linas sasnauskas

Žlugus mūsų artimiausiai kaimynei, tektų ieškoti naujos rinkos prekėms ir paslaugoms už 2,6 mlrd litų. Buvęs Latvijos premjeras Ivaras Guodmanis neseniai viename interviu prasitarė, kad devalvavus latą kaimynai estai ir lietuviai ilgam supyktų ant latvių. Ypač Lietuva. Prekyba tarp šių šalių yra labai išvystyta. Daugiau nei 10 proc. Lietuvos eksporto per metus tenka Latvijos rinkai. Prarastume dešimtadalį eksporto Šįmet per devynis mėnesius į Latviją eksportavome prekių už 2,6 mlrd. Lt.

Kooperacija pieno sektoriuje atneštų realią naudą - padidintų pieno supirkimo kainą ir pagerintų jo kokybę. Nauja gamykla ne tik nesužlugdytų jau veikiančiųjų, o dar padidintų pieno ir jo produktų gamybos apimtis. Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius tokią nuomonę pareiškė penktadienį po susitikimo su didžiausių Lietuvos pieno perdirbimo įmonių atstovais, kuriems kelia nerimą planai už Europos Sąjungos lėšas statyti žemdirbių valdomą pieno perdirbimo įmonę.

Specialistai akcentuoja būtinybę griežtinti pieno ūkių ir supirkimo punktų kontrolę. Po Rusijos akibrokšto drausti daugelio mūsų perdirbėjų pieno gaminių importą dėl galimai rastų juose antibiotikų susirūpinta tiekiamo pieno kokybe. Perdirbėjai grasina ūkininkams griežtesnėmis sankcijomis, o Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) kiekvieną savaitę žada analizuoti operatyviai pateikiamus patikrinimų duomenis iš ūkių, pieno supirkimo punktų.

Veterinarijos akademija nusprendė susilieti su Kauno medicinos universitetu, tačiau būgštaujama, ar dėl to nenukentės žemės ūkio specialistų rengimo sistema. Kai Lietuvos veterinarijos akademijos (LVA) ir Kauno medicinos universiteto (KMU) rektoriai, gavę senatų palaiminimą, sukirto rankomis dėl jungimosi, pasigirdo ir kritinių nuomonių.

Ūkininkų pasiryžimas nesitaikstyti su mažomis pieno supirkimo kainomis suvienijo perdirbimo įmonių darbuotojus ir jų darbdavius. Kaltina avantiūra Keli šimtai šalies pieno kombinatų darbuotojų šiandien prie Žemės ūkio ministerijos prašys neleisti susikooperavusiems pieno gamintojams statyti penktą šalyje stambią pieno perdirbimo įmonę.

Naujųjų mokslo metų pradžios proga mūsų valdžia, padidinusi PVM, dar sykį giliau įkišo savo ranką į mūsų piliečių kišenes ir prailgino ekonominę krizę. Nuo rugsėjo 1 d. šalyje įsigaliojo Vyriausybės užsiprašytas, Seimo priimtas ir Prezidentės patvirtintas 21 proc. dydžio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas (buvo 19 proc.). Tiesa, laikinai dar galioja lengvatiniai tarifai šilumos energijai, knygoms ir vadovėliams.

Maisto pramonės atstovai tikina, kad dėl Seimo sprendimo dviem procentiniais punktais didinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) neišvengiamai turės didėti maisto produktų kaina. Didelė mokesčių našta ir smukęs vartojimas esą nebepaliko jokių rezervų. Tik prekybininkai vis dar viliasi, jog brangs ne viskas arba ne tiek, kiek padidės PVM. Įstatymo pataisas, kuriomis šiemet jau nuo 18 iki 19 proc.

Danijoje vykusiame Europos vyrų boulingo čempionate Lietuvos rinktinė, kurią sudarė Žanas ir Kristijonas Sergejevai, Žilvinas Perminas, Tomas Čibinskas, Linas Sasnauskas ir Andrius Gasparavičius, pagerino keturis Lietuvos rekordus. Komandų įskaitoje (5 žaidėjai) mūsų šalies atstovai vienos partijos metu surinko 1087 taškus (vidurkis - 217,4 tšk.), trijų partijų - 3016 taškų (vidurkis - 201,06 tšk.) bei šešių partijų - 5810 taškų (vidurkis - 193,66 tšk.

