mindaugas lingė

Augant būsto paskolų palūkanoms jas kompensuoti gyventojams, negalintiems susimokėti didesnių įmokų, būtų nesąžininga kitų žmonių atžvilgiu, sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Anot  Mindaugo Lingės, bankai privalo įvertinti tokias rizikas. Anot jo, nepakankamai įvertinta rizika būtų pagrindinė priežastis, dėl kurios gyventojai negalėtų grąžinti būsto paskolų.

Ar jaunos šeimos turėtų gauti valstybės paskatą įsigyti pirmąjį būstą ne tik regionuose, bet ir didmiesčiuose? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ kalbamės su socialdemokratu Gintautu Palucku ir konservatoriumi Mindaugu Linge. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Seimo Antikorupcijos komisijos akys nukrypo į verslininkus, kurie gauna piniginę naudą iš milijoninių Taivano investicijų Lietuvoje. Parlamentarams kyla klausimų, kodėl pinigus gavusių įmonių akcininkai anksčiau tūkstančiais eurų rėmė valdančiuosius rinkimuose ir ar tai nėra politikų atsidėkojimas.

Seime suburta Justo Džiugelio vadovaujama darbo grupė turėjo pateikti pasiūlymus, kaip išspręsti Lietuvos demografijos ir migracijos bėdas, bet viskas susivedė į raginimą palengvinti imigraciją iš trečiųjų šalių, pavyzdžiui, Kazachstano ar panašiai. Kiti darbo grupėje dirbantys politikai nesutinka su šiais siūlymais, fiksuoja atskirąsias nuomones, pridurdami, kad taip mūsų valstybė paprasčiausiai liks pigios darbo jėgos šalimi.

Naujasis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė sako, kad valdančiųjų žadamą mokesčių reformą gali pristabdyti po savivaldos rinkimų 2023-ųjų kovą Seime galinti pasikeisti valdančiųjų ir opozicijos pusiausvyra, jeigu kai kurie parlamentarai būtų išrinkti merais  ar tarybų nariais. Šį aspektą jis kol kas mato vieninteliu pertvarkos stabdžiu.

Užverti duris ir ant jų pakabinti spyną – toks likimas šiemet ištiko kai kurias įmones. Šiemet pradėtų bankrotų pusantro karto daugiau nei pernai. Tokio likimo bijo dar gyvi, bet ant plauko kabantys verslai ir kaltina vyriausybę, kuri esą pagalbos rankos verslininkams ištiesti nenori. Politikai atkerta, kad situacija yra geresnė nei buvo tikėtasi, o ekspertai antrina, kad verslai nėra socialiai išlaikytini objektai ir turi suktis, kaip išmano.

Dar viena papildomo laisvadienio darbuotojams idėja skinasi kelią Seime. Socialdemokratės Orinta Leiputė ir Rimantė Šalaševičiūtė nori įpareigoti darbdavius kartą per metus leisti darbuotojui pasiimti laisvą dieną ir pagal prevencijos programas pasitikrinti sveikatą. O už tą laisvą dieną darbdavys turės ir sumokėti. Žmonės tokia idėja džiaugiasi – mat sveikatos pasitikrinti ir išbėgti iš darbo neturi kada. Tiesa, tokį socdemių siūlymą kritikuoja kai kurie konservatoriai.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininku paskirtas konservatorius Mindaugas Lingė, Socialinių reikalų ir darbo – jo frakcijos kolega Justas Džiugelis. Antradienį už šiuos paskyrimus balsavo 75 parlamentarai, prieš nebuvo, susilaikė 44. Anksčiau Socialinių reikalų ir darbo komitetui vadovavęs M. Lingė BFK pirmininku paskirtas vietoj Mykolo Majausko, prieš porą savaičių atsistatydinusio iš pareigų po pašalinimo iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų.

