laurynas kasčiūnas

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad siekiant sustiprinti šalies saugumą galima apsvarstyti galimybę pasienio su Rusija ir Baltarusija srityje įrengti bunkerių infrastruktūrą. „Tam tikri kontrmobilumo priemonių sprendimai jau yra padaryti – kaip, pavyzdžiui, minų įsigijimai, nuotolinių minų įsigijimai. Tačiau, manau, kad reikia eiti toliau. Estai kalba apie pasienio bunkerizaciją, kalba apie 600 bunkerių.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas prognozuoja, kad Švedija jau pavasarį taps pilnateise NATO nare, po Turkijos parlamento sprendimo dėl ratifikavimo. „Manau, kad įvyko lūžis. (...) Ir lieka (Vengrijos premjeras – BNS) Orbanas, kuris pasiuntė signalą švedams, kad jis nori pasikalbėt, manau, kad tai simbolinis momentas, kai reikės kažkokio pareiškimo, tezės, pasisakymo į Vengrijos pusę, ir tada jau Vengrijos parlamento ratifikavimas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį planuoja aptarti galimybę trauktis iš konvencijos dėl kasetinių šaudmenų draudimo. „Esame gavę Krašto apsaugos ministerijos argumentuotą pasiūlymą, kodėl reikia apsvarstyti traukimąsi iš konvencijos, kuri mus riboja. Argumentai stiprūs, kodėl mes turime susirišti rankas, kai rusai tų rankų sau nesusiriša“, – BNS sakė NSGK vadovas Laurynas Kasčiūnas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) parengė ir Valstybės gynimo tarybai (VGT) išsiuntė bepiločių orlaivių sistemų stiprinimo Lietuvos kariuomenėje koncepciją. „Mes labai tikimės, kad VGT svarstys, matome, kad bepiločių orlaivių pajėgumų stiprinimas Lietuvoje yra strateginė kryptis, kurią reikia vystyti.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) ateinančią savaitę grįš prie kasetinius šaudmenis draudžiančios konvencijos denonsavimo klausimo. Pasak komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno, tikimasi, kad sprendimą dėl šio klausimo vilkinanti Prezidentūra aiškiai pateiks savo argumentus. „Yra daug argumentų, kodėl reikėtų išeiti iš šitos konvencijos. Pagrindinis argumentas – vykstant karui, ruošiantis atgrasymui, gynybai tu sau suvaržyti rankų negali.

Vokietijos kariuomenė ruošiasi karui su Rusija. Vokiečių žiniasklaida, remdamasi slaptais dokumentais, paskelbė scenarijų, kuriame nurodo, kaip NATO gintų Baltijos šalis, jei Lietuvą užpultų Rusija. Krašto apsaugos ministras skuba raminti gyventojus: esą tokie scenarijai – pratybų kasdienybė. Vis tik, ekspertai skaičiuoja, kiek laiko rusams reiktų pasiruošti konvencinei atakai, t.y., tikram karui.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas registravo Aviacijos įstatymo pataisas, kuriomis siekiama Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) naudojamus bepiločius orlaivius priskirti Lietuvos kariuomenei. Pasak politiko, tai sudarytų sąlygas LŠS turimus droninius pajėgumus geriau integruoti į krašto apsaugos sistemą.

Lietuvos kariai mūšio lauke greičiausiai liktų akli – tokią išvadą daro Ukrainos fronte kariaujantis lietuvis, rusus stebintis ir naikinantis bepiločiais orlaiviais. Jis politikams Seime atvirai pasakojo apie patirtį Ukrainoje ir dūrė pirštu į mūsų kariuomenę. Esą mes neturime strategijos, kaip tinkamai integruoti ir vystyti dronų pajėgumus, pinigus leidžiame neefektyviai. Ministerija teisinasi, kad pajėgumai yra, bet jie neviešinami.

