remigijus žemaitaitis

Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus, kad 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet reikėtų skirti 5-6 proc., asociacijos „Investors‘ Forum“ vadovas Rolandas Valiūnas teigia, kad tiek didinant išlaidas saugumui būtų privaloma užtikrinti, jog šie pinigai naudojami efektyviai.

Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus per ateinančius ketverius metus gynybos finansavimą didinti iki 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), buvusi premjerė Ingrida Šimonytė sako – kol kas tokie tikslai tėra didelė ambicija. Ir nors siekiniai, anot jos, yra sveikintini, konservatorė pabrėžia – reikėtų tiesiai pasakyti, iš kokių šaltinių bus surenkami papildomi asignavimai krašto apsaugai. „Kol kas tai tik labai didelė ambicija, kas, žinoma, visada yra labai sveikintina.

Norint įgyvendinti Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5-6 proc., ministras pirmininkas Gintautas Paluckas nurodo, jog tam bus reikalingos ne tik nacionalinės, bet ir Europos suteiktos lėšos. Be to, pasak premjero, reikės peržiūrėti ir mokestines lengvatas bei išimtis.  „Premjero požiūriu, siekiant tvaraus ir ilgalaikio finansavimo, būtinos sutelktos visos Europos Sąjungos šalių pastangos.

Penktadienį prezidentui Gitanui Nausėdai pareiškus, kad Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis tokio sprendimo griežtai nepalaiko. Naujienų portalui tv3.lt jis tvirtino, kad toks VGT sprendimas kelia daug klausimų ir yra nerealus. „Absoliučiai, man yra šokas“, – sakė R. Žemaitaitis.

Socialdemokratė Rasa Budbergytė įsitikinusi, kad siekiant realizuoti Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5-6 proc. – mokestinės politikos ir viešųjų išlaidų peržiūra yra neišvengiama.   „Tai, apie ką kalba – aš suprantu, yra poreikis, kad mes galėtume demonstruoti atsparumą ir atgrasymą. Kad mūsų maža valstybė, su tokiu BVP, kokį turime ir su tuo, kaip ekonomika auga, mums reikia permąstyti kryptis.

Ketvirtadienį paaiškėjus, kad Remigijaus Žemaitaičio atžvilgiu pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl šmeižto ir neapykantos kurstymo buvo nutraukti, ekspremjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad šio politiko paskyrimas į Seimo vicepirmininkus darytų gėdą. Konservatorė akcentuoja, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama R. Žemaitaičio baudžiamoji byla dėl neapykantos kurstymo prieš žydus ir Holokausto neigimo.

Valdančiajai koalicijai priklausančios „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis teigia, kad artimiausiais metais Valdančiajai koalicijai priklausančios „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis teigia, kad artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) tik iš nacionalinio biudžeto lėšų yra nerealu.

Prokurorams nutraukus ikiteisminį tyrimą „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio atžvilgiu dėl dviejų konservatorių šmeižto ir neapykantos kurstymo, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad situacija pasikeitė į geresnę pusę. „Teisinė situacija pasikeitė į geresnę pusę R. Žemaitaičiui“, – BNS penktadienį Vilniuje sakė parlamento pirmininkas. Tačiau politikas neatsakė, ar šis faktas turės įtakos jo sprendimui teikti R. Žemaitaičio kandidatūrą į Seimo vicepirmininko pareigas, ar ne.

Reikšmingų postų Vyriausybėje ir Seime neturinčios „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio sprendimas likti valdančiojoje daugumoje yra silpnumo ženklas koalicijos partneriams, teigia Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Dėl Remigijaus Žemaitaičio pareiškimų, kad išeis ar neišeis iš koalicijos, mes matome, kad keičiasi nuomonės labai dažnai.

