Kitą savaitę planuojami žemdirbių protestai prie stambiųjų pieno perdirbėjų durų - nepamatuoti, mat reikalaujamų milijonų pastaruoju metu nuostolingai dirbančios bendrovės neturi. Ar bent jau taip mano perdirbėjai.
„Produktų kainos kritusios tiek Lietuvoje, tiek eksporto rinkose nuo 30 proc. iki 4 kartų. Esant tokiai padėčiai ūkininkai ir pieno perdirbėjai turi susiveržti diržus ir ieškoti abiem pusėms priimtinų išeičių, o ne protestuoti", - vakar vykusioje konferencijoje kalbėjo AB „Pieno žvaigždės“ vykdomasis direktorius Linas Sasnauskas.
Kainos kelti neturi iš ko
Pranešėjas pabrėžė, kad su žemdirbiais perdirbėjai konfliktuoti nenori ir visais būdais sieks to išvengti – mat be žaliavinio pieno patys neturėtų ką veikti.
Pranešėjas aiškino, kad pieno gamintojai taip pat skundžiasi visoje Europos Sąjungoje (ES), tačiau rinkoje dėl didelės konkurencijos taip greitai situacijos pakeisti negalima. Pasak L.Sasnausko, apie 60 proc. Lietuvoje pagaminamų pieno produktų ir iškeliauja į eksporto rinkas, kur nukritusios ne tik kainos, bet ir apskritai poreikis.
„Mes esame tik tarpininkai, kurie paima iš žemdirbio produkciją, sukuria pridėtinę vertę ir išleidžia į rinką. Jeigu rinka moka aukštą kainą už produktą, mes galime sumokėti aukštą kainą žemdirbiui“, - pabrėžė jis.
Pienininkas pasakojo, kad supirkimo kainos padidinimas 10 proc., arba 8 ct už kilogramą žaliavinio pieno, iš „Pieno žvaigždžių“ pareikalautų apie 35 mln. papildomų lėšų, kurių pirmąjį šių metų pusmetį patyrusi 10,3 mln. litų nuostolio bendrovė neturi. Panaši padėtis ir kitų didžiųjų perdirbėjų įmonėse.
Pigiausio pieno neturime
L.Sasnauskas aiškino, kad didžiausia problema yra dėl mažų superkamo pieno kiekių - esą nelogiška lyginti vidutines šalių kainas. Nes didelio ūkio parduodamo žaliavinio pieno kaina Lietuvoje ir, pavyzdžiui, Vokietijoje tokia pati.
„Jei Lietuvoje būtų pigiausias pienas, jį iškart nupirktų lenkai, latviai, vokiečiai ir pan. Pernai žaliavinis pienas Lietuvoje buvo brangiausias“, - pabrėžė L.Sasnauskas. Esą didelę dalį smulkiųjų ūkininkų pieno supirkimo kainos atima surinkimo išlaidos. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad jei jiems būtų pakeltos supirkimo kainos, tektų kelti ir didiesiems. O tuomet žaliavinio pieno supirkimo kainos Lietuvoje būtų gerokai aukštesnės nei likusioje ES.
Esą dabar stambiesiems ūkininkams mokama po daugiau nei 30 euro centų, t.y. po daugiau nei litą už kilogramą žaliavinio pieno. Didieji ūkininkai, pasak L.Sasnausko, pagamina apie pusę viso Lietuvos žaliavinio pieno.
Prognozuoti sunku
Jo teigimu, prognozė dešimčiai metų - vartojimas stabiliai augs, vadinasi, poreikis taip pat. Tačiau bangavimo sustabdyti esą neįmanoma.
„Gyvename permainų laikotarpiu, ir tos permainos vyksta visame pasaulyje. Keičiasi vartojimo įpročiai, daugėja gyventojų. Pavyzdžiui, kinai anksčiau nevartodavo pieno produktų. Dabar, jei kas dešimtas kinas kartą per savaitę atsikanda gabalėlį sūrio - viskas, pasaulyje krizė, pieno nėra“, - aiškino jis.
Vertindama 2008 m. pirmojo pusmečio rezultatus bei tikėtinas antrojo pusmečio rinkos tendencijas, bendrovės vadovybė nekeičia laukiamos 700 mln. litų metų apyvartos prognozės, tačiau grynojo metų pelningumo prognozę mažina iki 2 proc. ir bent kol kas dar labiau pieno supirkimo kainų nemažina. Tačiau neatmeta galimybės, kad rinka gali priversti elgtis kitaip. Pelningumo prognozes perskaičiuoti ruošiasi ir 3 proc. pelningumą planavusi AB „Rokiškio sūris“.
