lietuva es

Lietuvai 1990 m. atkūrus nepriklausomybę, pradėta rūpintis užmegzti tamprius santykius su Vakarų valstybėmis. Šio tikslo buvo siekiama, norint sustiprinti jaunos valstybės nepriklausomybę, išvengiant 1940 ir 1945 m. scenarijaus, kuomet, šalį okupuojant Sovietų Sąjungai, ji buvo palikta likimo valiai. 1993 m., gegužės 11 d., Lietuva ir Europos Bendrija (Europos Sąjungos pirmtakė) pasirašė ekonominio bendradarbiavimo sutartį.

Atsižvelgus į kainų skirtumus, Lietuvos BVP, tenkantis vienam gyventojui, pernai dar labiau atitrūko nuo Estijos. Tačiau šis rodiklis daugumai gyventojų neatrodo svarbus ir įdomus. Matuojant pragyvenimo kokybę, įdomiau palyginti faktines individualaus vartojimo išlaidas. Pagal šį rodiklį Lietuva ES kontekste atrodo dar geriau – ji jau lenkia ne tik visas Vidurio ir Rytų Europos valstybes, bet ir kai kurias euro zonos senbuves.

Atsižvelgus į kainų skirtumus, Lietuvos BVP, tenkantis vienam gyventojui, pernai dar labiau atitrūko nuo Estijos. Tačiau šis rodiklis daugumai gyventojų neatrodo svarbus ir įdomus. Matuojant pragyvenimo kokybę, įdomiau palyginti faktines individualaus vartojimo išlaidas. Pagal šį rodiklį Lietuva ES kontekste atrodo dar geriau – ji jau lenkia ne tik visas Vidurio ir Rytų Europos valstybes, bet ir kai kurias euro zonos senbuves.

Gegužės 1-oji svarbi dvejopai. Tai sena istorinė šventė – Tarptautinė darbo diena, kuri minima nuo XIX a. pabaigos. Bet tai ir naujausių laikų Lietuvos istorija – 2004 m. gegužės 1-ąją mūsų šalis tapo Europos Sąjungos (ES) nare. Praeivė: prisimenu, kaip balsavau už ES Su kuo jums asocijuojasi gegužės 1-ji? Ir kas – dirbančiųjų šventė ar mūsų šalies įstojimas į ES – jums svarbiau? – Balsas.lt klausė praeivių sostinės gatvėse. „Tai dirbančių žmonių diena. Bet kaip ji atsirado – nežinau.

Lietuva remia Gruzijos dalyvavimą Europos Sąjungos (ES) Rytų partnerystės programoje, tačiau Gruzija, siekianti integracijos į Europos struktūras, turi nemažai nuveikti kurdama savo teisinę bazę, sakė Lietuvos Prezidentė. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesijoje dalyvaujanti Lietuvos vadovė Dalia Grybauskaitė trečiadienį Niujorke susitiko su Gruzijos Prezidentu Michailu Saakašviliu.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas ir Italijos užsienio reikalų ministras Frankas Fratinis (Franco Frattini) pasirašė Lietuvos ir Italijos užsienio reikalų ministerijų sustiprinto bendradarbiavimo deklaraciją.

Krašto ekonomika galėtų būti gaivinama Europos Sąjungos (ES) skiriamais pinigais, tačiau kol kas šios lėšos naudojamos kukliai. Vakar Seimo plenariniame posėdyje buvo surengta diskusija dėl ES struktūrinės paramos panaudojimo Lietuvoje. Vyriausybės nariai džiaugėsi spartėjančiu europinių lėšų paskirstymu ir dėl to esą pilnėjančiomis verslininkų bei viešųjų įstaigų kišenėmis, įgyvendinamais įvairiais socialiniais projektais, modernizuojamomis gydymo įstaigomis.

Pasipiktinusi Vilniaus pareiškimais apie nepriimtiną Rusijos politiką Maskva nebenori, kad Kremliuje su vizitu apsilankytų Lietuvos užsienio reikalų (UR) ministras Vygaudas Ušackas. Planuota, kad šį pavasarį V.Ušackas su vizitu lankysis Maskvoje ir susitiks su aukštais Rusijos pareigūnais, tarp jų - ir su UR ministru Sergejumi Lavrovu, rašo "Kauno diena". Tačiau, diplomatinių šaltinių teigimu, rusai pastaruoju metu leido Vilniui suprasti, kad kol kas nelaukia V.Ušacko.

