Veterinarijos akademija nusprendė susilieti su Kauno medicinos universitetu, tačiau būgštaujama, ar dėl to nenukentės žemės ūkio specialistų rengimo sistema.
Kai Lietuvos veterinarijos akademijos (LVA) ir Kauno medicinos universiteto (KMU) rektoriai, gavę senatų palaiminimą, sukirto rankomis dėl jungimosi, pasigirdo ir kritinių nuomonių. Kai kurie specialistai įsitikinę, kad ilgametes tradicijas turinti veterinarijos gydytojų, maisto saugos ir gyvulininkystės technologų rengimo kalvė praras savo veidą ir nutols nuo žemės ūkio. Agrarinės specialybės jau ir taip praranda populiarumą: LVA ir Lietuvos žemės ūkio universitetas (LŽŪU) po studijų reformos sulaukė daug mažiau pirmakursių ir nežino, kaip teks išgyventi įdiegus studentų krepšelio sistemą. Tad kyla grėsmė, kad žemės ūkis ir su juo susijęs verslas netrukus nepritrauks aukštos kvalifi kacijos žmonių.
Suardyta grandinė
Iki šiol LVA tradiciškai buvo laikoma žemės ūkio aukštąja mokykla. Niekas nesistebėjo, kai ji dar šiemet kartu su LŽŪU prašė Vyriausybės ir Seimo tikslinio fi nansavimo agrarinės pakraipos studijoms. Aiškinta, kad šie mokslai nepajėgs konkuruoti dėl studentų krepšelių su nuo seno populiaresnes socialinių mokslų programas siūlančiais universitetais. Būgštavimai pasitvirtino: sulaukta mažai fi - nansuojamų valstybės pirmakursių, o į brangias mokamas vietas stojo mažai jaunuolių. Tad iškilo grėsmė, kad agrarinės pakraipos mokyklos dar labiau skurs, o žemės ūkis greitai pajus gerų specialistų stygių.
LŽŪU studijų prorektorius Jonas Čaplikas įsitikinęs, kad buvusių partnerių sprendimas nusisukti nuo ikišiolinių partnerių ir pasukti kitu keliu yra nelogiškas ir žalingas šaliai. „Vaizdžiai kalbant, augalas atskirtas nuo gyvulio, – apgailestavo prorektorius. – Sudarkyta nuosekli grandinė: augalas–gyvulys–žmogus: mes rengiame augalininkystės krypties specia listus, o jie – tais augalais mintančius gyvulių gydymo ir priežiūros specialistus. Tačiau LVA nusprendė eiti su medikais.“
Nuotaka paspruko
J.Čaplikas sutinka, kad sunkius laikus išgyvenančios mokyklos turi ieškoti išeities. „Mes pavasarį siūlėme jungtis ir sudaryti vieną žemės ūkio pakraipos aukštąją mokyklą, – kalbėjo prorektorius. – Mūsų ir jų mokymo bazėse daug panašių dalykų: mes irgi dėstome gyvulininkystės dalykus, turime daug tokių pačių universitetinių disciplinų: fi ziką, užsienio kalbas, vadybą, tad visai logiška būtų vienyti jėgas.“ Abi aukštosios mokyklos turi ir mokomuosius ūkius. „Juos taip pat būtų buvę galima sujungti, – mano J.Čaplikas. – Gal tada galėtume sumažinti ir jų plotus. Dėl jų kyla daug aistrų, nes jie plyti negalinčių atsiimti savo žemės paveldėtojų plotuose. Gal susijungimo atveju galėtume bent iš dalies išspręsti šią seną problemą.“
Tačiau J.Čapliko teigimu, LVA neparodė jokio susidomėjimo LŽŪU iniciatyva ir puolė į KMU glėbį. „Negirdėjau, kad Europoje būtų tokie dariniai, kur žmonių medicina ir veterinarija būtų po vienu stogu, o štai su žemės ūkio specialybėmis jos dera“, – įsitikinęs J.Čaplikas.
LŽŪU dar tikisi, kad Seimas atsižvelgs į jų argumentus ir nepalaimins LVA ir KMU jungtuvių.