Lietuvoje kone labiausiai visoje ES išbrangus maistui, Lietuvos bankas gerų prognozių neturi – maistas toliau brangs kitąmet ir bus infliacijos variklis. Tiesa, dėl didžiulės infliacijos Lietuvos banko vadovas verslininkų godumo nemato, anot jo, kainos kyla tik dėl objektyvių priežasčių.

Konservatorius Mindaugas Lingė išrinktas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininku.   Kad M. Lingė vadovautų komitetui, pirmadienį komiteto nariai pritarė bendru sutarimu.  Dėl jo paskyrimo BFK pirmininku šią savaitę dar balsuos Seimas. Pirmininko postą jis perims iš Mykolo Majausko, atsistatydinusio iš pareigų po pašalinimo iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų.

Kai kuriems politikams raginant Vyriausybę išsiaiškinti aukštų maisto kainų priežastis, į Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) vadovus siūlomas Mindaugas Lingė sako, kad nepriklausomas institucijų tyrimas visuomenei galėtų suteikti daugiau aiškumo.  „Gera girdėti, kada kalbama, kad, matyt, turėtume nepriklausomą tyrimą, institucijų tyrimą, kompetentingų institucijų tyrimą. Atsirandant kuo daugiau informacijos, aiškinimo visuomenei, čia būtų tik pridėtinė vertė.

Antradienį paaiškėjo, kas galėtų užimti Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko vietą. Į šias pareigas konservatoriai siūlo šiuo metu Socialinių reikalų ir darbo komitetui (SRDK) vadovaujantį Seimo narį Mindaugą Lingę. Pats parlamentaras, kalbėdamas apie savo kandidatūrą į BFK pirmininkus teigia, kad tai nėra pareigos, kurių jis siekė ar kurias projektavo.  M. Lingė sako vertinantis frakcijos pasitikėjimą. „Tai nėra pareigos, kurių siekiau ar kurias projektavau.

Valdantieji konservatoriai į Seimo Biudžeto ir finansų (BFK) komiteto vadovus siūlo šiuo metu Socialinių reikalų ir darbo komitetui (SRDK) vadovaujantį Mindaugą Lingę. Tuo metu M. Lingę pakeisti SRDK vadovo poste siūlomas Justas Džiugelis, kandidatūras antradienį per frakcijos posėdį pristatė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų priežiūros komitetas, kuris yra tarsi partijos aukščiausiasis teismas, pirmadienį nusprendė pašalinti iš partijos Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką Mykolą Majauską ir įspėti Seimo frakcijos narį Mindaugą Skritulską. Abu šie politikai nepakluso prezidiumo sprendimui palaikyti tik Vyriausybės pasiūlytą biudžetą ir nepritarti jokiems šalutiniams pasiūlymams.

Už nepaklusnumą iš konservatorių partijos išmestas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sulaukė prezidento Gitano Nausėdos užtarimo. Šalies vadovas konservatorius kaltina volu pervažiavus per Majauską. Opozicija taip pat jau rezga Majauskui gelbėjimo planą, reikalaudama slapto Seimo balsavimo dėl išlikimo komiteto pirmininko poste. Tačiau konservatoriai ragina prezidentą nesikišti į partijos reikalus, o Majauską grasina išmesti ir iš frakcijos, ir iš komiteto.

Vyriausybė patvirtino kitų metų valstybės biudžetą, kuriame numatyta, kad vaiko pinigai augs iki 87,75 eurų. Buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis teigia, kad pagal minimalius vartojimo poreikius, ši suma turėtų didėti iki 100 eurų, o dabartinė valdžia „nemyli vaikų“. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas, konservatorius Mindaugas Lingė ir Seimo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys L...

Ketvirtadienį Seimas galutinai pritarė kitų metų „Sodros“ biudžetui. Jame numatytos ir augančios pensijos, ir didėjantys vaiko pinigai. Bet ar rekordiškai augant kainoms, pakankamai auga pensijos ir išmokos? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas, konservatorius Mindaugas Lingė ir Seimo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Linas Kukuraitis.

