Maisto pramonės atstovai tikina, kad dėl Seimo sprendimo dviem procentiniais punktais didinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) neišvengiamai turės didėti maisto produktų kaina. Didelė mokesčių našta ir smukęs vartojimas esą nebepaliko jokių rezervų. Tik prekybininkai vis dar viliasi, jog brangs ne viskas arba ne tiek, kiek padidės PVM.
Įstatymo pataisas, kuriomis šiemet jau nuo 18 iki 19 proc. išaugęs PVM šoktelėtų dar dviem procentiniais punktais, Seimas priėmė trečiadienį, tačiau dėl jų savo žodžio dar netarė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Palaiminus prezidentei, pataisos įsigaliotų jau nuo rugsėjo.
"Padidinus PVM, tokį mes jį ir taikysim. Amortizuoti papildomoms sąnaudoms rezervų jau nebėra", - sakė AB "Pieno žvaigždės" vykdomasis direktorius Linas Sasnauskas.
Nors ir ne visi valdžios sprendimai džiugina verslą, tačiau, anot L. Sasnausko, stengiamasi tai priimti kaip neišvengiamybę ir prisitaikyti prie kintančių žaidimo taisyklių - juk valdžia tokius žingsnius žengia tam, kad suvaldytų sunkmetį.
"PVM didinimas nebus vartotojui toks skausmingas defliacijos metu", - mano jis.
Galimybių palengvinti vartotojams kylančio PVM naštą nemato ir vienos didžiausių šalies mėsos perdirbimo bendrovių UAB "Agrovet" generalinis direktorius Augenijus Gudžiūnas.
"PVM yra mokestis, kurį moka galutinis vartotojas - jūs, aš, Seimo narys ir bet kuris kitas žmogus, perkantis Lietuvoje. Iš ko kompensuosi, kai ir taip galvoji, iš ko sumokėti atlyginimus, kaip išgyventi. Sumokame tiek mokesčių, kad iš jų galėtų gyventi visas kaimas, jei ne seniūnija", - sakė jis.
A. Gudžiūno teigimu, kainas reguliuoja rinka, o dabar ji esanti tokia, kokia esanti - vartojimas nukritęs, be to, sudėtinga konkuruoti su prekiaujančiaisiais be kasos aparatų - šiems PVM didinimas įtakos nedarąs.
"Mūsų pačių valdymas už mūsų pačių pinigus mums yra per brangus. Matyti neūkiškumas. Reikia mokesčius mokėti, bet reikia ir tvarkytis tinkamai. Žingsniai šia linkme lyg ir žengiami, tačiau matomi tik ženklai, o mokesčių didinimas visada - labai konkretus", - valdžios biudžeto lopymo priemones apibendrino A. Gudžiūnas.
UAB "Javinė" direktorės Vitalijos Freitakaitės nuomone, yra vilčių, jog tuos du PVM procentinius punktus pasidalins gamintojai ir prekybininkai, bent jau maisto prekių sektoriuje.
"Žmonėms visos naštos negalima perkelti, nes perkamoji galia ir taip sumažėjo, visi tą jaučia. Gamybininkai visomis išgalėmis ieško galimybių pasidalinti kainų augimą su prekybininkais. Nebėra rezervų? Rezervų ribos kinta", - sakė ji.
Beje, skaudesnis PVM šoktelėjimas laukia centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojų - lengvatinis tarifas šilumai turėtų išaugti nuo 5 iki 9 proc.
Tiesa, anot AB "Klaipėdos energija" Šilumos pardavimo ir rinkodaros departamento direktoriaus Virginijaus Zutkio, net ir šiuo atveju gyventojai už šildymą mokės maždaug ketvirtadaliu mažiau negu pernai. Nauja, nuo rugpjūčio įsigaliojanti kaina yra 19,14 ct/kWh, o nuo rugsėjo, kai PVM jau gali siekti 9 proc., kaina išaugtų iki 19,87 ct/kWh. Praėjusį šildymo sezoną baigėme mokėdami po 26,48 ct/kWh.
"Kainos gali padidėti"
Valdas LOPETA, parduotuvių tinklo "Iki" atstovas ryšiams su visuomene
Žinoma, kad padidėjęs PVM turės įtakos mūsų kompanijos veiklai. Didžiausią naštą dėl padidėjusių sąnaudų bandysime nešti ant savo pečių, taip pat derėsimės su tiekėjais dėl palankesnių sąlygų. Negalime garantuoti, kad šis valstybės sprendimas neturės įtakos ir mūsų parduotuvių tinklo klientams. Kai kurių prekių kainos gali padidėti, tačiau padarysime viską, jog kasdienio vartojimo prekių, tokių kaip pienas, duona ir panašiai, kainos ir toliau išliktų vienos žemiausių rinkoje.
"Galimybių prisiimti naštą - vis mažiau"
Renata SAULYTĖ, MAXIMA LT atstovė ryšiams su visuomene
Netikėjome, kad viskas bus taip greitai. Jau sėdam prie derybų stalo su gamintojais, ieškome sprendimo. Vis mažiau gamintojai ir prekybininkai turi galimybių prisiimti šią naštą sau. Metų pradžioje, kai pirmą kartą buvo didinamas PVM, dar buvo galima nedidinti kainų, o dabar jau sunku. Sėsim, derėsimės, žiūrėsim, ar kas nors dar turi rezervų, ieškosim visas puses tenkinančių sprendimų.
"Turi būti balansas"
Nerijus UDRĖNAS, prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas
Prezidentės sprendimas dėl PVM priklausys nuo to, kaip atrodys mokesčiai, išmokų mažinimas vieningame kontekste. Prieš tai reikės išanalizuoti visą su biudžetu susijusį įstatymų paketą. Turi būti balansas. Esmė - valstybės finansų tvarumas. Atsižvelgiant į susiklosčiusią padėtį reikės priimti sprendimus, kad neliktų abejonių dėl valstybės sugebėjimo tvarkytis.
"Ant to paties grėblio"
Kaetana LEONTJEVA, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė
Tokį valdžios žingsnį vertiname labai neigiamai, nes ji biudžeto problemas ir vėl sprendžia didindama naštą mokesčių mokėtojams, o ne mažindama biudžeto išlaidas. PVM didinamas jau ne pirmą kartą, ir matyti, kad prognozės bei planai surinkti daugiau pajamų nesipildo, o ekonominė padėtis pablogėja. Verslui vis sunkiau sumokėti mokesčius, todėl jis traukiasi į šešėlį. Mūsų instituto tyrimo duomenimis, šiemet kas ketvirtas litas bus uždirbtas šešėlyje. Mokesčių mokėtojai yra susiveržę diržus kiek tik įmanoma - jiems jau išaugo pelno mokestis, PVM, akcizai, padidėjo "Sodros" našta už autorinius atlyginimus, o valdžia biudžeto dar nesumažino. Tiesa, biudžeto išlaidos mažinamos 200 milijonais litų, bet mes viršijame faktines praėjusių metų išlaidas. Kol nepradėsime mažinti išlaidų, tol apie mokesčių didinimą negali būti nė kalbos. Vėl lipama ant to paties grėblio - mokesčių padidinimas nebūtinai reiškia geresnį jų surinkimą.
Giedrė NORVILAITĖ