Prasidėjus pieno sezonui perdirbėjai su nerimu laukia naujienų iš apmirusių eksporto rinkų. Tuo metu pieno gamintojai, toliau spiečiami į kampą vis mažesnių pieno supirkimo kainų, patys imasi eksportuoti pieną į gretimas šalis. Kaip skelbiama "Agrowill group" pieno rinkos apžvalgoje, kai kurių Europos Sąjungos (ES) valstybių pieno rinkos jau stabilizavosi. Akivaizdus to įrodymas - artimiausia kaimyninė Lenkija. Balandį čia užfiksuotas eksportuojamų pieno produktų kainų didėjimas.

Paprasti Lietuvos pirkėjai jau seniai pastebėjo, kad tos pieno supirkimo kainos, už kurias pienas superkamas iš pieno gamintojų, arba ūkininkų, kelis kartus kartus skiriasi nuo tų, už kurią „baltasis auksas“ prekybos centruose siūlomas galutiniam vartotojui. „Respublika“ stengėsi išsiaiškinti, kaip ir iš kur atsiranda toks skirtumas ir kas iš jo labiausiai pasipelno. Pasirodo, tai padaryti nėra paprasta.

Nors ūkininkai ketina atvirai žlugdyti vieną pieno sektoriaus bendrovę, Konkurencijos taryba, rodos, bus bejėgė. Pieno gamintojų deklaruojami planai išstumti iš rinkos vieną perdirbimo bendrovę gali pažeisti bent keletą Konkurencijos įstatymo straipsnių.

Šiandien prie didžiųjų pieno perdirbimo įmonių durų su traktoriais protestuoti atvažiuosiančių žemdirbių pienininkai nebijo ir pasitiks juos pasirengę ne koreguodami darbą, o pasiruošę kalbėtis. Šiandien pieno gamintojai su traktoriais bei kitomis transporto priemonėmis rinksis prie 5 didžiųjų pieno perdirbimo įmonių - „Pieno žvaigždžių“, „Rokiškio sūrio“, „Žemaitijos pieno“, Vilkyškių pieninės ir „Marijampolės pieno konservų“ - durų protestuoti prieš mažas žaliavinio pieno supirkimo kainas.

Kitą savaitę planuojami žemdirbių protestai prie stambiųjų pieno perdirbėjų durų - nepamatuoti, mat reikalaujamų milijonų pastaruoju metu nuostolingai dirbančios bendrovės neturi. Ar bent jau taip mano perdirbėjai. „Produktų kainos kritusios tiek Lietuvoje, tiek eksporto rinkose nuo 30 proc. iki 4 kartų.

Pieno perdirbėjai skatina valstybę liautis reguliavus rinką, o pieno gamintojus mąstyti toliaregiškai.  „Mes gyvename Baltos naftos šalyje“, - vakar vykusiame susitikime kalbėjo AB „Pieno žvaigždės“ vykdomasis direktorius Linas Sasnauskas.  Jo teigimu, daugiau negu pusė Lietuvoje superkamo žaliavinio pieno produkcijos eksportuojama į užsienio rinkas, o vasarą šis kiekis išauga net iki dviejų trečdalių. Tad pieno perdirbėjai čia esą ypač priklausomi nuo pasaulinių tendencijų.

Šiandien Konkurencijos taryba nagrinės pieno perdirbėjų kartelio klausimą. Lemiamos dienos išvakarėse nė viena iš oponuojančių pusių neketino užleisti pozicijų.Numatoma, kad posėdis, kuriame dalyvaus visos suinteresuotos šalys, užtruks apie tris valandas.Du šimtai milijonų litų - tokie pinigai jau šiandien popiet veikiausiai nustos kyboję ore. Kaip ir pieno bei mėsos perdirbėjų likimas.

Maisto pramonės paroda „Prodexpo 2008“ Maskvoje buvo sėkminga Lietuvos pieno perdirbėjams - „Pieno žvaigždės“ ir „Žemaitijos pienas“ grįžo su aukso apdovanojimais.

Augantis poreikis maistui, gerėjantis gyvenimo lygis ir su maistu konkuruojantis biodyzelinas ilgainiui tik didins paklausos ir pasiūlos atotrūkį bei kels maisto produktų kainas, remdamasis „Respublika“ rašo dienraštis „Vakaro žinios“. Vyresnioji "Danske Bank" analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė "Respublikai" pasakojo, kad maisto produktų kainos ne mažės, o augs.

