laurynas kasčiūnas

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad iš prokurorų pranešimo neaišku, kas ir ko neišnagrinėjo tiriant Valstybės saugumo departamento (VSD) veiksmus dėl kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos komandos narių ir rėmėjų tikrinimo. „Esant tokioms išvadoms, artimiausiame NSGK posėdyje kviesimės prokuratūros atstovus, kad jie detaliau papasakotų to patikrinimo, kurį atliko, rezultatus.

Praėjus daugiau nei metams nuo Rusijos pradėto karo Ukrainoje pradžios, Seime parlamentarus šauliai mokė pilietinio pasipriešinimo įgūdžių. Mat iškilus karo grėsmei ar karo padėties atveju, parlamento veikla – gyvybinė šalies funkcija, ir į posėdį išrinktieji turėtų susirinkti. Šauliai politikus mokė ir išgyvenimo – rišti turniketus, atlikti kitas skubios medicinos procedūras, susikrauti išgyvenimo krepšius, o taip pat – kaip naudotis ginklais.

Trečiadienį uždarame Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje pristatyti Baltijos šalių gynybos planai. Lietuvos atstovai tikina, kad juos NATO gynybos planai tenkina, svarbu dabar tiek Lietuvai, tiek sąjungininkams paruošti savo pajėgumus regiono gynybai nuo priešo agresijos. NATO prieš kurį laiką parengė naujus regioninius gynybos planus, apimančius Baltijos šalis ir Lenkiją, ir juos pristatė NATO valstybių atstovams.

Seime trečiadienį parlamento nariams bus rengiami pilietinio pasipriešinimo ir mobilizacijos mokymai. „Turėsime Šaulių sąjungos vadą, kuris pristatys patį pilietinio pasipriešinimo ir ginkluoto, ir neginkluoto, t. y. kaip civilinės gynybos koncepciją, kaip mes matome tą bendrą paveikslą, koks yra Šaulių sąjungos vaidmuo.

Naciai pasižymėjo metodiškai naikindami kitas tautas, o apie Holokaustą žino visas pasaulis. Tačiau rusai tai darė dar šimtus metų iki Hitlerio ir jų galvose Rusijos viršenybė prieš kitas tautas seniai įsišaknijusi, o Putino režimas sėkmingai perėmė iš Hitlerio daugybę kitų dalykų. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Ar gali būti, jog už mokesčių mokėtojų milijonus, Krašto apsaugos ministerija perka baltarusišką optinę stebėjimo įrangą, kuri keliaus į Ukrainos frontą? Paskelbus konkursą termoviziniams žiūronams pirkti, laimėjo įmonė, kurios sąsajos veda tiesiai į Baltarusiją – lietuviška įmonė gamina gaminius, kurie kone identiški baltarusiškiems, o jos steigėjų sąraše – net 5 Baltarusijos piliečiai.

Rusijos agresijos akivaizdoje valstybės vadovai sutarė kariuomenėje kurti diviziją. Tai reiškia, kad turės būti daugiau karių, daugiau kareivinių ir treniruočių objektų, taip pat perkama ir daugiau ginkluotės. Ambicijos nemažos, šiam reikalui Lietuva turėtų pirkti ir tankus. O konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis vėl prakalbo apie visuotinio šaukimo idėją.

Neužtenka įšaldyti sankcionuoto rusų ir baltarusių turto bei lėšų, reikia juos konfiskuoti ir perduoti ukrainiečiams, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Prezidentas Gitanas Nausėda susitikęs su Vokietijos kancleriu, sako, kad pavyko išspręsti ramybės nedavusį ginčą dėl vokiečių brigados Lietuvoje. Nausėda paaiškino, kad su Olafu Scholzu sutarė, jog vokiečiai savo karius į Lietuvą siųs, nors dar iki šiol Berlyno diplomatai ir politikai aiškino, kad mūsų šaliai priskirti kariai budės Vokietijoje. Dalis konservatorių jau sveikina Nausėdą su diplomatine pergale, bet ekspertai šampano šauti dar neskuba.

Kone šimtas žmogaus teisių aktyvistų po Prezidentūros langais piktinasi, kad pasieniečiai ir toliau apgręžinės nelegaliai į Lietuvą bandančius patekti migrantus. Kaltinimai skrieja ne tik prezidentui Nausėdai. Kandžios aktyvistų replikos pasiekė ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Lauryną Kasčiūną bei vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę. Protestuotojai šiuos politikus vadina fašistais, rasistais ir netgi siūlo juos deportuoti. „Gėda, Nausėda.