Nepaisant Remigijaus Žemaitaičio atžvilgiu nutraukto tyrimo dėl šmeižto ir neapykantos kurstymo, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sprendimą dėl „aušriečių“ lyderio skyrimo parlamento pirmininku žada kovą. „Teisinės aplinkybės keičiasi, matome, jos keičiasi ir į vieną, ir į kitą pusę. Tikrai tas pokytis yra. Kaip yra sutarta su koalicijos partneriais, kovo pradžioje koalicijos taryba susirinks ir bus priimti sprendimai“, – LRT televizijai ketvirtadienį teigė Seimo vadovas.

Prokuratūrai nutraukus ikiteisminį tyrimą dėl šmeižto ir neapykantos kurstymo, „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis tikina, kad jam nebeliko kliūčių kandidatuoti į Seimo vicepirmininko pareigas. Todėl parlamentaras viliasi, kad į „aušriečiams“ priklausančias dvi Seimo vicepirmininkų pozicijas kovo mėnesį bus pateikta jo ir dar vieno frakcijos kolegos pavardės. „Seimo pirmininkas sakė, kad buvo paaiškėjusios naujos aplinkybės, todėl suabejojau, kad gal nereikėtų teikti.

Prokuratūrai nutraukus ikiteisminį tyrimą dėl šmeižto ir neapykantos kurstymo, „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako tokio sprendimo ir tikėjęsis. „Turėjo taip ir būt, nes absurdas kažkoks, kiek gali mane pulti, kiek gali mane po visus dalykus tampyt. (...) Nejaugi niekas nesupranta, kad valstybėje yra tris kartus svarbesnių dalykų nei Žemaitaitis“, – BNS ketvirtadienį sakė R. Žemaitaitis. „Tikiu ta teisine valstybe, kad ji loginius sprendimus priiminės“, – teigė jis.

Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl politinės partijos ,,Nemuno aušra“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio galimo neapykantos kalbos nusikaltimų bei šmeižimo: šis tyrimas buvo pradėtas po minėto politiko socialinio tinklo paskyroje 2024 m. lapkritį publikuotų trijų įrašų apie tuometinę premjerę bei raginimų rinktis protestui prie Vytauto Landsbergio namų.

Partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis teigia, kad klausimo apie traukimąsi iš valdančiosios koalicijos „aušriečių“ gretose nebeliko. „Mes iš koalicijos nesvarstome trauktis“, – LRT televizijai tvirtino anksčiau ultimatumus dėl Seimo vicepirmininko kėdės kėlęs politikas. Pasak R. Žemaitaičio, taškas šioje istorijoje padėtas Seimo pirmininkui Sauliui Skverneliui pripažinus, kad žodinis susitarimas dėl jo kandidatūros į Seimo vicepirmininkus vis tik buvo.

Paaiškėjus, kad į Seimą su „Nemuno aušra“ išrinkta Agnė Širinskienė jungiasi prie Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“, „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis dėkoja už jos indėlį ir sako, kad dėl naujo kandidato į Seimo vicepirmininkus jo frakcija spręs kovą. „Labai gaila, – apie A. Širinskienės pasitraukimą iš frakcijos kalbėjo R. Žemaitaitis. – Frakcija dėkoja Agnei už jos indėlį prisidedant prie rinkimų, dalyvaujant mūsų frakcijos darbe.

„Aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis nedramatizuoja parlamentarės Agnės Širinskienės sprendimo trauktis iš jo vadovaujamos frakcijos.  „Agnė priėmė tokį sprendimą. Kiekvienas žmogus priima savaip, kaip jam atrodo esant būtina. Matyt mato kažkokias kitokias galimybes „Vardan Lietuvos“ frakcijoje“, – Eltai sakė R. Žemaitaitis.   „Nei dramos, nei konflikto nėra. Gyvenime būna visko. Ne pirmas ir nepaskutinis atvejis. Nematau dangaus griuvimo“, – sakė politikas.

Seimo nario, partijos „Nemuno aušra“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio byloje dėl neapykantos kurstymo prieš žydus liudijusi istorikė Nijolė Maslauskienė sakė, kad nėra duomenų teigti, jog žydai labiausiai prisidėjo prie sovietų okupacijos, aneksijos ir gyventojų represijų Lietuvoje.