Pernai vasarą Lietuvos gyventojus šokiravusios pieno produktų kainos po truputį bliūkšta. Šiomis dienomis parduotuvių lentynose įvairūs pieno produktai atpigo nuo 5 iki 20 proc., rašo dienraštis "Lietuvos žinios". "Prekių kainas sumažinome tiek, kiek jas nuleido patys pienininkai", - tikino "Maximos" atstovas Giedrius Juozapavičius. Pasak jo, produktų kainos smuktelėjo nuo kelių iki keliasdešimties centų. Kai kurie gaminiai pigo net iki 60 centų.

Lietuvos pieno perdirbimo įmonės, atsižvelgusios į tendencijas pasaulinėse rinkose, pradeda mažinti produkcijos bei superkamo žaliavinio pieno kainas, penktadienį rašo dienraštis "Lietuvos žinios". "Pieno žvaigždžių" vykdomasis direktorius Linas Sasnauskas teigė, kad kritus eksporto rinkose žaliavos kainai atitinkamai reagavusi ir įmonė. "Vasario mėnesį, palyginti su sausiu, mes sumažinome apie porą procentų žaliavos kainas. Svarbu pažymėti, kad praėjusiais metais jos padidėjo 60 procentų.

Šiandien viena didžiausių ir moderniausių Baltijos šalyse pieno perdirbimo bendrovė „Pieno žvaigždės“ Konkurencijos tarybai pateikė savo atsakymą į pareikštus įtarimus dėl galimų susitarimų tarp pieno perdirbimo bendrovių. „Pateikėme savo argumentus Konkurencijos tarybai ir tikime, kad kaltinimai neteisėtais susitarimais bus paneigti. Keisdamiesi su asociacijos „Pieno centras“ narėmis apibendrinta bei neaktualia statistine informacija mes nepažeidėme Konkurencijos įstatymo.

Pasaulio rinkose krentant pieno kainoms, Lietuvos perdirbėjai produkciją ketina branginti, rašo „Klaipėda“. Pieno perdirbėjai jau kurį laiką bando įrodyti visuomenei ir Konkurencijos tarybai, kad rekordinės pieno produktų kainos tiesiogiai nuo jų nepriklauso ir yra nulemtos pasaulinės rinkos sąlygų. Tačiau situacija rinkoje keičiasi – pieno produktai pinga, o ūkininkai neketina leisti aukštų neperdirbto pieno kainų. „Gali būti, kad dar didinsime kainas, nes uždirbti tampa neįmanoma.

Maisto kainų šuoliais pasipiktinę piliečiai pasiryžę atsisakyti lietuviškų produktų, rašo „Klaipėda“.Ragina nebepirktiPirmadienį internete pasirodė skelbimai, raginantys visą šią savaitę nebepirkti lietuviškų pieno produktų. Po kurio laiko tokią informaciją žmonės ėmė siuntinėti vieni kitiems elektroniniu paštu.Lietuviškų pieno produktų boikoto tikslas – kuo labiau riboti jų pirkimą ir vartojimą.

Viena pagrindinių Lietuvos pieno perdirbimo įmonių „Pieno žvaigždės“ gaminamos produkcijos kainas nuo spalio 2 dienos didins net apie 12 procentų, rašo „Lietuvos rytas“.Pagrindinė pieno gaminių brangimo priežastis - brangstantis žaliavinis pienas, kuris sudaro apie 33 procentus galutinės pieno produkcijos kainos, teigė „Pieno žvaigždžių“ vykdomasis direktorius Linas Sasnauskas.Bendrovė ūkininkams už žaliavinį pieną nuo spalio mėnesio mokės 20 proc. brangiau, palyginti su rugsėjo mėnesiu.

Antrasis Lietuvos pieno perdirbėjas "Pieno žvaigždės" jau užbaigė fermentinių sūrių gamybos modernizavimo projektą, kuriam įgyvendinti skirta 10 mln. litų SAPARD paramos lėšų. Jis pradėtas įgyvendinti pernai. Sūrių gamybos modernizavimo projekto Pasvalio sūrinėje vertė - 24 mln. litų, iš jų 14 mln. litų bus pačios bendrovės investicija.

Švedijos bendrovė "SwedeAgri Invest" pirmadienį oficialiai informavo kapitalo rinkos dalyvius, kad liepos 4 dieną ji neteko visų turėtų "Panevėžio pieno" akcijų. Daugiau nei 13 proc. jos valdyto kapitalo įsigijo antrasis Lietuvos pieno perdirbėjas "Pieno žvaigždės", kuris dabar valdo 64,09 proc. Panevėžio pieninės akcijų. "Pieno žvaigždės" minėtą akcijų paketą iš "SwedeAgri Invest" įsigijo tiesioginiu sandoriu už 4,36 mln. litų.