Vyriausiasis administracinis teismas atmetė baltarusių opozicijos aktyvistės Olgos Karač apeliacinį skundą, kuriuo ji bandė išsireikalauti jai anksčiau dėl VSD kaltinimų nesuteikto politinio prieglobsčio. Pasipiktinusi Karač kaltina Lietuvos valdžią susidorojimu su ja bei rėžia, kad artimiausiu metu dėl teismo sprendimo kreipsis į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Baltarusių aktyvistė Olga Karač sulaukė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo verdikto.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkui Laurynui Kaščiūnui teigiant, jog baltarusių patekimą į Lietuvą būtina apriboti ir dėl to, kad jie neprotestavo prieš Rusijos invaziją į Ukrainą, Baltarusijos žmogaus teisių organizacijos tai neigia.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį diskutuos apie bepiločių orlaivių sistemų vystymą Lietuvos kariuomenėje. „Mums bus pristatyta, kaip bepiločių orlaivių pajėgumą kariuomenė integruoja į savo architektūrą, kokie yra artimiausi pirkiniai, kaip vyksta pilotų rengimas, kokia yra bepiločių svarba, kokia Lietuvoje situacija su radijo-elektroninėmis kovos priemonėmis“, – Eltai teigė NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Lietuvos pasieniečiai, atsikvėpę nuo nelegalų bangos, dabar ruošiasi rimtesniems pavojams. Jie treniruojasi ginklu stabdyti diversantų būrius, kurie galėtų įsiveržti į Lietuvą taip, kaip tai padarė Hamas teroristai Izraelyje. Politikai jau kalba apie tai, kad reikia skirti gerokai daugiau pinigų sienos apsaugai – pareigūnus aprūpinti kur kas rimtesniais ginklais ir net šarvuotais automobiliais.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) penktadienį diskutuos apie droninių pajėgumų Lietuvoje kūrimą. „Mes turėsime mūsų savanorio kariaujančio Ukrainoje ir dirbančio su dronais fronte Arūno Kumpio pristatymą. Tai bus Ukrainoje išmoktų pamokų pristatymas ir taip pat apsitarsime, kaip šiuos pajėgumus stiprinti Lietuvoje: kaip integruoti į visą mūsų gynybos architektūrą, gamybą“, – Eltai teigė NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Lietuvos nevyriausybininkams skundžiantis, kad vis dažniau Lenkijoje stringa Ukrainos kariams skirti siuntiniai, dviejų Seimo komitetų vadovai kitą savaitę vyks į Varšuvą ir kels klausimą dėl galimų procedūrų palengvinimų. „Gruodžio 28 dieną su (Užsienio reikalų komiteto pirmininku) Žygimantu Pavilioniu važiuojame, susitinkame su naujais Gynybos ir Užsienio reikalų komitetų pirmininkais.

Baltijos šalims siekiant užsitikrinti rotacinius sąjungininkų oro gynybos pajėgumus regione, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad dėl šio modelio įgyvendinimo „ryškesnis vaizdas“ turėtų būti kitąmet. „Kitais metais bus ryškesnis vaizdas“, – BNS trečiadienį parlamente sakė L. Kasčiūnas.

Naujausi bendrovės „Baltijos tyrimai“ skelbiami reitingai rodo, kad pastaruoju metu augo visuomenės palankumas visam būriui opozicijos politikų. Už ką apskritai rinkėjai ima labai nemėgti atskirų politikų, kaip kad nemėgstamas Gabrielius Landsbergis? „Dienos komentare“ – pokalbis su sociologe Rasa Ališauskiene. Naujausi apklausos rezultatai rodo, kad tarp politikų, kurių populiarumas pakilo daugiau nei 3–4 procentiniais punktais vyrauja centro kairės politikai.

Vokietijai ir Lietuvai pasirašant susitarimą dėl nuolatinio Bundesvesro brigados dislokavimo Lietuvoje, Vokietijos parlamento narė iš Žaliųjų partijos Sara Nanni perspėjo dėl kliūčių, kurios gali apsunkinti šį procesą. Parlamentarė teigia, kad Vokietija ir Lietuva dar nesupranta viena kitos iki galo, neturi panašaus suvokimo apie grėsmę iš Rusijos, todėl į tai reiks atsižvelgti. Ir ji nebuvo vienintelė Vokietijos atstovė, kuri įžvelgė bėdų šioje srityje.

Lietuvos kariuomenės rezerve esantis jaunuolis viešai grasino iššaudyti lietuvius ir ukrainiečius, jeigu tik gautų automatą. Be to, aiškina, kad laukia rusų okupacijos, kurią tik sveikintų. Policija jau pradėjo tyrimą. Ukrainietis Edgaras Mitrovorecas turi įdomų užsiėmimą – apsimetęs rusų gerbėju, jis internete kalbasi su įvairiais nepažįstamais žmonėmis. Juos patempia už liežuvių, kad šie papasakotų, ką iš tikrųjų galvoja apie Rusiją, Ukrainą ir Vakarus.