Ketvirtadienio ryte paskelbta, kad Lenkijoje rastos raketos nuolaužos su rusiškais užrašais. Trečiadienį Vokietijos oro pajėgos pranešė, kad jų ir Didžiosios Britanijos naikintuvai kilo palydėti virš Baltijos jūros pastebėtų Rusijos žvalgybinių lėktuvų. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad nereikia skubėti su išvadomis ir palaukti tyrimo atsakymų, tačiau tai tik dar labiau signalizuoja, kad turime stiprinti šalies oro gynybą.

Seimas priėmė įstatymą, kuriuo įteisino nelegalių migrantų išstūmimus iš Lietuvos teritorijos. Iki šiol tai buvo daroma ministrės arba Vyriausybės sprendimais, bet, anot konservatorių, norint apsaugoti Lietuvos sienas, įstatymas buvo būtinas. Nors kritikai atkerta, kad dabar siena atsitvėrėme nuo tarptautinės teisės, o numatytos išimtys, kad gali būti įleidžiami pažeidžiami žmonės – neveikia.

Valstybė valstybėje. Pasirodo, Lietuvos Respublikoje yra suvereni Lietuvos valstybė, turinti netgi prezidentą. Tiesa, panašu, kad jis pats save ir išsirinko prezidentu. Apsišaukėlis „prezidentas“ kviečia ne tik kurti suverenią Lietuvą, bet ir registruotis žmones į taikos palaikymo Lietuvoje karo policiją, o už tai žada į rankas sumokėti net 2 tūkstančius eurų. Ypač laukia žmonių, turinčių ginklų.

Savigynai, medžioklei ar sportui ginklą norintys įsigyti asmenys privalėtų išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą, siūlo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Jis trečiadienį registravo tai numatančias Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisas. Jose siūloma, kad išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą reikėtų norint įsigyti medžioklei, sportui, savigynai, mokymui skirtus A ir B kategorijos ginklus, jų šaudmenis.

Greitai mobilizavusi Seimo opozicija ir valdantieji vienbalsiai sutarė prezidento Gitano Nausėdos vetuotą projektą svarstyti iš naujo. Tai reiškia, kad Seimas po prezidento kritikos dar nepalaidojo įstatymo, numačiusio kur kas griežtesnius ribojimus rusams, bet ne baltarusiams. Prezidentas siekia, kad ribojimai griežtesni turi būti taikomi abejoms tautoms. Vis dėlto parlamentarai prognozuoja, kad savaitės pabaigoje Nausėdos veto bus atmestas.

Lietuvoje vieši iš okupantų nelaisvės ištrūkę Ukrainos „Azov“ pulko kariai, kurie pasakoja, kaip iki paskutinio momento gynė rusų užpultą Mariupolį. O Ukrainos karių artimieji prašo Lietuvos diplomatų pagalbos siekiant sugrąžinti Rusijos nelaisvėje esančius ukrainiečius. Jų iš viso gali būti net 10 tūkstančių. Tiesa, susigrąžinti Ukrainos gynėjus trukdo pati Rusija, mat neįtraukia jų į karo belaisvių sąrašą.

Vis garsiau kalbama, kad už Lietuvos gynybą atsakinga ne tik šalies kariuomenė ar NATO, bet kiekvienas iš mūsų. Pripažįstama, kad didelė visuomenės dalis nežino, ką reikėtų daryti karo atveju. Politikų nuomone, visi piliečiai ir valstybės institucijos turėtų galvoti, kad karas laukia vos už kelių metų, tik tada būtų judama į priekį pilietinio pasipriešinimo srityje.

Lietuva vis giliau sminga į demografijos krizės duobę – Jungtinės Tautos prognozuoja, kad lietuvių per 2–3 dešimtmečius sumažės net 600 tūkstančių. Parlamento ateities komitetas siūlo problemą spręsti prisikviečiant į šalį trečių šalių piliečių – tiek studentų, kurie ateityje galėtų pasilikti, tiek darbo jėgos.

Politikai toliau nerimsta dėl komunistų – ir ne tik dėl informacijos apie prezidento Gitano Nausėdos pavardę komunistų partijos sąrašuose. Keli Seimo konservatoriai vėl grįžta prie idėjos Lietuvos komunistų partiją paskelbti nusikalstama organizacija, atsakinga už trėmimus ir represijas. Jie vadina tai istoriniu teisingumu. Tačiau istorikai ir teisininkai atkerta, kad siūlymas populistinis.