Seimo nario, partijos „Nemuno aušra“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio byloje dėl neapykantos kurstymo prieš žydus liudijęs politikos apžvalgininkas Česlovas Iškauskas neigė rašęs apie žydų dalyvavimą vykdant lietuvių trėmimus. Jis sakė rašęs apie Holokaustą, Pasaulio teisuolius, „taip pat apie kolaborantus tiek iš lietuvių, tiek iš žydų pusės“, tačiau neigė naudojęs formuluotes, kad žydai, kaip tauta, aktyviai dalyvavo sovietų režimui represuojant, tremiant lietuvius.

Seimui praėjusių metų pabaigoje panaikinus parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio teisinę neliečiamybę, Vilniaus apygardos teismas penktadienį grįžta prie baudžiamosios bylos, kurioje politikas kaltinamas neapykantos prieš žydų tautybės asmenis kurstymu, viešu pritarimu tarptautiniams nusikaltimams, jų neigimu ar šiurkščiu menkinimu. Kaip Eltai teigė Vilniaus apygardos teismo atstovė spaudai Lina Nemeikaitė, toliau nagrinėjant bylą, teisme bus tęsiamos liudytojų apklausos.

Dviprasmiškai apie pretenzijas į pareigas Seimo vadovybėje kalbėjęs „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis tikina – jo kandidatūra į parlamento vicepirmininkus tebėra pateikta, tačiau pavasarį „aušriečiai“ gali pasiūlyti ir kito frakcijos kolegos pavardę. Anot politiko, jeigu Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis neteiks parlamentui svarstyti jo kandidatūros, frakcija svarstys apie alternatyvas. „Bus sesija ir matysime“, – trečiadienį Eltai sakė R. Žemaitaitis.

Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad dėl Seimo vicepirmininko posto koalicijai ultimatumus kėlęs „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis neprašo to, kas jam nepriklauso. Visgi, politikas kartoja, kad šis klausimas bus sprendžiamas jau Seimo pavasario sesijos metu. „Remigijus Žemaitaitis neprašo to, kas jam nepriklausytų. Tai kai ateis laikas, kai galėsime išspręsti šį klausimą pavasario sesijoje, tada ir svarstysime“, – Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje teigė G. Paluckas.

Po prezidento Gitano Nausėdos pareiškimo, kad Vyriausybės vadovas Gintautas Paluckas turėtų sutramdyti Remigijų Žemaitaitį, šis priverstas aiškintis, kodėl to nepadaro. Paluckas sako, kad nemato reikalo kažką tramdyti. Nors Žemaitaitis vis kelia ultimatumus ir grasina, kad trauksis iš koalicijos, Paluckas sako, jog tarpusavyje koalicijos partneriai sutaria puikiai.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. Remigijaus Žemaitaičio grasinimai trauktis iš koalicijos atrodytų po truputį slūgsta.

Po beveik mėnesį trukusių įtampas koalicijoje kėlusių diskusijų, „aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako, kad jo vadovaujama partija į Seimo vicepirmininkus pavasarį gali pasiūlyti nebūtinai jo kandidatūrą. Apie pasitraukimą iš valdančiosios koalicijos ne kartą užsiminusio politiko teigimu, aspiracijų priklausyti parlamento vadovybei jis nebeturi.

Parlamento vicepirmininkė Agnė Širinskienė tikina dar nepriėmusi sprendimo dėl to, ar trauktis iš „Nemuno aušros“ frakcijos Seime. Politikė nurodo nepriimsianti skubotų sprendimų, tačiau pažymi – „yra tam tikrų kabliukų“, kurie nėra išspręsti ir įneša papildomo nestabilumo į frakcijos, o kartu ir Seimo darbą.

„Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui ir toliau reikalaujant Seimo vicepirmininko posto, premjeras Gintautas Paluckas puola situaciją glaistyti. Ramina, kad situacija yra valdoma, o koalicija – stipri. Vis dėlto Žemaitaitis rėžia, kad Seimo vicepirmininko posto reikalaus, nepaisant to, ar nuteis jį teismas, ar ne. Pasak Žemaitaičio, postas nėra toks svarbus, kaip pats principas, jog turi gauti tai, kas jam buvo pažadėta žodžiu, bet neįrašyta koalicijos sutartyje.

Drama dėl Seimo vicepirmininko posto tęsiasi. „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis kartoja, kad koalicijos partneriai turi laikytis susitarimo skirti jį šį postą, nes neva taip buvo pažadėta formuojant koaliciją. Seimo pirmininkas, Demokratų sąjungos  Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis pripažįsta, kad toks susitarimas buvo, tačiau nuo koalicijos suformavimo situacija pasikeitė ir dabar teikti R. Žemaitaitį Seimo vicepirmininku trukdo teisinės kliūtys.

Seimo pirmininkas, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis patvirtina, kad Remigijui Žemaitaičiui iš tiesų buvo pažadėta Seimo vicepirmininko pozicija, tačiau nuo koalicijos sudarymo pradžios aplinkybės pasikeitė. Į R. Žemaitaičio ketinimus trauktis Seimo pirmininkas atkerta – koalicijoje niekas nėra davę santuokos įžadų būti kartu visus ketverius metus.

Seimo vadovas Saulius Skvernelis pripažįsta, jog prieš pasirašant koalicinę sutartį valdančiosios daugumos lyderiai aptarė galimybę „Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui tapti parlamento vicepirmininku. Visgi, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis pabrėžia – nuo tada, kai buvo pastarieji žodiniai susitarimai, situacija gerokai pasikeitė. „Pažadėta, kad turės dvi pozicijas. Taip buvo sutarta. Ir vienoje iš pozicijų galėtų būti Remigijus Žemaitaitis.

„Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui keliant klausimą dėl jo paskyrimo Seimo vicepirmininku, šalies prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog premjeras Gintautas Paluckas iš „aušriečio“ galėtų pareikalauti savitvardos.

Politikams vis garsiau diskutuojant apie galimybę denonsuoti prieštankines minas draudžiančią Otavos konvenciją, Prezidentūra nurodo, jog laukia apibendrino karinio-politinio patarimo šiuo klausimu. „Šis klausimas šiuo metu svarstomas Krašto apsaugos ministerijoje. Prezidentūra laukia apibendrinto karinio-politinio patarimo dėl galimo pasitraukimo iš Otavos konvencijos“, – raštu Eltai atsakė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.

Jeigu koalicija nesilaikys susitarimo, pavasarį „Nemuno aušra“ trauksis iš koalicijos, sako šios politinės jėgos lyderis Remigijus Žemaitaitis. Politikas siekia Seimo vicepirmininko posto, tačiau koalicijos partneriai jo duoti neskuba, mat R. Žemaitaitis yra teisiamas dėl neapykantos kurstymo prieš žydus. Politikas tikino, kad Seimui pradėjus darbą pirminis susitarimas buvo labai aiškus – įvardytos vicepirmininkų, kanclerio, frakcijų seniūnų pavardės, už kuriuos buvo balsuojama.

„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis tikina pavasarį sieksiantis Seimo vicepirmininko posto, nepaisant to, kokia bus šiuo metu vykstančių ikiteisminių tyrimų dėl galimo šmeižto ir neapykantos kurstymo baigtis. Politiko teigimu, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis privalo laikytis neva duoto žodžio į vicepirmininkus teikti būtent R. Žemaitaičio kandidatūrą. „Žmogus turi laikytis duoto žodžio. Viskas, man daugiau niekas neįdomu.

Premjeras Gintautas Paluckas nėra linkęs sureikšminti koalicijos partnerio, „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio ginčų su prezidentu Gitanu Nausėda. Pasak ministro pirmininko, tokie politikų apsižodžiavimai neturi įtakos institucijų bendradarbiavimui. Tiesa, socialdemokratas užsimena – jeigu reikės, valdančiosios daugumos kolegos yra pasirengę sutaikyti R. Žemaitaitį ir Prezidentūrą.