Socialiniame tinkle „Facebook“ išplito įrašas, kuriame vilnietis Genadij Rogač šlovino Rusiją, pritarė Rusijos sukeltam karui Ukrainoje ir menkino Lietuvą. Jaunuolis yra Lietuvos kariuomenės rezerve.

Ukrainos-Lietuvos Prekybos rūmai (angl. Ukrainian-Lithuanian Chamber of Commerce, ULCC) su Ukrainos Užsienio reikalų ministerija, atstovaujama Ukrainos ambasados Lietuvoje, pasirašė susitarimo memorandumą. Kaip nurodoma pranešime žiniasklaidai, šiuo memorandumu siekiama stiprinti verslo ryšius ir skatinti investicijas tarp abiejų šalių, keistis gerąja patirtimi bei plėstis prekybos rinkas.

Lietuvoje vis garsiau kalbama, kad krašto gynyba yra ne tik kariuomenės, bet ir kiekvieno piliečio reikalas. Kol kas sprendimų priėmėjai yra diskusijų, projektų ir iniciatyvų rengimo fazėje, tačiau žada, kad netrukus kiekvienas lietuvis žinos, ką reikės daryti atėjus dienai X. „Be visuomenės nebus gynybos. Gynyba yra visų reikalas“, – Seime vykusioje apskritojo stalo diskusijoje kalbėjo prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Tomas Godliauskas.

Lietuvos pramonė galėtų gaminti dvigubos paskirties produkciją, pavyzdžiui, ir karinei gynybai tinkamus dronus. Tokių įmonių sąrašą Pramonininkų konfederacija ketina pateikti Nacionalinei gynybos tarybai, kuri Prezidentūroje rinkosi į pirmąjį posėdį. Ši ekspertinė grupė kurs planą, kaip kuo didesnę visuomenės dalį įtraukti į pasirengimą šalies gynybai. Kursams nusiteikti turėtų ir valstybės tarnautojai.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad turime į šalies gynybą įtraukti daugiau struktūrų, ne tik šalies kariuomenę. Jo nuomone, kai kurie sprendimai gali būti priimami greičiau ir tam nereikia didelių išlaidų. „Visuotinės gynybos principas yra įtvirtintas dokumentuose, skamba visada labai rimtai visose šventinėse kalbose, bet visada norisi paimti ir pasižiūrėti turinį.

Į Lietuvą darbuotis atvykstančių užsieniečių srautas kelia grėsmę šalies saugumui, tikina vidaus reikalų ministrė ir ruošia tam atkirtį. Tuo pat metu niekaip nerimsta ginčai, kiek arti Rusijos mums keliama grėsmė.  Kokia reali situacija, laidoje „Dienos komentaras“ atsakė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Lietuva keičia savo migrantų politikos strategiją – politikai ketina griežtinti darbo migrantų priėmimą į mūsų šalį. Migrantams teks mokytis lietuvių kalbos, o įmonėms nebus taip paprasta juos atsivežti. „Migracijos procesai pasaulyje, Europoje, mūsų regione ir mūsų šalyje tapo vienu didžiausių iššūkių. Atsako reikalauja ne tik instrumentalizuota neteisėta migracija, nemažesnio budrumo reikalauja teisėtos darbo migracijos tendencijos.

Rusijos plataus masto invazija trunka ilgiau, nei pusantrų metų. Lietuvos ir užsienio politikai, ekspertai vis garsiau kalba, kad Rusija visai netrukus gali atstatyti savo pajėgumus ir būti pasiruošusi aktyviai konfrontacijai su NATO. Lietuva neretai įvardijama kaip pafrontės valstybė. Ir nors žingsniai stiprinant gynybą dedami į priekį, pasigendama aiškaus plano, vieningos vizijos ir mažiau ginčų tarp sprendimų priėmėjų. „Valstybėje trūksta tempo ir pagrindinių žinučių.

Karo Ukrainoje pamokos išmoktos, jau kitais metais Lietuvos gynybos sistemoje atsiras droninių pajėgumų, teigia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas. „Jaučiu, kad yra išmoktų pamokų Ukrainos kare, droniniai pajėgumai modeliuojami, perkami. Kitais metais jau turėsime aiškius droninius pajėgumus mūsų gynybos sistemoje“, – po uždaro komiteto posėdžio, skirto kariuomenės įsigijimams apžvelgti, trečiadienį žurnalistams Seime sakė Laurynas Kasčiūnas.

