Už šį siūlymą balsavo 95, susilaikė – 2 Seimo nariai.
Pasak ministrės, tokiu būdu siekiama, kad Seimas spėtų priimti parlamentarų siūlomus Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimus. Pagal dabar numatomą tvarką, pokyčiai turėtų įsigalioti jau nuo balandžio 30 d.
Kovą Seimas po pateikimo pritarė „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio ir Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nario Igno Vėgėlės siūlomiems įstatyminiams pakeitimams liberaliau išduoti leidimus dirbti su vaikais.
Pritarus R. Žemaitaičio projektui, su nepilnamečiais negalėtų dirbti tik už seksualinius nusikaltimus teisti asmenys. Tuo metu asmenims, nuteistiems už kitokio pobūdžio nusikaltimus, kurių teistumas yra išnykęs, tokia galimybė būtų sugrąžinta.
Tuo metu I. Vėgėlė siūlo, kad su nepilnamečiais dirbti negalėtų smurtinius nusikaltimus atlikę asmenys. Be to, jis ragina atsisakyti šiuo metu įteisintos praktikos išduoti teisėto darbo su vaikais kodą (QR kodą).
Tiesa, Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlo apjungti R. Žemaitaičio ir I. Vėgėlės siūlymus. Tuo metu Žmogaus teisių komitetas pastarojo siūlymų nepalaikė, tačiau pritarė „aušriečių“ lyderio idėjoms.
Prieš klausimams grįžtant į plenarinių posėdžių salę, juos turės svarstyti Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
ELTA primena, kad praėjusią kadenciją Seimas priėmė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis įpareigojo asmenis, ketinančius užsiimti veikla, susijusia su vaikais, turėti išduotą teisėto darbo su vaikais kodą (QR kodą).
Už asmens prevencijos kodo nepatikrinimą gresia nuo 300 iki 500 eurų, o už pakartotinį – nuo 500 iki 1 tūkst. eurų bauda. Didesnė bauda grės tuo atveju, jeigu bus nustatyta, kad veiklą vykdo teistas asmuo – nuo 3 iki 5 tūkst. eurų, o jei toks atvejis nustatomas pakartotinai – nuo 5 iki 6 tūkst. eurų.
Darbdaviai teisėto darbo su vaikais kodo galiojimą pirmą kartą turės patikrinti ne vėliau kaip iki balandžio 30 d.