Šiandien viena didžiausių ir moderniausių Baltijos šalyse pieno perdirbimo bendrovė „Pieno žvaigždės“ Konkurencijos tarybai pateikė savo atsakymą į pareikštus įtarimus dėl galimų susitarimų tarp pieno perdirbimo bendrovių.
„Pateikėme savo argumentus Konkurencijos tarybai ir tikime, kad kaltinimai neteisėtais susitarimais bus paneigti. Keisdamiesi su asociacijos „Pieno centras“ narėmis apibendrinta bei neaktualia statistine informacija mes nepažeidėme Konkurencijos įstatymo. Tokią informaciją bendrovės teikia Statistikos departamentui bei Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui šių reikalaujamais pjūviais ir dažniu. Bendrovė netraktuoja tokios statistinės informacijos konfidencialia ar turinčia įtakos bendrovės elgesiui rinkoje“, – teigia AB „Pieno žvaigždės“ vykdantysis direktorius Linas Sasnauskas.
AB „Pieno žvaigždės“ nesutinka su įtarimu pažeidusi Konkurencijos įstatymą, tariamai atlikusi suderintus veiksmus rinkoje. Pokyčius pieno rinkoje 2007 m. įtakojo pagrindinės ir didžiausios kaštų kategorijos – pieno žaliavos – brangimas, arši konkurencija bei pieno produktų realizacijos Lietuvoje sąlygos.
Jei Konkurencijos taryba nepateiks papildomų klausimų pieno perdirbimo bendrovėms, ji paskirs viešo posėdžio datą, kurio metu bus priimtas sprendimas.
L. Sasnauskas teigia, kad praėjusiais metais staigiai pakilusios pieno kainos – beprecedentis įvykis tiek Lietuvoje, tiek ir pasaulio rinkose. „Be abejonės, staigus kainų šuolis verčia ieškoti atsakingų ir imtis analizės. Tačiau, norime pabrėžti, kainos kilo ne tik Lietuvoje – pieno produktai taip pat pabrango Europos Sąjungos ir pasaulio rinkose. Tiek valstybių dėl kainų pakėlimo tarpusavy tikrai negalėjo susitarti, o Lietuvoje nuspręsta pieno perdirbėjams pareikšti įtarimus“, – sako jis.
AB „Pieno žvaigždės“ beveik dešimtmetį (nuo 1998 m.) nekėlė pieno produktų kainų vidaus rinkoje tokiu dydžiu ir tokiu trumpu laikotarpiu, kaip tai buvo daryta pernai. 2007 m. lapkričio – gruodžio mėn. žaliavinis pienas Lietuvoje kainavo 53 proc. brangiau nei tuo pat laikotarpiu prieš metus. Žaliavinis pienas sudaro apie 60 proc. pieno produktų savikainos, tad brango ir produktai. Prekybininkų taikomi antkainiai ir visai padidėjusiai kainai taikomas 18% valstybės PVM taip pat brangino pieno produktus galutiniam vartotojui.
L. Sasnauskas pažymi, kad Lietuvos pieno sektorių ir jame vykstančius įvykius reikėtų vertinti tik atsižvelgus į Europos Sąjungos šalyse vykstančius pokyčius, ypač ES šalių pieno sektoriaus pokyčius. Praėjusiais metais pasaulyje brangusius pieno produktus tiesiogiai įtakojo dėl išaugusios paklausos pabrangusi pieno žaliava. Taigi tai vyko ir Lietuvoje.
Pieno kainos kilo visoje Lietuvoje, nes Lietuvos pieno perdirbimo įmonės žaliavinį pieną superka visoje šalyje, nepriklausomai nuo įmonių geografinės vietos. Todėl, siekdamos išlaikyti savo tiekėjus, jos buvo priverstos beveik vienu metu už pieno žaliavą mokėti brangiau. Kainos buvo keliamos panašiu metu, nes tai apibrėžiama bendradarbiavimo sutartyse su ūkininkais ir prekybininkais.