Gabrielius Landsbergis atvirai pripažino – situacija Ukrainos kare prasta. Anot jo, rusai Ukrainoje greičiausiai nebus sustabdyti, todėl karui turi ruoštis ir Lietuva. Jis teigia, kad rusai atsigaus, atkurs pajėgumus ir kovą tęs, o mus nebūtinai išgelbės NATO. Vis dėlto, grėsmingai kalbėdamas, konservatorių lyderis nesakė, ar imsis kokių nors veiksmų stiprinant valstybę. Rusams užpuolus Ukrainą, lietuviai iš pradžių patyrė šoką, o vėliau optimizmo bangą.

Kauno apylinkės teismas kreipėsi dėl bylos, kurioje Algirdas Paleckis kaltinamas Seimo nario Lauryno Kasčiūno šmeižimu, partizanų niekinimu, perdavimo Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Rengiantis regionų ir miestų gynybos scenarijams karo atveju, reikšmingą vaidmenį turėtų karo komendantūros, tačiau tam jas būtina kurti dar taikos metu, sako Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Parlamentaras pabrėžė, kad Seimui pradėjus svarstyti šią jo ir bendraminčių iniciatyvą bei tarp Krašto apsaugos ministerijos ir NSGK vykstant diskusijai, kada reikėtų kurti komendantūras, vertėtų prisiminti ir Ukrainos pavyzdį.

Trys konservatoriai nuo kitų metų gegužės siūlo dar labiau supaprastinti mažos vertės viešųjų pirkimų nacionalinio saugumo ir gynybos srityje procedūras.  Tokias Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo pataisas Seime registravo Vilius Semeška,  Andrius Kupčinskas ir Laurynas Kasčiūnas.

NATO gynybos planuose yra Lietuvos strateginių objektų, kurie būtų saugomi karo atveju, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas.  Pasak Lauryno Kaščiūno, šalies kritinės infrastruktūros „apsaugos raumenys stiprėja“.   „Esminė naujiena, kad NATO gynybos planuose yra numatyti Lietuvos strateginiai objektai, kurie būtų saugomi ir NATO skirtų resursus tą padaryti.

Valstybės gynimo taryba patvirtino gynybos planą. Ar turėsime dar vieną gražų dokumentą stalčiuje, ar tikrai žengėme rimtą žingsnį valstybės gynybos link?  Į šį bei kitus klausimus laidoje „Dienos komentaras“ atsakė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionaliniam saugumui Kęstutis Budrys.

Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas siūlo karo prievolininkams suteikti teisę įsigyti ir turėti automatinių ginklų. Konservatoriai parengė ir registravo atitinkamas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisas, pirmadienį pranešė Seimas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia kitąmet pradėsiąs telkti paramą įvesti vadinamąjį gynybos mokestį, kad jis įsigaliotų 2025 metais. Tiek partneriai, tiek opozicijos atstovai sutinka, kad būtina rasti tvarų sprendimą krašto apsaugai finansuoti, tačiau tam jie mato skirtingus sprendimo būdus. „Idėja ieškoti geriausio sprendimo dėl gynybos mokesčio – ant stalo. Matyt, nespėsime šiais metais, kalbame apie kitų metų laikotarpį.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kaščiūnas sako, kad siekiant geriau apsaugoti Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą jau perkamos sistemos, leisiančios geriau kontroliuoti galimas grėsmes po vandeniu.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kaščiūnas sako, kad siekiant geriau apsaugoti Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą jau perkamos sistemos, leisiančios geriau kontroliuoti galimas grėsmes po vandeniu.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK)  penktadienį aptars kritinės infrastruktūros apsaugą.   Komiteto vadovo Lauryno Kaščiūno teigimu, bus aiškinamasi, kaip planuojama stiprinti svarbiausių objektų apsaugą. „Pakvietėm visas institucijas, atsakingas už mūsų kritinės infrastruktūros apsaugą. (...) Norime išgirsti, ko trūksta tarnyboms, jeigu trūksta. Kokių apsaugos priemonių. Įsivertinsime dabartinę apsaugos būklę, įsivertinsime savo silpnybes ir stipriąsias puses.