Jei Seimas, o ir patys rinkėjai, nemato reikalo miestų merams kelti algų, tegul leidžia jiems užsidirbti papildomai. Tokią idėją kelia Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius, esą miestų vadovai galėtų „prisidurti“ savaitgaliais ar po darbo. Kaip ir Seimo nariai bei ministrai, merai skundžiasi, kad du tūkstančius eurų į rankas viršijančios algos neadekvačios ir nevilioja gabių žmonių į savivaldą. Tačiau daliai merų tokie užmojai tik kelia juoką.

Vyriausybės palaiminta valstybės tarnybos reforma su dvigubai didesnėmis algomis ministrams ir parlamentarams Seime jau kelia aistras. Dalis parlamentarų piktinasi, kad planuojami pokyčiai bus naudingi tik valstybinių įstaigų vadovams, kurie mėgausis ženkliai didesniais atlyginimais, o mažesnes algas gaunantys jų pavaldiniai taps direktorių įkaitais.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį pareiškė, kad pasitikėjimas energetikos ministru Dainiumi Kreiviu priklausys nuo to, kaip ministrui seksis įgyvendinti jam paskirtas užduotis. Reaguodamas į tai konservatorius Mindaugas Lingė pareiškė, kad tokiais žodžiais G. Nausėda saugosi nuo artėjančios asmeninės atsakomybės. „Artėja Lietuvai viena svarbiausių Europos Vadovų taryba, kurioje Lietuvai atstovaus G. Nausėda, bet matome kaip jau permetinėjamos atsakomybės“, – pastebi jis.

Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė atkirto socialdemokratų lyderei Vilijai Blinkevičiūtei. Ji penktadienį pareiškė, kad Rinkos priežiūros tarnybos turėtų aiškintis, ar nėra kartelinių susitarimų tarp prekybininkų dėl kainų kilimo, paskatinusį infliacijos augimą.

Seime pakvipo susitaikymo nuotaikomis. Po derybų pas prezidentą Nausėdą ir dar vieno bendro susitikimo opozicija rytoj žada grįžti į bendrą salę, jei valdantieji laikysis pažado iškart svarstyti antiinfliacinius projektus – mažinti akcizus degalams, didinti pensijas. Visgi be dramų politikai neapsieina ir toliau. Pas prezidentą neatėjo Liberalų sąjūdžio vadai, kaltina Nausėdą, esą jis tik nori prisiimti taikdario laurus. Užtat pasirodė valstiečių vadas Karbauskis.

Lietuvoje fiksuojamas didžiulis kainų šuolis. Balandį infliacija Lietuvoje buvo antra pagal dydį Europos Sąjungoje, prieš tai ne vieną mėnesį mūsų šalis tvirtai laikėsi pirmojoje vietoje. Ekonomistai sako, kad tai lėmė ir sparčiai pastaraisiais metais augusios lietuvių pajamos, ir verslo noras užbėgti įvykiams už akių ir branginti savo prekes dar prieš kylant žaliavų kainoms.

Greitu metu Lietuvoje, o jei tiksliau – pajūrio krašte, galime turėti didelę problemą. Gali nelikti, kur apgyvendinti tūkstančius būsto virš galvos neturinčių ukrainiečių, nes kurortinių vietų būstų savininkai nebenori jiems už dyką suteikti savo nekilnojamojo turto.

Socialiniuose tinkluose mirga lietuvių skelbimai, kuriuose ieškoma darbo priimtiems gyventi ukrainiečiams. Tačiau daugelis gali dirbti tik nekvalifikuotus darbus, o dalis darbdavių į nuo karo bėgančius žmones žiūri kaip į pigesnę darbo jėgą. Apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistų parengtas reportažas. Per savaitgalį oficialiai registruotų karo pabėgėlių iš Ukrainos skaičius perkopė 50 tūkstančių žmonių ribą. Tai visas Alytaus dydžio miestas.

