Anot jos, kalbant apie maistą svarbiausia – gyva ląstelė. Esą, jei vartosime tokį maistą, kuriame nėra gyvų fermentų, niekada nebūsime visiškai sveiki. N. Degutienė atkreipia dėmesį – baisi klaida sakyti esant vegetarui ir maitintis perdirbtomis virtomis kruopomis, troškintomis daržovėmis ir taip negauti jokių gyvų fermentų.
Sveikos gyvensenos žinovė pataria: nevartokite maisto papildų, cheminių vitaminų, venkite rūkytų produktų. Pastarieji yra apdirbti nuodingomis medžiagomis, įspėja specialistė.
– „Mano mamos sveikatos knygelėje“ – Jūsų mamos sveikos gyvensenos patarimai. Kiek Jūs pati vadovaujatės mamos pastebėjimais?
– Aš mamos pastebėjimais vadovaujuosi visą gyvenimą. Net mano sesuo gydytoja, jei turi kokį neaiškų klausimą, paskambina mamai ir sako: „Mama, ką tu darytum, kokių žolelių duotum, ką patari?“ Mama viską išsako, o sesuo irgi taiko šituos dalykus savo praktikoje, kaip ir aš visur ir visada.
– Bet Jūs papildote ir savo pastebėjimais?
– Be jokios abejonės, knyga yra mano. Aš rašau apie mamą ir visą mūsų patirtį apie sveikatą.
– Vieni pataria nevalgyti mėsos, kiti – pieno produktų, treti pastebi, kad ir daržovės, dabar perkamos prekybos centruose, nebūtinai sveika. Koks maistas yra sveikas, koks – ne?
– Net žodžio „sveikas“, kai pasakoju apie maistą žmonėms, kurie kreipiasi į mane, nesakau, nes net ir nežinau, kas yra sveikas. Galiu tik papasakoti, ką maistas daro jūsų kūne, jūsų ląstelėje, netgi jūsų molekulėje. O paskui jūs nusprendžiate, kaip gyventi, kad ląstelės nebūtų purvinos, jose nebūtų šlakų, kurie sukelia ligas. Kalbant apie maistą, svarbiausia – gyva ląstelė. Jeigu maiste nėra gyvų, neperdirbtų, nesumaltų, nesukepintų, nesuvirintų ląstelių, jeigu jos nebegyvos ir jose nėra fermentų, mes praktiškai niekada nebūsime visiškai sveiki.
Labai baisi klaida sakytis esant vegetarui, kai valgai perdirbtas, virtas kruopas, troškintas daržoves ir negauni jokių žalių ląstelių, gyvų fermentų. Fermentai į ląstelę įneša medžiagą, kurios tau reikia, ir išneša iš jos tai, ko nereikia. Antra, reikia nevalgyti nuodingomis medžiagomis apdirbtų produktų, pavyzdžiui, rūkytų. Kita vertus, būti visišku fanatiku irgi reiškia save susargdinti, nes visko bijai.
– Rūkyti produktai nuodingi?
– Nesakau, kad nuodingi. Jie apdirbti nuodingomis medžiagomis. Aš 27 metus nevalgau rūkytų produktų, bet jeigu tai turistinis žygis, kažkas vaišina, koks nors pokylis, nėra kitokio maisto ir visi įkyriai siūlo paragauti, būtinai paragauju. Tačiau aš suvalgau kelis šimtus kartų mažiau negu visi kiti. Taigi tie produktai kenksmingi taip pat, kaip kenksmingi visi maisto papildai, cheminiai vitaminai.
– Taigi Jūs nesate iš tų, kurie griežtos dietos, sveikos gyvensenos laikosi kasdien? Darote išimtis?
– Net negalvoju, kad darau išimtis. Aš taip gyvenu daugiau negu ketvirtį amžiaus, o sakyti, kad ketvirtį amžiaus laikausi dietos, neteisinga, nes tai mano gyvenimas. Aš ne išimtis darau, o žinau, kaip maistą, kuris man pakenks, paskui išmesti. Suvalgau ir pyragaičių, ir tortų – labai mėgstu saldumynus ir valgyti vien tik džiovintus vaisius kartais nusibosta. Tačiau paskui porą dienų valgau tik žalius lapelius.
