas Staškevičius garsėja ir kaip ilgų distancijų bėgikas. Be aktyvaus sporto nebeįsivaizduojantis savo gyvenimo vyras pripažįsta, jog bėgimas formuoja įvairiapusę asmenybę – ne tik ugdo fizinę ištvermę, bet ir priverčia galvoti, kokį maistą rinktis, teigiama pranešime spaudai. Aktyviai sportuojantis verslininkas valgo kuo įvairesnį maistą ir būtinai – vaisius bei daržoves. Atradimu jis vadina riešutų-džiovintų vaisių mišinį, kuriuo užkanda tarp valgymų.

Kaip visi žinome, turtuolių ir varguolių gyvenimai skiriasi kaip diena ir naktis. Turtingieji atsipalaiduoja valgydami austres, o vargingieji – rūkydami cigaretes. Nauji tyrimai rodo, kad tiriant žmogaus organizme esančias chemines medžiagas galima nustatyti, ar žmogus turtingas, ar vargšas, praneša http://gizmodo.com. Naujas Exeterio universiteto mokslininkų tyrimas tyrė sąryšį tarp 18 skirtingų cheminių medžiagų žmogaus organizme ir jo socioekonominio statuso.

Naujasis gydytojų motto galėtų skambėti taip – „pasakyk kokius toksinus slepia tavo kūnas ir pasakysiu kiek tu vertas“, rašo qz.com. Jungtinėse Valstijose atliktas tyrimas pribloškė net pačius tyrėjus, mat paaiškėjo, kad tiek pasiturinčių, tiek ir mažas pajamas gaunančių amerikiečių kūnai užteršti gyvsidabrio, arseno, kadmio, švino ir bisfenolio elementais, kurie gali būti pagrindinė nevaisingumo priežastis.

Mokslininkai pirmadienį ketina pristatyti pirmąjį pasaulyje mėsainį iš laboratorijoje užaugintos jautienos - jis bus iškeptas ir suvalgytas poros savanorių Londone, tikintis pradėti maisto revoliuciją. 140 gramų maltos mėsos gabalėlis, kurį pagaminti kainavo daugiau nei 250 tūkst. eurų (863,2 tūkst. litų), buvo užaugintas iš raumenų ląstelių, paimtų iš gyvos karvės.

Daug kasdienių ir mums visiškai įprastų dalykų gali turėti labai rimtą poveikį ne vien mūsų savijautai, tačiau taip pat ir sveikatos būklei. Įsijungę į kasdienę rutiną dažniausiai net nepastebime, kad vienokiu ar kitokiu būdu sukeliame stresą savo organizmui, o jis savo ruoštu „atsilygina“ versdamas mus jausti nuovargį, nepasitenkinimą savo išvaizda ar neproduktyvumo jausmą.

„Nežinau, kas yra sveikas [maistas]. Galiu tik papasakoti, ką maistas daro jūsų kūne, jūsų ląstelėje, netgi jūsų molekulėje. O paskui patys spręskite, kaip gyventi, kad ląstelės nebūtų purvinos, jose nebūtų šlakų, kurie sukelia ligas“, – sako sveikos gyvensenos žinovė Nijolė Degutienė. Anot jos, kalbant apie maistą svarbiausia – gyva ląstelė. Esą, jei vartosime tokį maistą, kuriame nėra gyvų fermentų, niekada nebūsime visiškai sveiki.

JAV dietologai teigia, kad dalis maisto produktų, kurie dažnai yra įvardijami kaip netinkami sveikai žmonių mitybai, iš tikrųjų nėra jau tokie blogi. Grupė JAV dietologų nusprendė, kad būtų teisinga pateikti priežastis, kurios leistų žmonėms mėgautis tam tikru „blogai“ grupei priskiriamu maistu. Mat jis iš tikrųjų yra pakankamai sveikas, suprantama, vartojant tinkamais kiekiais.

Praeitoje dalyje konstatavome vaikų nevalgymo problemą ir pateikėme vieną problemą, kaip gimsta ginčai prie stalo. Šioje dalyje išspręsime problemą ir pateiksime penkių žingsnių planelį, kaip motyvuoti vaikus valgiui.   Žingsnis nr. 1: nurimkite Svarbiausia, ką galite padaryti, jei esate įkliuvę į užburtą nerimastingo elgesio ratą, tai pabandyti iš jo ištrūkti. Mama buvo paprašyta pakeisti savo elgesį su dukra valgio metu.