Prezidentas Valdas Adamkus mano, kad esama prielaidų abejoti Lietuvos „branduolinėmis“ ambicijomis, o šalies energetinės nepriklausomybės siekiai ima tolti. Trečiadienį susitikęs su užsienio reikalų ministrų Vygaudu Ušacku, šalies vadovas kėlė tarptautinių energetikos projektų įgyvendinimo problemą ir klausė, kaip išlaikyti tarptautinių partnerių dėmesį naujos atominės elektrinės projektui, sakė prezidento atstovė spaudai Rita Grumadaitė.

I dalis Kosmopolitai (pačių įvairiausių „spalvų“ bei „atspalvių“ - nuo „raudonų“ ir „rudų“ iki „žydrų“) siekia sukurti vieną bendrą „pasaulinę“ valstybę bei to nuoseklią išdavą - tautą, kalbančią viena bendra kalba ir turinčią vieną „bendražmogišką“ kultūrą. Pagrindinis naudojamas metodas siekiant šio tikslo - įvairiomis politinėmis, ekonominėmis ir kultūrinėmis priemonėmis skatinti įvairių tautų bei jų atstovų maišymąsi ir niveliavimąsi.

Buvęs premjeras Socialdemokratų partijos lyderis Gediminas Kirkilas ragina Vyriausybę tęsti derybas su Europos Sąjunga (ES) dėl Ignalinos atominės elektrinės veiklos pratęsimo. „Reikia kuo greičiau atnaujinti derybas dėl elektrinės antrojo bloko veiklos pratęsimo. Nežinau, kodėl jos buvo sustabdytos“, - pirmadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė G.Kirkilas.

Prezidentas Valdas Adamkus pirmininkavimą ES pradėjusios Čekijos vadovui Vaclavui Klausui palinkėjo kurti konkurencingą bei solidarią Europos Sąjungą ir padėkojo pirmininkavimą baigusios Prancūzijos vadovui Nicolas Sarkozy (Nikolia Sarkozi) už lyderystę sprendžiant Europai svarbius klausimus.

Čekijos užsienio reikalų ministras Karelas Schwarzenbergas (Karelas Švarcenbergas) kalbėdamas su Lietuvos kolega Vygaudu Ušacku teigiamai įvertino Lietuvos laimėjimus Europos Sąjungos Rytų kaimynystės politikoje ir išreiškė viltį, kad Vilnius ir toliau aktyviai dalyvavaus įgyvendinant ES Rytų partnerystės iniciatyvą.

Europos Sąjungos plėtra neišvengiamai siejasi su ekonominiais pokyčiais Sąjungos viduje. Vienas iš tokių pokyčių – vieningos euro zonos sukūrimas ES šalyse. Bet kuri valstybė, priklausanti ES, susiduria tiek su euro zonos privalumais, tiek su trūkumais. Lietuva ES nare tapo 2004 metais. Stodama Lietuva įsipareigojo siekti ES sutartyje numatytų ne tik politinės, ekonominės, bet ir pinigų sąjungos tikslų. Todėl prisijungimas prie vieningos pinigų sistemos tapo aktualus ir Lietuvai.

Ateinančią naktį laikrodžių rodykles atsuksime valanda atgal - bus atšauktas vasaros laikas. "Pelėdos" nudžiugs galinčios ilgiau pamiegoti, o "vyturiai" bet kuriuo atveju pabunda anksti. Etnologas profesorius Libertas Klimka LŽ priminė pasaką apie poną, kuris norėjo prailginti baudžiauninkams dieną. Kažkas patarė jam sukti veleną. Suko ponas, suko... Kokia ilga jam tapo diena! "Kaitalioti valandas pradėta siekiant sutaupyti elektros.

Ukrainos ir Lietuvos vyriausybės pirmadienį Vilniuje pasirašė memorandumą dėl bendradarbiavimo energetikos srityje. Be kita ko, šalys numato bendradarbiauti ir atominėje energetikoje. Dokumentas pasirašytas po Ukrainos ir Lietuvos prezidentų tarybos posėdžio, kuriam vadovavo šalių prezidentai Viktoras Juščenka ir Valdas Adamkus.