Prezidentas Gitanas Nausėda piktinasi Vyriausybės darbu. Esą ši, abejingai atmetusi jo siūlymą mokėti vienkartines išmokas, nesiima jokių kitų sprendimų. Tiesa, valdantieji jau kovoja su skaudžiai per žmonių pinigines kirtusiu šildymo sezonu, taikydami kompensacijas. Tačiau Seimo narys Algirdas Sysas sako, kad pagrindinis tikslas turėtų būti ne taikyti išskirtines lengvatas, o didinti žmonių pajamas.

Lietuvoje metų pabaigoje daugiausia brango maistas visoje Europos Sąjungoje, tačiau valdantieji nelinkę reguliuoti maisto produktų kainų ir kištis į laisvąją rinką. Tą padarė kaimyninė Lenkijoje, kurioje nuo vasario panaikintas PVM maistui.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį Seimui pateikė siūlymus didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) ir mokėti vienkartines 100 eurų išmokas kai kurioms labiausiai socialiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms. Prezidento siūlymus mažinti infliacijos pasekmes valdantieji kritikuoja, o ir patys projektai dar negreitai pasieks Seimo salę – idėjos kitą savaitę šaukti neeilinę Seimo sesiją galiausiai atsisakyta.

Seimas atmetė prezidento Gitano Nausėdos veto, kuriuo jis nepritarė, kad neskiepyti darbuotojai už COVID-19 testus nuo gruodžio turėtų mokėti savo arba darbdavio lėšomis. Atmetus veto priimtos pataisos, kuriomis įtvirtinta prievolė darbuotojams už savo testus susimokėti patiems. Valdantieji ketvirtadienį balsų dauguma atmetė G. Nausėdos veto ir priėmė Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas. 73 Seimo nariai balsavo už, 57 – prieš, 4 susilaikė.

Noras mokestį už privalomus COVID-19 testus perkelti darbuotojams priešina Seimo narius. Opozicija stoja į darbuotojų profsąjungų pusę ir tvirtina, kad ši priemonė yra neproporcinga bei gali neigiamai atsiliepti darbo rinkai, jei darbuotojai paprasčiausiai atsisakys dirbti. Nepaisant opozicijos pasipriešinimo, Seimo komitetai pritarė pataisoms ir jos juda toliau.

Naujoji Sauliaus Skvernelio į priekį vedama frakcija politikams kelia skirtingus jausmus. Jei valstiečiai buvusių bendražygių sprendimą palydi aštriais epitetais ar pasitelkia palyginimus su Judo išdavyste, valdančiųjų atstovai santūriai sveikina naująją frakciją ir pripažįsta, kad su ja kalbėtis turėtų būti paprasčiau nei su Ramūnu Karbauskiu ir ištikimiausiais jam valstiečiais.

Jau pirmąją Seimo rudens sesijos dieną rugsėjį Seimo narys Tomas Tomilinas žada į plenarinių posėdžių salę grąžinti vadinamųjų „skiepadienių“ idėją. Seimo nario neįtikina Vyriausybės argumentas, kad laisvadieniai už skiepus nuo COVID-19 būtų per brangūs ir aktualūs ne visiems. Tuo metu valdantieji į šią idėją žiūri skeptiškai. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nario T. Tomilino inicijuota „skiepadienių“ idėja Seime skintis kelią pradėjo dar balandžio pabaigoje.

Birželio 15–18 dienomis vykusio „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ dalyvius pasveikimo Prezidento patarėjas Povilas Mačiulis. Dėl šio kreipimosi pasigirdo įvairių pastabų ir kritikos, tačiau tai ne vienintelė prezidentūros klaida, susijusi su šeimos gynėjų mitingu, teigė Seimo narys Mindaugas Lingė.  Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Seimo narys Mindaugas Lingė ir politologas Mindaugas Jurkynas.

Iki šių metų pabaigos apie 25 mln. eurų siūloma investuoti į niekada nedirbusių ir neregistruotų bedarbiais gyventojų, kurie dėl koronaviruso krizės gavo darbo paieškos išmokas, įtraukimą į darbo rinką. Šie žmonės būtų įtraukti į tą pačią grupę, kurioje yra ir piniginės socialinės paramos gavėjai, nėščios moterys, grįžę iš laisvės atėmimo vietų asmenys, vyresni kaip 40 metų gyventojai, prekybos žmonėmis aukos, priklausomi nuo narkotinių, pabėgėliai, politiniai kaliniai ir tremtiniai.