Pasitraukimo iš valdančiosios koalicijos neatmetantis „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis teigia, kad Seimo vicepirmininko klausimas bus svarstomas jau parlamento pavasario sesijoje. Tačiau dėl galimybės jo kandidatūrą teikti į parlamento vicepirmininkus, pasak R. Žemaitaičio, artimiausiu metu dar diskutuos koalicinė taryba. „Dėl Seimo vicepirmininko posto, tai iki kovo 10 dienos tikrai nieko nebus“, – Eltai teigė R. Žemaitaitis.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija tirs, ar parlamento plenarinių posėdžių salėje menininko Jono Meko performansą demonstravęs „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis paisė Seimo nariams taikomų elgesio standartų. Tokį sprendimą parlamento etikos sargai priėmė pirmadienį vykusio posėdžio metu, reaguodami į liberalo Simono Kairio skundą.

Prezidentas Gitanas Nausėda svarsto, ar„Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio noras „siūbuoti laivą“ yra sąmoningas, ar ne. Prezidentas linki R. Žemaitaičiui daugiau galvoti apie darbus, o ne svarbių postų siekimą bei tvirtina, kad jei partijos pirmininkas sąmoningai siekia destabilizuoti politinę situaciją, reikėtų kelti atsakomybės klausimą. Valdančiosios koalicijos drama dėl Remigijaus Žemaitaičio noro tapti Seimo vicepirmininku tęsiasi toliau.

Remigijui Žemaitaičiui pradėjus kelti dramas ir sąlygas dėl Seimo vicepirmininko kėdės, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis pareiškė – Žemaitaitis ieško preteksto, kaip išeiti iš koalicijos. Socialdemokratai situaciją dar bando glaistyti ir priduria, kad Žemaitaitis, kol vyksta teismai dėl jo pasisakymų apie žydus, Seimo valdyboje kėdės negaus.

Prezidentui Gitanui Nausėdai pareiškus, jog mato „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio norą „siūbuoti koalicijos laivą“, pastarasis atmeta tokius svarstymus ir tikina – kalbėdamas apie padėtį valdančiojoje daugumoje, šalies vadovas negali pamiršti asmeninių nuoskaudų.

Prezidentas Gitanas Nausėda tikina matąs „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio norą „siūbuoti koalicijos laivą“. „Iš „Nemuno aušros“ vadovo pusės aš tikrai matau arba sąmoningo, arba nesąmoningo noro siūbuoti laivą. Ir kuomet tai yra daroma pirmosiomis koalicijos egzistavimo savaitėmis, tai kelia tam tikrų minčių“, – TV3 televizijai sakė G. Nausėda.

„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis užsimena apie galimybę perrašyti koalicinę sutartį ir pareikalauti, jog teisė teikti Seimo pirmininko kandidatūrą atitektų jo atstovaujamai partijai. Pasak „aušriečio“, toks žingsnis bus svarstomas, jei dabartinis parlamento vadovas, demokratas Saulius Skvernelis, atsisakys teikti jo kandidatūrą į Seimo vicepirmininkus.

Vos pradėjusi dirbti koalicija jau braška per siūles. Negavęs Seimo vicepirmininko posto, „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis svaidosi pareiškimais, kad jo vedama frakcija gali pasitraukti iš koalicijos. Nors buvimas valdančiojoje daugumoje bet kuriai partijai suteikia garantijų, atsiskirdami „aušriečiai“ neliktų prie suskilusios geldos – ekspertės įvardijo, kokią naudai šiai jaunai politinei jėgai atneštų pasitraukimas iš koalicijos.