Prezidentas Valdas Adamkus pasirašė dekretą, kuriuo pateikė Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo ,,Dėl NATO greitojo reagavimo pajėgoms ir Europos Sąjungos kovinei grupei priskirtų Lietuvos karinių vienetų ir NATO ir Europos Sąjungos karinėse vadavietėse tarnybą atliekančių Lietuvos karių dalyvavimo Šiaurės Atlanto Tarybos arba Europos Sąjungos Tarybos patvirtintose operacijose“ projektą. Ankstesnis Seimo nutarimas neteks galios 2008 m. rugsėjo 30 dieną.

Derėtis su Europos Sąjunga dėl IAE veiklos pratęsimo įgaliotas A. Abišala teigia, jog geriausia visoms pusėms išeitis – elektrinę uždaryti, tačiau vėliau negu sutarta. Lietuva ir Europos Komisija nėra konkurentės ir ieškos bendrų išeičių, kaip pratęsti Ignalinos atominės jėgainės darbą. Taip po susitikimo su EK atstovu kalbėjo Vyriausybės derybininkas Aleksandras Abišala.

Europos Komisijos (EK) Energetikos ir transporto direktorato generalinio direktoriaus pavaduotojas Dominique Ristori (Dominikas Ristori) pareiškė, jog Ignalinos atominės elektrinės (IAE) darbo pratęsimas nėra tinkamas būdas Europos Komisijai, tuo tarpu Lietuvos Vyriausybės derybininkas su EK Aleksandras Abišala teigė pokalbyje neišgirdęs, kad apie tai su Komisija nebus kalbama apskritai.

Estijos, Latvijos ir Lietuvos parlamentų Ekonomikos komitetų nariai Vilniuje aptars energetinio saugumo klausimus. Pirmadienį trijų šalių parlamentarai vertins energijos tiekimo saugumo galimybes ir realybę bei aptars naujos Ignalinos atominės elektrinės statybos reikalus, analizuos trišalių sprendimų energetikos srityje priėmimo klausimus.

URM pateikė prezidentui siūlymą suteikti diplomatinį rangą Vyriausybės derybininkui su ES dėl Ignalinos atominės elektrinės veiklos pratęsimo Aleksandrui Abišalai. Pasak URM Informacijos ir viešųjų ryšių departamento vadovės Violetos Gaižauskaitės, derybininkui siūloma suteikti nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus rangą. Prezidentas Valdas Adamkus žurnalistams sakė manąs, jog Vyriausybės derybininkui toks rangas yra reikalingas.

Vyriausybės derybininkas su Europos Sąjunga (ES) dėl Ignalinos atominės elektrinės (IAE) veiklos pratęsimo Aleksandras Abišala kol kas neatskleidžia, kuria linkme juda prieš dvi savaites prasidėjusios konsultacijos. „Misteriu Ignalina“ tituluojamas A.Abišala užsimena, kad kol kas šiuo klausimu neįvyko jokių oficialių susitikimų tarptautiniu lygmeniu. Tačiau jis žada, kad viešai praneš, jei tokių susitikimų bus.

Premjeras Gediminas Kirkilas tvirtina, kad Europos Komisijos sutikimas pradėti konsultacijas su Lietuva dėl galimo Ignalinos atominės elektrinės antrojo bloko veiklos pratęsimo ar kompensacijų suteikimo už jo uždarymą yra pirmasis svarbus žingsnis. "Nauja yra tai, kad šiuo metu Europos Komisija, bent jau direktorato lygyje sutinka pradėti konsultacijas su mūsų paskirta komisija, kuriai vadovauja ponas Abišala. Tai yra pirmas žingsnis, nes ligi tol dėl įvairių priežasčių tokių kalbų nebuvo.

Lenkija ir Lietuva ES ir Rusijos partnerystės derybas tikriausiai tebevetuos iki kovo mėnesio, kuomet Rusijoje vyks prezidento rinkimai, penktadienį pranešė  aukšti diplomatiniai šaltiniai. Ankstesnioji konservatyvi Lenkijos vyriausybė užblokavo derybų dėl naujosios sutarties pradžią, Maskvai prieš dvejus metus įvedus draudimą importuoti mėsą ir kitus maisto produktus iš Lenkijos. Naujoji ES ir Rusijos partnerystės sutartis turėtų apimti energetikos, žmogaus teisių ir prekybos sritis.