Seimas nesutiko svarstyti pataisų, kuriomis siūlyta per ketverius metus grąžinti gyventojams likusius 90 mln. eurų nekompensuotų per 2009 metų krizę sumažintų įvairių pensijų, kompensacijų, rentų ir kitų išmokų.  Seimas ketvirtadienį nepriėmė svarstyti valstietės Laimos Nagienės teikto projekto: už balsavo 53 Seimo nariai, prieš – 39, susilaikė 29 parlamentarai. Tada 62 balsais prieš 57 iniciatyva iš viso buvo atmesta. L. Nagienė 2022 metais siūlė kompensuoti 10 proc.

Europos Komisija Lietuvai rekomendavo iki 2040 m. prailginti darbingą amžių iki 72 metų. Ekspertai teigia, kad darbo rinkoje ir ekonomikoje vyksta kardinalūs pokyčiai, tad iššūkių kyla ne tik dėl darbingo amžiaus ilginimo, bet ir dėl to, kad daugiau nei pusė dabartinių darbuotojų ateityje privalės keisti profesiją.

Seime – idėja naujagimių tėvams. Grupė socialdemokratų siūlo mokesčių lengvatą tėvams tais metais, kai jiems gimsta bent vienas vaikas. Seimo narių skaičiavimu, jei gimus vaikui vienam iš tėvų būtų neapmokestinama 10 tūkst. eurų jo pajamų, šeima per metus galėtų susigrąžinti iki 2 tūkst. eurų po pajamų deklaravimo. Socialdemokratas Gintautas Paluckas ketvirtadienį Seime pateikė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis siūlo mokestinę lengvatą naujagimių tėvams.

Europos Komisija pateikė Lietuvai rekomendacijas ilginti darbingą amžių iki 72 metų. Visgi tai sulaukė dalies visuomenės pasipiktinimo, nes vidutinis Lietuvos vyras gyvena iki 71 metų, tad pensijos jis taip ir nesulauktų.

Klausimas, ar Sausio 13-oji bus paskelbta nedarbo diena. Socialinių reikalų ir darbo komitetas nusprendė atmesti šį siūlymą. Seimo narių teigimu, jau ir dabar Sausio 13-oji minima gražiai ir prasmingai, o papildomas laisvadienis priverstų žmones pamiršti, ką dera minėti tą dieną. Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) trečiadienį svarstė įstatymų pakeitimus, kuriais Sausio 13-oji Laisvės gynėju diena būtų paskelbta nedarbo diena.

Seime vykstant diskusijoms dėl rinkimų sistemos peržiūros, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis tvirtina, kad taip bandoma panaikinti tiesioginius prezidento rinkimus. Vis dėlto Seimo narys konservatorius Mindaugas Lingė neigia, kad Seimui teikiami tokie pasiūlymai. Tai partijos pirmininkas pareiškė per šešėlinės LVŽS Vyriausybės posėdį. „Mes tame dalyke, reiškinyje nedalyvaujame.

Seimas dega žalią šviesą privalomam dalies darbuotojų testavimui dėl Covid-19 valstybės lėšomis. Darbo sričių, kurioms privaloma tirtis, sąrašą sudarytų Vyriausybė. Praėjusią savaitę Vyriausybė pritarė Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisoms, kuriomis, Seimui pritarus, daliai darbuotojų būtų įtvirtinama prievolė testuotis dėl Covid-19. Antraip darbuotojai būtų nušalinami nuo darbo arba privalėtų dirbti nuotoliniu būdu.