Tai jau nebe vienkartinis atsitiktinumas. Ir Jūs net nesate pernelyg pavargęs... Tai, kas įvyko, kalbant medicinos terminais – Jums nebepavyksta susilaukti erekcijos arba negalite jos išlaikyti pakankamai ilgai, kad pasiektumėte orgazmą. Ir Jūs staiga tapote vienu iš 10 milijonų Žemės vyrų, šiemet pirmą kartą susidūrusių su erekcijos sutrikimais. Kurie veda link impotencijos... To negailestingo žodžio, bet kurį vyrą paverčiančio tiesiog paprastu ir nebereikalingu statistiniu vienetu.

Praeitoje dalyje aptarėme pieno produktus, vitaminus, mineralines medžiagas. Šioje, deja, jau paskutinėje, dalyje aptarsime, ar verta vartoti vitaminų papildus, kiek ir ko reikėtų gerti bei amžiną klausimą – alkoholis nėštumo metu.  Ar vartoti vitaminų papildų? Vienintelis vitaminas, kurio reikėtų nėštumo laikotarpiu nuolat vartoti, yra folio rūgštis – vienas iš B grupės vitaminų.

Praeitoje dalyje aptarėme tinkamos nėščiosios mitybos pagrindus. Apžvelgėme baltymų, angliavandenių ir riebalų įtaką nėščiosios mitybai. Šioje dalyje aptarsime pieno produktus, vitaminus, mineralines medžiagas.   Pieno produktai Iš pieno produktų gausite subalansuotą baltymų, riebalų, kalcio, A, B, ir D vitaminų derinį.

Per mėnesines dažna mergina ne tik kenčia nuo nuotaikos svyravimų, tačiau patiria ir virškinimo sutrikimų. Kaip pareguliuoti savo mitybą tomis dienomis, norint išvengti šių nemalonių pojūčių? Jeigu per arba prieš mėnesines jaučiate padidėjusį potraukį tam tikriems maisto produktams, tai nesijaudinkite, jūs tikrai ne viena, o šiam poreikiui yra mokslinis paaiškinimas.

Pirmiausia noriu paaiškinti, kad nėščiosioms siūloma dviejų tipų mityba. Vieno tipo mityba yra vadovėlinė, kito - tikroviška ir gyvenimiška. Šiame straipsnyje aptarsiu antrojo tipo mitybą.   Tinkama mityba Sveika nėščiosios mitybą galima laikyti tokią, kurią sudaro tinkamas angliavandenių, riebalų, baltymų, vitaminų ir mineralinių medžiagų santykis.

Vegetarai atsisako mėsos, žuvies, vištienos ir vėžiagyvių, o štai žaliavalgiai nevalgo ne tik visų šių produktų, bet ir termiškai apdoroto maisto. Veganai (griežti vegetarai) nevalgo jokių gyvūninės kilmės produktų, tokių kaip mėsa, žuvis, kiaušiniai, želatina, pienas, medus ir kt.

Naujausi moksliniai tyrimai įrodo, jog rūpinantis sveiku svoriu yra svarbu ne tik maisto racionas, į kurį vis dar dažniausiai nukreipiamas visas dėmesys. Vis svarbesniu veiksniu tampa laikas, kada vartojami tam tikri maisto produktai, nes mūsų organizmas skirtingu paros metu veikia skirtingai. Laikas, kada yra valgoma ar užkandžiaujama yra svarbus tam, kad žinotume, ar tuo metu suvartojamas kalorijas mūsų organizmas paverčia riebalais ar pašalina.

Karštis – tikras išbandymas mūsų organizmui. Didelis karštis gali būti dirglumo, koncentracijos ir miego sutrikimų ar net išsekimo priežastimi. Šie nepageidaujami simptomai pasireiškia ne tik todėl, kad karštomis dienomis gausiai prakaituojame ir organizmui ima trūkti skysčių, bet ir dėl to, kad su prakaitu netenkame dalies mineralinių medžiagų – kalio, magnio ir kt.

Motinos pienas kūdikiui – nepakeičiamas maistas. Tai – unikalus produktas. Į jo sudėtį įeina netgi medžiagos, pagerinančios vaikelio miegą. Vis dėlto jo nauda kūdikiui priklauso nuo mamos mitybos raciono. Motinos pienas lengvais virškinamas ir turi visus būtinus vitaminus, mineralus bei baltymus (laktoferiną, imunoglobuliną, neukleotidus ir kt.). Šie baltymai užtikrina apsauginę funkciją prieš patogeninius organizmus ir formuoja mažylio imunitetą.