Jei Lietuvai nepavyktų susiderėti su Europos Sąjunga dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo, šalis turėtų galimybių apsirūpinti elektros energija, tačiau ji taptų dar labiau priklausoma nuo Rusijos energetikos šaltinių, teigia premjeras Gediminas Kirkilas. "Yra kelios galimybės - pirmiausia elektros energijos importas tiltu iš Skandinavijos, importas iš Rytų - Rusijos ir Ukrainos, jos abi siūlo mums parduoti elektrą.

Premjero sudaryta darbo grupė ketina sukurti ir aukščiausiems šalies pareigūnams, ir paprastiems žmonėms suprantamą Lietuvos politikos Europos Sąjungoje projektą, rašo "Lietuvos žinios". Jį kuriantys valdininkai revoliucijos nežada - bus surašyti tik visiems žinomi dalykai.Darbo grupė turi nustatyti ilgalaikes Lietuvos politikos Europos Sąjungoje (ES) strategines kryptis. Grupėje - Vyriausybės kanceliarijos, Seimo, ministerijų valdininkai ir prezidento Valdo Adamkaus patarėjai.

Premjeras Gediminas Kirkilas pareiškė, kad dėl 40 Lt padidėjusios bazinių valdininkų atlyginimų teks apkarpyti biudžetą, pranešė "Vz.lt".  "Dar nežinau, kurių sričių ir kiek būtent sumažinsime finansavimą - tai Vyriausybė nuspręs susirinkusi po atostogų", - "Žinių radijui" teigia atostogaujantis premjeras Gediminas Kirkilas.

Lietuva ES užima antrąją vietą po Latvijos pagal žmogžudysčių, tenkančių šimtui tūkstančių gyventojų, skaičių. Tokius Pasaulio sveikatos apsaugos organizacijos duomenis paskelbė Latvijos radijo stotis SWH+. Latvijoje 100 tūkstančių gyventojų tenka apie 10,5 žmogžudysčių, Lietuvoje – 8,9, Estijoje- 8,8. Pačiomis saugiausiomis ES šalimis Pasaulio sveikatos apsaugos organizacijos duomenimis yra Airija ir Malta: čia žmogžudysčių skaičius 100 tūkstančių gyventojų neviršija 1....

Ministro Pirmininko Gedimino Kirkilo potvarkiu sudaryta darbo grupė Lietuvos pasirengimo pirmininkauti Europos Sąjungos procesui nagrinėti ir koordinuoti. Darbo grupei pavesta nagrinėti klausimus, susijusius su institucijų ir žmoniškųjų gebėjimų stiprinimo poreikiu Lietuvai rengiantis pirmininkauti ES, kitus su šiuo procesu susijusius klausimus ir teikti pasiūlymus Ministrui Pirmininkui.

Apie tai antradienį  kalbėta Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto delegacijos susitikime su Europos Komisijos nare Dalia Grybauskaite. Briuselyje su oficialiu vizitu besilankanti Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto delegacija, kuriai vadovauja komiteto pirmininkas Jonas Jagminas, susitiko su Europos Komisijos nare, atsakinga už finansinį programavimą ir biudžetą, Dalia Grybauskaite.

Lietuvoje visus metus vyks renginiai, skirti paminėti Romos sutarties pasirašymo 50-metį. 1957 metų kovo 25 dieną pasirašyta Romos sutartis - viena steigiamųjų ES sutarčių. Šia sutartimi buvo įkurta Europos ekonominė bendrija, kuri vėliau transformavosi į ES.

Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, lietuviams atsivėrė galimybės ne tik legaliai dirbti kai kuriose ES valstybėse narėse, bet ir pačiose ES institucijose. Žinoma, dirbti į Briuselyje, Liuksemburge ar Strasbūre įsikūrusias ES institucijas - Europos Komisiją, Europos Parlamentą ir kitas – išvažiuoja nepalyginti mažiau Lietuvos piliečių nei į Didžiąją Britaniją, Airiją ar Ispaniją dirbti statybose, baruose ar ūkininkų fermose.

Pažangiose demokratijose politikai atsistatydina ir dėl etikos, nebūtinai įrodžius jų kaltę, tačiau Lietuvos politikams dar trūksta politinės kultūros. Taip tvirtina Darbo partijos atstovė Europos Parlamente Ona Juknevičienė. Pasak europarlamentarės, prezidento Valdo Adamkaus pareiškimas, kuriuo jis leido suprasti nepasitikįs ūkio ministru Viktoru Uspaskichu ir Vilniaus meru Artūru Zuoku, skatina pakilti į aukštesnį politinės kultūros lygį.