Seimo valdantieji nesutaria dėl prezidento siūlymų dėl karo Ukrainoje suvienodinti ribojimus Baltarusijos ir Rusijos piliečiams: konservatoriai ir „laisviečiai“ svarsto atmesti šalies vadovo veto, liberalai linkę jį palaikyti. Opozicijos atstovai taip pat nevienodai vertina penktadienį Gitanto Nausėdos pateiktą veto vadinamajam nacionalinių sankcijų įstatymui.

Prezidento veto ir teikiami nauji siūlymai dėl rusų ir baltarusių nacionalinių sankcijų „neturi didelių šansų“ Seime, sako Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas konservatorius Laurynas Kasčiūnas. „Reikia susipažinti su tam tikrais pasiūlymais, reikia juos pamatyti. Bet galiu pasakyti, vertinant politologiškai, politikai, kurie priiminėjo įstatymą su pataisomis, kurias aš siūliau, ir kurios buvo, sakykime, nušlifuotos, turi laikytis savo įsitikinimų.

Net trečdalis rusų mano, kad jau dabar yra poreikis pradėti karą prieš Lietuvą ir kitas Baltijos šalis. Tai parodė naujausia Rusijos piliečių apklausa. Bet nei tai, nei Putino sukeltas karas Ukrainoje negali išjudinti Lietuvos politikų ir valdininkų. Pernai priėmus pilietinio pasipriešinimo strategiją, per metus valdžia nesugebėjo net parengti jos įgyvendinimo plano, o paskaitas apie tai, kaip reikėtų priešintis okupantui, išklausė vos 3 tūkstančiai gyventojų.

Rusai ir vėl mėgina apeiti sankcijas per Lietuvą. Šį kartą fiksuotas bandymas iš mūsų šalies į Rusiją išgabenti nedidelį lėktuvą. Paaiškėjo, kad Rusijoje reklamuojamos net specialios paslaugos, kuriomis žadama iš Europos Sąjungos sankcionuotus orlaivius parskraidinti į Rusiją. Vis tik šį kartą suveikė Lietuvos sankcijų saugikliai – pilotui paprašius leidimo išskristi į Rusiją, jis duotas nebuvo. Tuomet pradingo ir pats pilotas.

Vos už 9 kilometrų nuo Lietuvos sienos Baltarusija permetė keliolika savo tankų, dešimtis karinės technikos vienetų. Ginkluotame kariniame sąstate – ir pėstininkų mašinos, šarvuoti transporteriai. Lietuvos kariuomenė ramina ir aiškina, kad baimintis provokacijų esą nereikia, tai nuolatinių pratybų Baltarusijoje dalis. Ir priduria, kad tiek tankų sunaikinti Lietuvai, be sąjungininkų pagalbos, prireiktų vos kelių minučių.

Su pareigūnų trūkumu susiduriančiai policijai Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė meta gelbėjimosi ratą – prie policijos prijungs riaušių malšinimui skirtą sukarintą Viešojo saugumo tarnybą. Masinių neramumų malšinimui apmokyti, o kartu ir strateginius šalies objektus saugantys pareigūnai dabar turės atlikti ir kasdienes policijos funkcijas – gaudyti girtus vairuotojus ir panašiai. Bilotaitė aiškina, kad tai bus į naudą visiems, o, be to, leis sutaupyti pinigų, tačiau kiek, pasakyti negali.

Po prezidento Gitano Nausėdos atgailos, kad jis priklausė komunistų partijai ir kaltinimų konservatoriams, kad šie artėjant rinkimams jį medžioja – patys konservatoriai į tai reaguoja ironija ir juokiasi. Premjerė apskritai pareiškė, kad tokius kaltinimus turėtų komentuoti peliukų personažai Sūrskis ir Mauzeris.

Po aršių diskusijų, kandžių replikų ir palyginimų su nacistine Vokietija, Seimas galiausiai apsisprendė griežtinti sankcijas rusams ir baltarusiams. Metams uždrausta rusams ir baltarusiams gauti Lietuvos vizas, o išskirtinai rusams įvažiuoti į Lietuvą, įsigyti nekilnojamąjį turtą. Taip pat nebus svarstomi rusų prašymai dėl laikino leidimo gyventi Lietuvoje. Kai kurie parlamentarai sako, kad visus šiuos darbus jau dabar atlieka saugumo tarnybos, o papildomi įstatymai tik skaldo visuomenę.

