„Manau, kad reikia geriau pritarti pirminiam variantui, nors „Nemuno aušra“ praėjusį kartą balsavo prieš ir dalis susilaikė. Manome, kad sankcijos, ta apimtimi, kurios šiandien yra, jos neveikia arba nėra taikomos“, – žurnalistams Seime antradienį sakė R. Žemaitaitis.
„Frakcija priėmė sprendimą vis dėlto balsuoti už, (...) kadangi visuomenėje kilo didžiausias nepasitenkinimas ir pyktis, kad neva kažkas yra ne taip, tai kad visuomenė ramiai priimtų šitą dalyką, reikia balsuoti už ir spręsti klausimą dėl trečios dalies aštunto punkto“, – teigė jis.
R. Žemaitaičio minimoje įstatymo dalyje nurodoma, kad draudžiama į Lietuvą importuoti žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusija ar Baltarusija.
Draudžiamų į Lietuvą importuoti žemės ūkio produktų ir pašarų sąrašus tvirtina Vyriausybė.
„Kalbėsime su Vyriausybės vadovu, kad artimiausiu metu būtų pokalbis Lenkijos, Latvijos ir Estijos premjerais, kad būtų kalbamasi dėl vienodo sankcijų paketo taikymo ir vienodo supratimo“, – teigė jis.
Jis taip pat paminėjo, kad yra registruotas Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos parlamentaro Igno Vėgėlės pasiūlymas dėl sankcijų netaikymo žemės ūkio produkcijai.
Kaip skelbė BNS, kovo pradžioje Seimas po pateikimo pritarė Vyriausybės siūlymui dar metams pratęsti nacionalines sankcijas rusams ir baltarusiams.
Projekto tuomet nepalaikė dalis valdančiosios „Nemuno aušros“ ir Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų narių. Savo sprendimą jie motyvavo tuo, kad sankcijose yra paliktas draudimas importuoti žemės ūkio produkciją.
Vyriausybė siūlo palikti dabar galiojančias ribojamąsias priemones Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.
Įstatymu yra sustabdytas Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti Šengeno bei nacionalines vizas priėmimas, išskyrus atvejus, kai dėl to tarpininkauja Lietuvos URM, leidimų laikinai gyventi Lietuvoje priėmimas, išimtis daroma tik tiems, kas turi galiojančią Šengeno ar nacionalinę vizą, leidimą gyventi Lietuvoje arba kitoje Europos Sąjungos (ES) valstybėje.
Ne per ES sieną atvykstantys rusai ir baltarusiai papildomai tikrinami dėl grėsmės nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams.
Jie taip pat negali į Lietuvą įvežti ar iš jos išvežti Ukrainos grivinų, uždrausta importuoti žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusija arba Baltarusija.
Pagal įstatymą, leidimų gyventi Lietuvoje neturintiems rusams uždrausta Lietuvoje įsigyti nekilnojamojo turto.
Ribojamųjų priemonių įstatymas Lietuvoje pirmą kartą priimtas 2023 metais. Juo siekiama pademonstruoti paramą Ukrainai ir suvaržyti šalių agresorių – Rusijos ir Baltarusijos – piliečių tam tikras teises.
Dabartinis įstatymo variantas galioja iki 2025 metų gegužės 3 dienos, Vyriausybė siūlo jo galiojimą pratęsti iki 2026 metų gegužės 2 dienos.