Seimo valdantieji ir opozicija siūlo kiek sumažinti Vyriausybės pasiūlytas maksimalias subsidijas už darbuotojų prastovas per karantiną.   Maksimalią subsidiją siūloma sumažinti nuo Ministrų kabineto numatytų dviejų minimalių mėnesio algų (1284 eurų) iki pusantros MMA (963 eurų).    Tokiai pataisai trečiadienį pritarė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas.  Jo pirmininko konservatoriaus Mindaugo Lingės teigimu, tokį sprendimą lėmė finansinės valstybės galimybės.

Net menkiausios užuominos apie vaiko pinigus audrina visuomenę. Garbinami juos didinti žadantys politikai, o minintys galimus sistemos pokyčius – linčiuojami. Būtent tokioje nepavydėtinoje situacijoje kadencijos pradžioje atidūrė valdantieji, užsiminę apie norą keisti universalių išmokų vaikams mokėjimą. Ir nors politikai ramina, kad 2021-iesiems vaiko pinigai suplanuoti ir pinigų biudžete jiems yra, atsakyti, kokia šių išmokų ateitis, – sudėtinga.

Dviejų prezidentų – Valdo Adamkaus ir Dalios Grybauskaitės – politinę mokyklą perėjęs naujasis Seimo narys Mindaugas Lingė tikisi dalį valstybės vadovų išminties panaudoti Seime. Naujasis parlamentaras kalba apie Seimo kadenciją, kurioje nebebūtų buldozeriu stumiamų įstatymų, visažinystės kaukių ir demokratijai keliamų iššūkių. M. Lingę vargiai galima pavadinti politikos naujoku. Didžiąja savo karjeros dalį jis praleido patarinėdamas prezidentams Valdui Adamkui ir Daliai Grybauskaitei.

Vilnius – miestas, kuriame į Seimą bus renkama daugiausiai – net 13 – Seimo narių vienmandatėse apygardose. Kai kuriose jau visai netrukus įsižiebs išties įnirtingos kovos tarp spalvingų kandidatų. Tiesa, nei politologai, nei patys kandidatai neskuba prognozuoti pirmojo turo pergalės net tiems politikams, kurie, atrodo, galėtų laimėti užtikrintai. Iš 177 kandidatų vilniečiai į Seimą vienmandatėse apygardose išrinks 13 savo atstovų.

Jau aštuonerius metus opozicijoje dirbantys konservatoriai savo šiųmečiame rinkimų programos projekte sako ketinantys siekti lėtesnės ir kokybiškesnės politikos.

Drąsi, griežta ir ryžtinga, bet draugų rate – linksma, turinti puikų humoro jausmą ir jautri asmenybė. Taip kadenciją baigusią prezidentę Dalią Grybauskaitę prisimena jos komandoje dirbę patarėjai, kurie tvirtina, kad darbas Daukanto aikštės rūmuose buvo sunkus, bet įdomus. Socialiniuose tinkluose prisiminimais dalijosi D. Grybauskaitės komandos nariai Mindaugas Lingė, Liudas Zakarevičius, Rūta Kačkutė ir Goda Bacenskienė.

Pastaruoju metu pasirodžiusios publikacijos apie galimą kišimąsi į prokurorų darbą gali būti susijusios su teisme nagrinėjamomis bylomis ir atliekamais ikiteisminiais tyrimas, teigia prezidentės patarėjas. „Esminis, matyt, momentas yra ir paaiškinimas tų dalykų, procesų, kad vyksta šiuo metu tam tikri ir teisminiai, ir ikiteisminiai procesai. Ir stambiose bylose procesai“, – antradienį Žinių radijui sakė Mindaugas Lingė.

Seimas antradienį pritarė prezidentės Dalios Grybauskaitės veto, kad nereikia sukurti lengvatinių sąlygų gyventojams įsigyti parduodamų tarnybinių butų. Už tai, kad anksčiau Seimo priimtas įstatymas būtų laikomas nepriimtu antradienį balsavo 56 parlamentarai, 16 buvo už tai, kad jis būtų svarstomas iš naujo. Tai reiškia, kad lieka galioti sena valstybės ir savivaldybių turto perdavimo kitiems tvarka.