„LRT yra audituojama nuolat, auditą patį iš savęs vertiname kaip galimybę tobulinti savo veiklą, tačiau, matau grėsmę iš kai kurių koalicijos partnerių kalbėjimo. Tai, ką girdime – įvyks auditas, o tada pakalbėsime apie LRT finansavimą – reiškia, kad dar neprasidėjus auditui, net nepriėmus Seimui sprendimo dėl paties to audito nutarimo ir įpareigojimo Valstybės kontrolei jį atlikti, jau kalbama apie tai, kad pažiūrėsime, ar tiek reikėtų finansuoti LRT“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
„Matau grėsmę pačiame to audito politizavime ir tokiu būdu jo diskreditavime. Greta to audito yra kalbama esą apie efektyvumą ir finansinius dalykus, bet tos pačios partijos atstovai kalba ir apie tai, kad – na, pasižiūrėsime, kaip čia su politiniu neutralumu, nuomonių įvairovės užtikrinimu. Turime baimę, kad auditas gali pasibaigti tuo, kad jis turės politizavimo atspalvį, kurio pagrindu bus vėliau bandoma daryti kažkokius sprendimai galbūt dėl finansavimo“, – aiškino LRT generalinė direktorė.
Savo ruožtu nauju LRT tarybos pirmininkus neseniai paskirtas Mindaugas Jurkynas viliasi, kad siūlymas Valstybės kontrolei pavesti atlikti visuomeninio transliuotojo veiklos auditą Seime bus įvertintas kritiškai.
„Politikai visada gali turėti įvairių norų, bet, manau, kad vis tiek yra kritinė masė mūsų parlamente, kurie supranta nepriklausomo transliuotojo svarbą. (...) Bet kuriuo atveju taryba yra nusiteikusi tam, kad tiek finansavimo modelis, tiek LRT veiklos nepriklausomumas nuo politikų išliktų kertiniais dalykais“, – pabrėžė M. Jurkynas.
Atlikti vidaus auditai neturi įtakos veiklos rezultatams
Antradienį pristatytoje ataskaitoje pažymima, kad praėjusiais metais LRT Vidaus audito tarnyba vertino visuomeninio transliuotojo investicijų vykdymą ir turto panaudojimo efektyvumą, atlygio sistemos veiksmingumą bei darbų saugą.
„Per 2024 m. atliktus vidaus auditus nustatyti veiklos trūkumai neturi reikšmingos įtakos organizacijos veiklos rezultatams, todėl darome išvadą, kad audituotose srityse rizikos yra nustatytos ir valdomos, o vidaus kontrolė yra tinkama ir pakankama kontrolės tikslams pasiekti“, – ataskaitoje cituojama tarnybos vadovė Laura Savičienė.
Biudžetas sudarė 72,7 mln. eurų
LRT biudžeto sąnaudas 2024 m. sudarė 72,7 mln. eurų. Šios lėšos buvo gautos iš valstybės skiriamų biudžeto asignavimų. Nurodoma, kad vienam Lietuvos gyventojui praėjusiais metais visuomeninis transliuotojas kainavo 2,1 euro per mėnesį.
Metinis LRT biudžetas yra tiesiogiai priklausomas nuo užpraeitais metais valstybės surinktų mokesčių. Dėl gynybos reikmių padidinus akcizą, visuomeninio transliuotojo finansavimas gali būti iš naujo svarstomas Seime.
LRT praėjusiais metais dirbo daugiau kaip 600 darbuotojų.
Kartą per metus pateikiamoje visuomeninio transliuotojo veiklos ataskaitoje pateikiami duomenys apie nušviestus ryškiausius metų įvykius, pasiektą auditoriją, strateginius rodiklius, biudžeto sąnaudas, turimą turtą. Be to, pristatomi atliktų vidaus auditų rezultatai, informacija apie vykdytus pirkimus bei partnerystes.
