Praėjusią savaitę Vyriausybė pritarė Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisoms, kuriomis, Seimui pritarus, daliai darbuotojų būtų įtvirtinama prievolė testuotis dėl Covid-19. Antraip darbuotojai būtų nušalinami nuo darbo arba privalėtų dirbti nuotoliniu būdu.
Jei Seimas pritars, Vyriausybė nustatys sąrašą darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti tik darbuotojams, papildomai pasitikrinusiems, ar neserga užkrečiamąja liga.
Privalomai tirtis turėtų tie darbuotojai, kuriems prieš pradedant darbą tirtis nurodys Vyriausybė, tie, kuriems bus nurodyta tirtis periodiškai ir tie, kurie bus galimai užsikrėtę virusu ar jei jų darbovietėje kils protrūkis.
71 Seimo nariai balsavo už, 11 – prieš, 32 susilaikė. Kad pataisos būtų priimtos, Seimas balsuos dar du kartus.
Nori suvaldyti ligos plitimą
Įstatymo pataisas Seimui pateikęs sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sakė, kad projekto tikslas yra užkirsti kelią užkrečiamųjų ligų plitimui ir užtikrinti visuomenės sveikatą bei saugumą.
„Įvertinus ligos grėsmę, užkrečiamumą, išplitimo mastą, turėtų būti, mūsų nuomone, nustatytas proporcingas šiai grėsmei sveikatos tikrinimas“, – nuotoliniame Seimo posėdyje antradienį kalbėjo A. Dulkys.
Anot ministro, priėmus pataisas, būtų užtikrinamas atskirų darbų ir veiklų sričių atlaisvinimas ir organizavimas, taip pat būtų užtikrinamas tikrinamas protrūkių valdymas ir jų plitimo stabdymas.
Kelia klausimą dėl prievartos
Konservatorius Mindaugas Lingė atkreipė dėmesį, kad įstatymo pataisos visuomenėje sukėlė rezonansinį atgarsį dėl testų darymo privalomumo. Jis prašė ministro paneigti, kad kas nors vers darbuotojus atlikti testus.
„Išsklaidykite visas abejones, kad apie jokią prievartą šitame įstatyme ir jo vykdyme kalba neina“, – pridūrė M. Lingė.
„Aš pats asmeniškai nė karto nepasakiau žodžio „priverstinis“. Tiesiog interpretacijos yra tokios, kokios yra. Čia nėra kažkaip pažeidžiamos žmogaus teisės ar laisvės“, – į tai atsakė A. Dulkys.
Ministras akcentavo, kad pataisomis įtvirtinama, kad valstybė galėtų apmokėti privalomus skiepus darbuotojams, ko iki šiol negalėjo padaryti.
Tuo metu Seimo narys Remigijus Žemaitaitis tvirtino, kad pataisos vis tiek įtvirtins priverstinį testavimą.
„Tai yra priverstinis, jokios teisės pasirinkimo. <...> Manau, tokia formuluotė, kokia yra įstatyme, iš esmės prieštarauja Konstitucinio Teismo nutarimui“ – sakė R. Žemaitaitis.
„Tai nėra visuotinis testavimas“, – akcentavo A. Dulkys.
Jis pabrėžė, kad testuojami būtų tik tie darbuotojai, kurie būtų įtraukti į Vyriausybės sudarytą veiklų sąrašą.
Nepasitikrinus – nušalinimas nuo darbo
Kilus protrūkiui darbovietėje, toliau joje dirbti bus galima tik pasitikrinus, ar darbuotojai neužsikrėtė Covid-19. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) nurodys, kurie darbuotojai turi pasitikrinti sveikatą.
Apie tai NVSC informuos ir darbuotojus, ir darbdavius.
Darbuotojus, atsisakiusius išsitirti, darbdaviai privalo nušalinti nuo darbo ir nemokėti jiems atlyginimo arba nurodyti darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu iki tol, kol jie sveikatą pasitikrins. Nustatytu laiku neatlikti testo galima tik esant labai svarbiai priežasčiai – laidotuvėms, komandiruotei ar ligai.
Tirtis atsisakantį darbuotoją darbdavys taip pat gali perkelti dirbti kitą darbą toje pačioje darbovietėje. Į ankstesnes pareigas darbuotojas bus grąžinamas tada, kai pateiks darbdaviui sveikatos patikrinimo išvadas, kad darbą tęsti gali.
Išsitirti turi ir tie, kurie galimai užsikrėtė koronavirusu. Tokiems asmenims draudžiama dirbti Vyriausybės nurodytus darbus, nebent dirbama nuotoliniu būdu. Kad darbuotojas galėtų grįžti į darbą, jam reikia šeimos gydytojo leidimo.
Patvirtinti ir darbų bei veiklos sričių sąrašai, kur leidžiama dirbti tik darbuotojams, iš anksto atlikusiems testus ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga Covid-19.
Išlaidas už periodinius testus ir atlyginimą už sveikatos patikrinimams sugaištą laiką darbuotojams turi apmokėti darbdavys. Už testus prieš pradedant darbą moka pats darbuotojas, tačiau papildomi sveikatos patikrinimai karantino ar ekstremaliosios situacijos metu gali būti finansuojami valstybės biudžeto lėšomis arba apmokami darbdavio.
Privalomo testavimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.
