Lenkija ir Lietuva ES ir Rusijos partnerystės derybas tikriausiai tebevetuos iki kovo mėnesio, kuomet Rusijoje vyks prezidento rinkimai, penktadienį pranešė aukšti diplomatiniai šaltiniai.
Ankstesnioji konservatyvi Lenkijos vyriausybė užblokavo derybų dėl naujosios sutarties pradžią, Maskvai prieš dvejus metus įvedus draudimą importuoti mėsą ir kitus maisto produktus iš Lenkijos.
Naujoji ES ir Rusijos partnerystės sutartis turėtų apimti energetikos, žmogaus teisių ir prekybos sritis.
Lietuva prie besipriešinančiųjų deryboms prisijungė po to, kai Rusija nutraukė žaliavos tiekimą vamzdynais naftos perdirbimo gamyklai "Mažeikių nafta".
"Abi šalys susitarė laukti ir stebėti, kaip klostysis įvykiai po rinkimų Rusijoje", - naujienų agentūrai "Reuters" ES viršūnių susitikime Briuselyje pranešė aukšto rango diplomatas, turintis informacijos apie Varšuvos ir Vilniaus pozicijas.
Į klausimą, ar Vilnius išlaikys veto, jeigu Varšuva atsisakys savo prieštaravimų, Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus sakė "Reuters": "Jeigu Lenkija nuspręs,jog jiems tai geriausia (nutraukti veto), kad jie gali su tuo susitaikyti, mes juos paremsime".
Daugiau detalių jis nepateikė.
Lietuvos URM atstovas, paprašytas komentaro, BNS atsakė, kad "mes galimybių ir tikimybių nekomentuojame ir savo pozicijų iš anksto neatskleidžiame, kai sprendimai bus priimti, apie juos bus pranešta".
Rusija šią savaitę pažadėjo atšaukti draudimą importuoti mėsą iš Lenkijos, ir atsirado vilčių, jog baigsis ginčas, apkartinęs santykius su ES.
Lenkijos naujasis centro dešiniųjų ministras pirmininkas Donaldas Tuskas po laimėtų pirmalaikių rinkimų praėjusį mėnesį pažadėjo pataisyti santykius su Rusija.
Bet lenkų diplomatai tvirtina, kad Rusija taip pat turėtų panaikinti draudimą kitoms lenkiškoms prekėms, pavyzdžiui, kai kurioms daržovėms, ir tik tada
Varšuva atšauks savo veto.
Lietuva taip pat nori paspausti Rusiją, kad ši atidarytų naftotiekio "Družba" atkarpą, kuria į šalį buvo tiekiama nafta, nors diplomatai teigia, kad dėl to
Maskva tikriausiai nenusileis.
Rusijos vamzdynų monopolininkė "Transneft" naftotiekio uždarymo 2006 metais priežastimi įvardijo gedimus vamzdyne. Lietuva tvirtina, kad naftotiekio uždarymą
lėmė politinės priežastys, t.y. "Mažeikių naftos" gamyklos pardavimas Lenkijos bendrovei "PKN Orlen", o ne Rusijos bendrovėms.
"Naftos tiekimas yra ne tik Lietuvai, bet ir Lenkijai aktualus klausimas", - Lietuvos diplomatas sakė "Reuters", aiškindamas, kodėl jo šalis tikisi Lenkijos paramos santykiuose su Rusija.
Rusija uždraudė įvežti lenkiškus maisto produktus neva dėl blogos jų kokybės kontrolės, tačiau Lenkija mano, kad šis žingsnis buvo politiškai motyvuotas.
Rusija įnirtingai priešinasi JAV planuojamai priešraketinio gynybos skydo statybai Lenkijos teritorijoje, o lenkai, kaip ir Lietuva, prieštarauja Rusijos bei Vokietijos planams Baltijos jūros dugnu tiesti dujotiekį.