Nekilnojamo turto vystytojai teigia, jog vietoj atskirų slėptuvių ir priedangų sostinėje būtų racionaliau pastatyti metro, kuris galėtų tarnauti ir kaip apsauga kilus grėsmei, tam pritaria ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas. „Šiandien atskiras priedangas, atskiras slėptuves išlaikyti atskirai yra daug brangiau nei ten, kur didelė žmonių koncentracija sostinėje, kad pradėti projektuoti ir statyti metro.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas konservatorius Laurynas Kasčiūnas sako, kad iš Prezidentūros reikėtų ne raginimo skolintis ir moralizavimo dėl gynybos finansavimo, o konkrečių pasiūlymų, kur gauti lėšų, kitų metų biudžeto deficitui „atsirėmus į lubas“. „Deficitas yra atsirėmęs į lubas ir natūralu, kad mes kaip valstybė darome viską, kas įmanoma, kad mūsų gynybos finansavimas būtų adekvatus poreikiams.

Į Lietuvą plūsta tūkstančių Bangladešo ir Pakistano gyventojų prašymai leisti jiems apsigyventi ir dirbti mūsų šalyje. Ten pastarąsias savaites transliuojami reklaminiai klipai, kuriuose kalbama, kad Lietuvoje labai trūksta įvairiausių darbuotojų, o atvykę iš Azijos čia gali uždirbti įspūdingas algas siekiančias ir 7000 eurų. Pastaruoju metu socialinius tinklus užplūdo vaizdo įrašai, kuriuose neįprastai dažnai minima Lietuva.

Lietuva džiaugėsi istoriniais sprendimais liepą vykusiame NATO viršūnių susitikime, tačiau kartu ir gavo ne vieną užduotį pati. Kad planai neliktų tik ant popieriaus, mūsų šalis turi pildyti gynybos sistemą pajėgumais, pirkti naują ginkluotę, ruošti infrastruktūrą Vokietijos karių priėmimui. O visam tam reikia ir papildomų išlaidų, tad ne veltui sprendimų priėmėjai pradėjo svarstyti apie naujo mokesčio įvedimą.

Konservatorių demokratijos šventė pasibaigė net neprasidėjusi. Visiems likusiems kandidatams atsisakius, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidate prezidento rinkimuose bus premjerė Ingrida Šimonytė. „Pirminiai rinkimai turi ir tokią galimybę įvykti“, – po prezidiumo posėdžio kalbėjo konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas trečiadienį pranešė nedalyvausiantis pirminiuose Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) rinkimuose siekiant tapti partijos kandidatu prezidento rinkimuose. Bendrapartiečiams jis padėkojo už išreikštą paramą ir nurodė susitelksiantis į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pareigas.  Apie tai jis trečiadienį pranešė feisbuke.

Lietuva mokosi iš karo Ukrainoje. Netoli Vilniaus jau atsirado pirmasis parkas, kuriame kariuomenė pradėjo kaupti barikadas – prieštankinius ežius, vadinamuosius „drakono dantis“ ir kitas fizines kliūtis, kurios, prireikus, būtų staigiai išdėstomos pasienyje. Perkamos ir minos, kuriomis pasienis būtų užminuotas. O Vyriausybinė komisija nusprendė ir, kam bus draudžiama keliauti į Rusiją, Baltarusiją ir kitas Lietuvai grėsmingas šalis.

Į strateginę reikšmę turinčią infrastruktūrą siūloma įtraukti Pociūnų, Alytaus, Mažeikių bei Marijampolės Sasnavos aerodromus.  Kaip sako iniciatyvos autoriai, to reikia pasikeitus geopolitinei situacijai dėl karo Ukrainoje ir padidėjus visų Lietuvos aerodromų svarbai užtikrinant tinkamą karinių oro pajėgų parengtį. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kaščiūno teigimu, dėl to svarbu gauti gynybos politiką formuojančių institucijų išvadą.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Laurynui Kasčiūnui suteiktas Kunigaikščio Jaroslavo Išmintingojo III laipsnio ordiną, praneša Seimas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas siūlo plėsti laisvės gynėjų sąrašą, į jį atraukiant nepriklausomybės pradžioje prokuratūroje ir Valstybės kontrolėje dirbusius pareigūnus. „Yra idėja laisvės gynėjų statusą papildyti dviem institucijomis, kurios irgi tuo metu, lemiamais metais, atliko labai svarbias funkcijas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis rugsėjo pradžioje valstybiniais ordinais apdovanojo šešis lietuvius. Energetikos ministras Dainius Kreivys, prezidento patarėja Asta Skaisgirytė bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas apdovanoti kunigaikščio Jaroslavo Išmintingojo III laipsnio ordinu.