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, dėl naujų taisyklių, ko gero, labiausiai burnoja užkietėję rūkaliai. Jau dabar jie perka cigaretes su 12 apie žalą sveikatai perspėjančių užrašų. Gali būti, kad po poros metų bus uždrausta rūkyti baruose ir kitose viešose vietose. Nuo gegužės 1-osios baruose ar kavinėse privaloma atskirti rūkančius ir nerūkančius. Tačiau Klaipėdos verslininkai jau sugalvojo, kaip apeiti nuostatą dėl atskirų rūkymo erdvių.

Gegužės 1 dieną šauniai atšvęsim įstojimą į Europos Sąjungą (ES). “Įstosim į Europą”, - kaip kai kas sako. Prabėgs dar kokie 30 metų ir, žiūrėk, jau būsim “Vakarų Europa”, jei vadovausimės ta pačia logika (kuri nėra visiškai absurdiška). Bet vytis tai reikės.

Briuselyje viešintis užsienio reikalų ministras Antanas Valionis antradienį Europos Komisijos (EK) Išorinių santykių generalinio direktorato vadovui Eneko Landaburu įteikė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžių. Lietuvai derantis dėl narystės ES E. Landaburu vadovavo EK Plėtros generaliniam direktoratui ir buvo Europos Komisijos vyriausiasis derybininkas su šalimis kandidatėmis, pranešė URM.

Birželį Lietuvoje pirmą kartą vyksiančiuose Europos Parlamento (EP) rinkimuose rinkėjų aktyvumas žada būti rekordiškas. Kaip parodė vasario 5-8 dienomis atlikta visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro "Vilmorus" apklausa, rinkimuose žada dalyvauti 82,8 procentai rinkėjų, pranešė ryšių su visuomene agentūra "ID4". Tarp rinkėjų populiariausia Lietuvos socialdemokratų partija. Už juos savo balsus per EP rinkimus ketina atiduoti 38,1 proc. respondentų.

Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos (VNDPS) kandidatų į Europos parlamentą (EP) sąrašo pirmajame penketuke ketina būti iškelti VNDPS pirmininkė Kazimira Prunskienė ir minėtos frakcijos narys Gintaras Didžiokas. Tai pirmadienį (02.02) Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė K. Prunskienė.

Siekiant tinkamai paminėti Lietuvos narystės Europos Sąjungoje (ES) pradžią, Vyriausybė trečiadienį (01.14) vykusiame posėdyje nutarė sudaryti Lietuvos stojimo į ES datai skirtų renginių organizavimo komisiją. Vyriausybės spaudos tarnyba pranešė, kad komisiją, kuriai vadovaus kultūros ministrė Roma Žakaitienė, sudarys Valstybės institucijų, savivaldos, nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Europos parlamentarų karjerai besirengiantys Lietuvos politikai greičiausiai net ir Europos Parlamento (EP) rinkimų dieną birželį dar nežinos, ar jų mėnesio alga bus šiek tiek didesnė nei 4 tūkst. litų, ar sieks beveik 9 tūkst eurų (maždaug 31 tūkst. litų), rašo dienraštis "Respublika". Specialų Europos parlamentarų statuso įstatymą rengę politikai teigia, kad į EP patekę Lietuvos atstovai tikriausiai turės tenkintis dabartinį Seimo nario mėnesinį atlyginimą atitinkančia alga.

Vilniuje viešintis Europos Parlamento narys, Graikijos komunistų partijos atstovas Efstratios Korakas (Efstratijas Korakas) piktinasi, kad Lietuvoje yra uždrausta Komunistų partija, o jos lyderiai - įkalinti. "Manau, jog Komunistų partijos legalizavimas yra vienas svarbiausių demokratines teises ir laisves užtikrinančių veiksnių ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse", - ketvirtadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė E. Korakas.