– Ponia Degutiene, jeigu yra potraukis saldumynams, dėl to nereikia labai graužtis ir nepulti į kraštutinumus?
– Niekam negaliu pasakyti, ką jis turi daryti. Kiekvienas turi išsitirti netgi savo giminės polinkius. Tarkim, mano senelė, kuri mirė 101 metų, iki paskutinės dienos valgė batoną, apteptą sviestu ir ant viršaus uždėtu lašinio ar šoninės gabalu. Net du kiaušinius kartu suvalgydavo. Bet jos tokia prigimtis. Visa mano tėvelio giminė yra šimtamečių giminė. Jie visi valgė, ką norėjo, nes jų organizmas nekaupė neorganinio kalcio, kurio yra balstuose miltuose ir kuris yra didžiausia, dažniausia daugelio ligų priežastis.
– Kaip to išvengti?
– Nevalgyti. Nėra jokio kito būdo, kaip tik atsisakyti baltų miltų gaminių, t. y. blynų, picų, košių, batono. Taip aš ir darau – 26 metus nevalgau šitų dalykų.
– Tačiau juk anksčiau žmonės valgydavo daug košių, rūkytų lašinių ir panašiai...
– Niekas nesako nevalgyti košių. Aš jų valgau labai daug, bet neverdu. Kruopas užpilu vandeniu, palaikau per naktį, ryte perpilu karštu vandeniu ir fermentai lieka gyvi. O lašiniai, patys riebalai labai priimtini žmogaus organizmui, nes jų sudėtis tokia, kaip žmogaus riebalų. Nesakau, kad lašiniai negerai, negerai rūkymo medžiagos. Dabar visas mėsas rūko su cheminiais priedais. Anksčiau rūkydavo pasiėmę drebulės, beržo šaką, blogiausiu atveju – juodalksnio. Tada nėra jokių kenksmingų medžiagų.
– Būtent dabartinėmis sąlygomis rūkomi gaminiai, Jūsų manymu, – nesveikas maistas? Jo reikėtų vengti?
– Sveikatai svarbūs keturi dalykai. Pirma – prigimtis. Žmogus gali būti toks, kuriam kenkia labai daug kas. Dėl baltų miltų mano stubure buvo prisikaupę tiek neorganinio kalcio, kad 36 metų nebegalėjau dirbti ir reikėjo operacijos. Kai mečiau visa tai valgyti, po dviejų mėnesių jau galėjau vaikščioti, nebereikėjo operuoti, pradėjau dirbti. Dar po dviejų mėnesių išvažiavau slidinėti. Antras dalykas – maistas, trečias – režimas ir judėjimas, ketvirtas – asmeninės charakterio savybės.
– Ko gero, antsvoris – daugelio žmonių problema. Pastebima, kad vis jaunesni žmonės, ypač merginos, imasi vis įvairesnių lieknėjimo būdų ir priemonių. Ką, norėdami atsikratyti antsvorio, dažniausiai darome netinkamai?
– Net nežinau, ką darome ne taip, nes nelabai seku, ką visi daro. Mano požiūris į lieknėjimą labai paprastas. Vienintelis dalykas, ką turime daryti, – mažiau valgyti, skaičiuoti kalorijas. Neįmanoma numesti svorio labai daug valgant ir nejudant. Žinia, kad valgymas teikia labai daug malonumo, lygiai taip pat, kaip mylėjimasis, nes išsiskiria tokie patys hormonai. Vieniši žmonės sėdi ir valgo, nes jaučia malonumą, ir, jeigu jie nejuda, niekada nenumes svorio. Jeigu yra laiko judėti tiek, kad būtų galima sudeginti suvartotas kalorijas, prašau – judėkite 6–8 val. per dieną ir nepriaugsite. Numesti svorio lengviausia skaičiuojant kalorijas. Internete galima rasti informacijos, kiek kalorijų (pagal jūsų amžių, darbo pobūdį, svorį) jums per dieną galima suvartoti.
Gabija Narušytė, Deividas Jursevičius, LRT radijo laida „Ryto garsai“