Įžvelgia tik išskaičiavimą
„Tai vedybos per prievartą ir iš išskaičiavimo, – įsitikinusi Žemės ūkio rūmų Gyvulininkystės skyriaus vyriausioji specialistė Elona Linartienė. – Dar suprasčiau, jei LVA jungtųsi su LŽŪU. Bet geriausia, kad ji būtų likusi atskira aukštoji mokykla. Tai senas tradicijas turinti mokykla, ji turėtų tokia ir išlikti nepaisant sunkių laikų. Jungimasis prie KMU man atrodo iškreiptas reikalas: turėsime hibridą, o tokie, žinia, nėra gyvybingi.“
Žemės ūkio viceministras Mindaugas Kuklierius nebuvo toks kategoriškas, bet išreiškė susirūpinimą apskritai žemės ūkio specialistų rengimo sistema. „Viena vertus, veterinarija tikrai artima žmonių medicinai, jas dėstant galime rasti daug bendrų disciplinų, – svarstė jis. – Antra vertus, gyvulininkystės technologijos (pašarai, gyvulių priežiūra) yra grynai žemės ūkio specifi ka.“
Pasak M.Kuklieriaus, kovodamos dėl studentų krepšelių agrarinės pakraipos mokyklos neturi tokių galimybių kaip kitos, siūlančios madingas ir populiarias specialybes. „Todėl joms reikėtų išskirtinio statuso, nes gali atsitikti, kad neliks gerų specialistų, jau ir taip jų dauguma išvyksta į užsienį. Tad ar neatsitiks taip, kad teks kviesti brangiai apmokamus darbuotojus iš užsienio, norint, kad mūsų žemės ūkis išliktų konkurencingas.“
Pieno tarybos pirmininkas ir Pieno perdirbėjų asociacijos „Pieno centras“ atstovas Linas Sasnauskas mano, kad ne visada priimant sprendimus reikia žiūrėti ekonominio išskaičiavimo. „Negaliu vertinti, ar LVA sprendimas yra geras, nes nesu į tai įsigilinęs, – kalbėjo jis. – Tačiau jei tai daroma siekiant vien ekonominės naudos ir taupymo tikslais, tai ne visada pasiteisina. Būtina įvertinti ir pasekmes: ar tai neatneš žalos visuomenei, nenukentės specia listų rengimo kokybė. Nepriklausomybė dažnai yra geriau. Galbūt tai tinka ir LVA atveju.“
Rektorius įžvelgia privalumų
LVA rektorius Henrikas Žilinskas įsitikinęs, kad LVA ir KMU yra giminingi ir jungtuvės bus vaisingos. „Pirmiausia siekiama bendrumo studijų ir mokslo srityje – studijų programos Veterinarinė medicina, Veterinarinė maisto sauga turi daug tiesioginio bendrumo, per daugelį bendrų disciplinų (mikrobiologija, virusologija, histologija, parazitologija, genetika), kur galima panaudoti abiejų institucijų žmogiškąjį potencia lą ir bazę, – aiškino rektorius. – Ypač svarbūs ir bandymai su laboratoriniais gyvūnais. LVA turi vivariumą, tariamės, kaip išplėtoti infrastruktūrą, įrengti specialias patalpas, kuriose galėtų vykti įvairių medicinos mokslo šakų (kardiologijos, neurologijos, farmakologijos, karo medicinos, anestezijos bandymų ir t. t.) ir veterinarinės medicinos bandymai.“
Pasak H.Žilinsko, įvairiems medicininiams ir veterinariniams bandymams reikia veisti mažąsias kiaules, kurios naudojamos tam tikros rūšies bandymams. „Tai būtų akademijos funkcija, bet tam reikia įrengti ES reikalavimus atitinkančias laboratorijas, užtikrinančias gyvūnų globos įstatymo normas“, – kalbėjo rektorius.
Jis tikino, kad naujajame darinyje liks vietos ir grynai agrarinei specialybei – gyvulininkystės technologijoms. „Jai vykdyti paruošta LVA bazė, yra studijų ir mokslo tradicijos, todėl ir ateityje mes ruošime šios srities specialistus“, – tvirtino jis.
Medikai džiūgauja
KMU rektorius Remigijus Žaliūnas akcentavo ir fi nansinę naudą, kai abi mokyklos taps viena. „Sudėjus visų struktūrų biudžetus, jis yra gerokai didesnis nei visų kitų Kauno universitetų biudžetas, – džiaugėsi jis. – Tai atsakymas, kodėl mes norime kurti, bet nebūti prijungti.“
R.Žaliūnas sakė, kad iš šios sąjungos gims naujas universitetas. Jo pirminis pavadinimas – Sveikatos mokslų universitetas.
KMU klinikų generalinis direktorius Juozas Pundzius pažymėjo, kad susijungus LVA ir KMU atsiveria didesnės galimybės medicinos studijoms ir mokslui. „Atsirastų galimybių kurti naujas studijų programas, – mano jis. – Dabar vykdomos studijų programos galėtų būti pagerintos, integruojant fundamentinę dalį.“
Planuojama, kad LVA ir KMU jungimosi procesas prasidės nuo 2012 metų.
Saulius Tvirbutas