Narystė Europos Sąjungoje įpareigoja mus uždaryti Ignalinos atominę jėgainę. Stojimo sutartyje įsipareigojame pirmąjį bloką uždaryti 2005 m., antrąjį - 2009 m. pabaigoje. Tai nulems didžiulius pokyčius ne tik Lietuvos energetikos sistemoje, bet ir visoje ekonomikoje. Pramonės produkcijos kaštai neabejotinai išaugs, nes produkcijos kainą lemia ne tiek darbo kaštai, kiek energijos kaina.

Prezidentas Rolandas Paksas penktadienį (09.19) pasirašė įstatymą dėl Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą (ES) sutarties ratifikavimo. Ypatingos skubos tvarka Stojimo sutartį Seimas ratifikavo antradienį. Kaip BNS sakė prezidento patarėja teisės klausimais Ona Buišienė, prezidentas taip pat pasirašė ratifikacinį raštą dėl šios sutarties, kuriame sakoma, kad ši sutartis "bus nenukrypstamai ir sąžiningai vykdoma". Ratifikaciniai raštai bus saugomi Jungtinių Tautų sekretoriate.

Prezidentas Rolandas Paksas ketvirtadienį (08.21) pasirašė dekretą, kuriuo pateikė Seimui ratifikuoti Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą (ES) sutartį. Vyriausybė į prezidentą su prašymu teikti Seimui ratifikuoti šią sutartį kreipėsi gegužę. Balandžio 16 dieną Atėnuose 15 ES narių ir 10 stojančiųjų šalių pasirašyta sutartis įsigalios, kai jai pritars visų 25 šalių parlamentai.

Vokietijoje baigtas Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą (ES) ir NATO dokumentų ratifikavimas - penktadienį (07.11) ES ir NATO plėtrai pritarė Vokietijos parlamento aukštieji rūmai - Bundesratas. Žemieji rūmai - Bundestagas - Lietuvos stojimo į ES sutarčiai pritarė liepos pradžioje, NATO plėtros protokolams - birželio pradžioje. NATO ir ES plėtros dokumentų ratifikavimą Vokietijoje pasveikino Lietuvos Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas ir užsienio reikalų ministras Antanas Valionis.

Lietuvos atstovai Konvente tikina, jog baigiama rengti Konstitucinė sutartis, nustatanti išsiplėtusios Europos Sąjungos (ES) principus ir sandarą, yra "kompromisinė", nepaisant to, jog po 2009 metų Lietuva gali nebeturėti vietos Europos Komisijoje (EK). "Galėjo būti ir geriau, bet tai, kas buvo pasiekta, yra tam tikras kompromisas", - pirmadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė Lietuvos delegacijos narys parlamentaras Algirdas Gricius.

Briuselyje antradienį Europos Komisijos ir būsimųjų ES narių atstovai aptars šalyse kandidatėse įvykusius euroreferendumus bei visuomenės informavimo strategijas. Lietuvos visuomenės informavimo strategiją, rengiantis referendumui dėl narystės ES, Briuselyje pristatys Europos komiteto Visuomenės informavimo skyriaus vedėja Dainida Valsiūnaitė. Gegužės 10-11 dienomis vykusiame referendume už Lietuvos narystę ES pasisakė daugiau nei 91 proc. iš 63 referendume dalyvavusių rinkėjų.

Premjeras Algirdas Brazauskas teigia, kad gali "šiek tiek užtrukti" Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą (ES) sutarties ratifikavimas, nes Lietuva dar neturi spausdintinio šio dokumento varianto. "Mes neturim popierinio sutarties varianto, štai dėl ko ratifikacija gali šiek tiek užtrukti", - po pirmadienį vykusio susitikimo su prezidentu Rolandu Paksu žurnalistams sakė A.Brazauskas. Jo teigimu, šiuo metu Vyriausybė turi tik elektroninį sutarties variantą.

Lietuva pradėjo balandžio viduryje Atėnuose pasirašytos stojimo į Europos Sąjungą (ES) sutarties ratifikavimo procedūrą. Vyriausybė trečiadienį (05.21) kreipėsi į prezidentą Rolandą Paksą su prašymu pateikti Seimui ratifikuoti šią sutartį. Balandžio 16 dieną Atėnuose 15 ES narių ir 10 stojančiųjų šalių pasirašyta sutartis įsigalios, kai jai pritars visų šalių parlamentai. Tikimasi, kad Lietuvos Seimas šią sutartį ratifikuos dar šioje pavasario sesijoje, kuri baigsis birželio pabaigoje.