Trečiadienį posėdžiausiantis komitetas aptars Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą, kurioje nurodoma, kad vasarnamių statyba miško žemėje prieštarauja Konstitucijai ir teisinės valstybės principui. Tokią išvadą Seimo teisininkai padarė įvertinę „Nemuno aušros“ frakcijai atstovaujančių parlamentarų įregistruotas Miškų įstatymo pataisas.
„Laikinųjų poilsinių statinių (vasarnamių) statyba miško žemėje sukurtų prielaidas stichiškam (nekontroliuojamam) miškų užstatymui, nes neaišku kokį kiekį ir kokių statinių būtų galima statyti viename miško žemės sklype, nėra siūloma nustatyti reikalavimų statinių aukščiui ir tūriui; tai apribotų visuomenės prieinamumą prie miško“, – savo išvadoje pažymi Teisės departamentas.
Teisininkų nuomone, vasarnamių statyba miško žemėje neprisidėtų prie miško kaip Konstitucijos ginamos vertybės išsaugojimo.
„Siūlomi nustatyti reikalavimai laikinųjų poilsinių statinių (vasarnamių) statybai nėra aiškūs, tikslūs ir suprantami, o tie, kurie yra aiškūs ir suprantami, vertintini kaip nepakankami miškui, kuris yra vienas pagrindinių gamtos turtų, išsaugojimui, nėra paisoma konstitucinio natūralios gamtinės aplinkos apsaugos imperatyvo, todėl projektu siūlomas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 54 straipsniui ir teisinės valstybės principui“, – sakoma Teisės departamento išvadoje.
Anot Seimo teisininkų, sąvoka „laikinasis poilsinis statinys“ ar vasarnamis nėra apibrėžta nei projekte, nei jokiame kitame įstatyme.
„Nėra aišku, kaip būtų suprantama projekte vartojama sąvoka „laikinasis poilsinis statinys (vasarnamis)“: ar kaip „laikinasis statinys“, kurio svarbiausi požymiai būtų ne didesnis kaip 24 kvadratiniai metrai bendras plotas ir nustatytas ribotas naudojimo terminas, o kiti statinio techniniai parametrai (pavyzdžiui, statinio aukštis) ar konstrukcijų požymiai nebūtų reglamentuoti; ar minėta sąvoka būtų suprantama kaip „nesudėtingas statinys“ kurio konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato Statybos įstatymas ir kiti normatyviniai statybos techniniai dokumentai“, – pastebi Seimo teisininkai.
Jie kelia klausimą, ar šie statiniai būtų lengvų konstrukcijų, kurias, pasibaigus statinio naudojimo terminui, būtų nesudėtinga nugriauti.
„Ar šie statiniai galėtų turėti rūsį, kurio plotas pagal galiojantį teisinį reguliavimą nėra įskaičiuojamas į statinio bendrą plotą“, – svarsto teisininkai.
Jiems neaišku, ar šių statinių naudojimui būtų tiesiami inžineriniai tinklai (pavyzdžiui, vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos, elektros perdavimo, elektroninių ryšių tinklai ir pan.) ir įrengiami privažiavimo keliai. Teisės departamentas taip pat svarsto, ar vasarnamių statybai, infrastruktūros įrengimui būtų galima iškirsti ir dalį medžių.
Įvertinę „Nemuno aušros“ frakcijos narių iniciatyvą, Seimo teisininkai taip pat pastebi, kad projekte nėra siūloma nustatyti, kiek laikinųjų poilsinių statinių gali būti pastatyta viename miško žemės sklype.
„Pagal projekto nuostatas viename miško žemės sklype, manytina, galėtų būti statomas neribotas laikinųjų poilsinių statinių (vasarnamių) skaičius, nenustatant jiems jokių kitų reikalavimų, išskyrus maksimalų bendrą plotą“, – sako teisininkai.
Jie pasigedo argumentų, kodėl siūloma leisti statyti vasarnamius būtent IV grupės ūkiniuose miškuose, kuriuose ūkininkavimo tikslas yra laikantis aplinkosaugos reikalavimų formuoti produktyvius medynus, nepertraukiamai tiekti medieną ar greičiau išauginti kuo daugiau medienos. Be to, teisininkai atkreipia dėmesį, kad saugomose teritorijose taip pat yra IV grupės ūkinių miškų.
Jiems neaišku, kokiais argumentais remiantis miško žemėje siūloma leisti statyti ne didesnius nei 24 kvadratinių metrų, o ne kito bendrojo ploto laikinuosius poilsinius statinius.
Vasarnamių miškuose iniciatoriai akcentuoja, kad tokie statiniai negalėtų būti naudojami kaip nuolatinė gyvenamoji vieta. Tačiau, kaip pastebi teisininkai, pagal Statybos įstatymą laikinasis statinys ir teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neregistruojami.
„Nėra aišku, kaip būtų užtikrinamas šios (…) bei kitų sąlygų laikymosi kontrolės mechanizmas, kokie subjektai tokią kontrolę vykdytų ir iš kokių dokumentų ar registrų būtų galima sužinoti kurioje miško žemės vietoje laikinieji poilsiniai statiniai (vasarnamiai) yra pastatyti“, – pastebima Teisės departamento išvadoje.
Kaip ELTA jau skelbė, vienas šios iniciatyvos autorių, „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis dėl vasarnamių miškuose neįžvelgia grėsmės Konstitucijai. Jis teigia nesutinkantis su tokia, jo nuomone, politizuota išvada.
„Kurioje vietoje pažeidžiama Konstitucija, kai miško savininkas nori pasistatyti mažą namuką? Aš nematau pažeidimo, juolab, kad tai poįstatyminiais teisės aktais sureguliuos Vyriausybė. Manyčiau, kad Teisės departamentas atliko greičiausiai politizuotą vertinimą", – komentuodamas Miškų įstatymo pataisoms nepalankią Seimo Teisės departamento išvadą Eltai sakė R. Žemaitaitis.
Jis, kitaip nei parlamento teisininkai, nemano, kad visos vasarnamių miške statymo tvarkos detalės ir subtilybės turi būti sureguliuotos įstatymu.
„Politikai tik pasako poziciją, kad galimai galėtų būti tokie nameliai, o visas detales ir reikalavimus savo poįstatyminiais teisės aktais, kaip yra įprasta praktika, sureguliuos Vyriausybė“, – tvirtina R. Žemaitaitis.
Parlamentaras neatmeta, kad klausimas, ar Lietuvos teisės aktai nesuvaržo žmogaus teisių į nuosavybę, jos valdymą, naudojimą ir disponavimą, gali nukeliauti ir iki Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT).
Šių metų kovo mėnesį „Nemuno aušros“ frakcijos narys Martynas Gedvilas kartu su kitais šios frakcijos nariais įregistravo Miškų įstatymo pataisas, siūlančias leisti miško žemėje statyti nedidelius poilsinius vasarnamius.