Remigijus Žemaitaitis jau pykstasi ne tik su koalicijos partneriais, bet ir su savo bendražyge Agne Širinskiene. Nuo šiol A. Širinskienei draudžiama viešai kalbėti apie koalicijos reikalus, tą galės daryti tik pats R. Žemaitaitis. A. Širinskienė sako, kad jau nebesupranta, kas vyksta Žemaitaičio vadovaujamoje frakcijoje ir net susigraudino prieš kameras, vos tramdė ašaras.  Agnė Širinskienė į Seimą pirmą kartą pateko 2016 m. kartu su Ramūnu Karbauskiu.

Remigijus Žemaitaitis jau pykstasi ne tik su koalicijos partneriais, bet ir su savo bendražyge Agne Širinskiene. Nuo šiol Širinskienei draudžiama viešai kalbėti apie koalicijos reikalus, tą galės daryti tik pats Žemaitaitis. Širinskienė sako, kad jau nebesupranta, kas vyksta Žemaitaičio vadovaujamoje frakcijoje ir net susigraudino  prieš kameras, vos tramdė ašaras. Sako, kad per šventes ji galvos, ar verta likti Žemaitaičio draugijoje, ar nuo jo pabėgti.

Reaguodamas į viešojoje erdvėje ir politikų gretose verdančias diskusijas dėl galimybės „Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui tapti Seimo vicepirmininku, prezidentas Gitanas Nausėda ragina asmeninių ambicijų nestatyti prieš valstybės interesus. „Gaila, kad mes apskritai tiek daug apie jį (R. Žemaitaitį – ELTA) šnekame, geriau kalbėtume apie Vyriausybės programą, apie tai, ką jie ketina nuveikti. Dabar aš matau tik tai ultimatumus, kažkokias paraiškas.

„Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis teigia, kad „aušriečių“ frakcija Seime ketvirtadienį priėmė sprendimą, jog su koalicija susijusius klausimus komentuos tik jis. Tačiau politikas pabrėžia, kad šio sprendimo negalima laikyti autokratišku. Pasak jo, tokiai pozicijai pritaria visa frakcija, išskyrus Agnę Širinskienę. „Aš dar labai didelis demokratas. Čia yra frakcijos sprendimas.

Vertindamas „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio koalicijos partneriams reiškiamus ultimatumus, prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas akcentuoja, kad „aušriečių“ lyderio reikalavimai niekur neveda. „Manau, kad Lietuvos žmonėms bus kažkas, nebus Seimo vicepirmininkas, gyvenimo nekeičia. Ką gali padaryti dauguma, tai gali padaryti koaliciją, gali padaryti Vyriausybę. Taip, tai gali keisti gyvenimus ir šiandien, matyt, reikėtų kalbėti labiau apie tai.

„Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui pareiškus, kad nuo šiol koalicijos klausimus partijos vardu komentuos tik jis pats, į tai sureagavo ir „aušrietė“ Agnė Širinskienė. Pastaruoju metu partijos pirmininkui ne kartą oponavusi politikė teigia nesiruošianti slėpti kitokios savo nuomonės. „Visuomet jaučiau pareigą paaiškinti savo veiksmus ir sprendimus, savo darbą visuomenei. Taigi, ir žiniasklaidai, kuri tėra įrankis nunešti žinias rinkėjams.

Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis galėtų pretenduoti į Seimo vicepirmininko postą, kai išsispręstų dviejų naujų ikiteisminių tyrimų, kuriuose figūruoja politikas, klausimas. „Aš manau, kad tos pasikeitusios aplinkybės būtent dėl dviejų ikiteisminių tyrimų – šitų aplinkybių tikrai nebuvo galima numatyti.

Premjeras Gintautas Paluckas pripažįsta, kad „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio keliamus ultimatumus dėl Seimo vicepirmininko posto svarstoma spręsti rašytinio susitarimo forma. „Jeigu žodiškai nesusitari ir kyla interpretacijos, tada darai raštiškai. Čia gi ne kažkokia naujiena, tai buvo taikoma ne kartą – susitarimai papildomi prie koalicinės sutarties dėl kažkokių aplinkybių, dėl terminų, dėl asmenų, jeigu reikia kažkokių pavardžių. Tai čia yra visiškai normalus dalykas.