Seimas antradienį planuoja balsuoti dėl vadinamojo nacionalinių sankcijų įstatymo priėmimo. Tam tikri ribojimai Rusijos ir Baltarusijos piliečiams galiotų metus – iki kitų metų balandžio 14-osios. Nors iš pradžių numatyta, kad bus ribojama ir galimybė gauti Lietuvos pilietybę, šis draudimas po ilgų diskusijų sušvelnintas. Visgi Laurynas Kasčiūnas metė akmenį į diskusijoje dalyvavusių Lietuvoje gyvenančių Rusijos piliečių daržą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad kaimyninėje Baltarusijoje, kuri taip pat yra Maskvos sąjungininkė, dislokuos taktinius branduolinius ginklus, tačiau tai rodo Rusijos pralaimėjimus karo lauke, teigė Laurynas Kasčiūnas. Tokią mintį NSGK pirmininkas išreiškė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ ir pridūrė, kad karas vis tiek baigsis prie derybų stalo.

Seimas svarstys pataisas, kad per ekstremalią situaciją Vyriausybė žmogaus teises ir ūkinę veiklą galėtų riboti pusmetį, o pratęsti dar pusmečiui galėtų tik Seimas. Parlamentas po pateikimo šią savaitę pritarė tokioms Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo pataisoms, kurias inicijavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas konservatorius Laurynas Kasčiūnas ir opozicinių demokratų atstovas Tomas Tomilinas.

Tūkstančiai nelegalių migrantų gali ir vėl plūstelėti į Lietuvą. Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teigimu, Baltarusijos režimas artimiausiu metu pradės vykdyti tiesioginius skrydžius iš Irano ir Irako į Minską. Valdžios atstovai tikina, kad grėsmė reali, tačiau reikalingus namų darbus jau padarė. Esą koncertina nutiesta, pasienyje pastatytos naujausios ir moderniausios stebėjimo sistemos. O šiuo metu į pagalbą institucijoms įsitraukė ir naujas krizių valdymo padalinys.

Buvęs konservatorius, lenktynes dėl Vilniaus mero kėdės pralaimėjęs, Mykolas Majauskas traukiasi iš Seimo. Majauskas parlamente savęs sako nebematantis, aiškina, kad galutinai palieka politiką ir planuoja dirbti privačiame sektoriuje. Jo vietą planuoja užimti ūkininkų protestuotuose keikiamas žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. „Atsisakau Seimo nario mandato ir grįžtu į privatų sektorių“, – sako M. Majauskas.

Politikai nusprendė sušvelninti daug diskusijų sukėlusį draudimą Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įgyti Lietuvos pilietybę. Klausimo svarstymas Seimo komitete įžiebė karštą diskusiją tarp Lauryno Kasčiūno ir Lietuvoje gyvenančios rusės. Trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) svarstyti pasiūlymai Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projektui.

Dalis konservatorių nori griežtinti bausmes už mišių ir pamaldų paniekinimą ir už tai į kalėjimą siųsti dviems metams. Projekto iniciatoriai beda pirštu į rezonansinius atvejus, kai šalies pramogų pasaulio atstovai mišias ir bažnyčias išnaudojo reklamos tikslams. Kiti politikai kraipo galva ir svarsto, ar toks pakeitimas nepriartins mūsų prie Putino Rusijos. Grupelė Seimo narių iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos registravo Baudžiamojo kodekso pataisas.

Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino pareiškimas apie Baltarusijoje planuojamus dislokuoti branduolinius ginklus yra rimtas argumentas dėl pajėgumų Lietuvai prieš artėjantį NATO viršūnių susitikimą, vasarą vyksiantį Vilniuje, sako prezidento patarėjas Kęstutis Budrys ir Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Laurynas Kasčiūnas.

Rusijos pareiškimai apie branduolinio ginklo dislokavimą Baltarusijoje – eilinis Kremliaus šantažas ar išaugusi reali grėsmė? Kaip į tai sureaguos Vakarai? Ko reikia – naujų sankcijų ar dar daugiau paramos Ukrainai? Ką gali ir turi padaryti Lietuva artėjant NATO viršūnių susitikimui? Laidoje „Dėmesio centre“ – pokalbis su Prezidento vyriausiuoju patarėju, Nacionalinio saugumo grupės vadovu Kęstučiu Budriu ir Seimo nacionalinio saugumo komiteto pirmininku Laurynu Kasčiūnu.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad Rusijos sprendimas Baltarusijoje dislokuoti taktinį branduolinį ginklą privalo sulaukti NATO bei Europos Sąjungos (ES) atsako. „Tai yra desperatiškas Kremliaus žingsnis, bet jis yra branduolinio šantažo dalis, todėl pasakymai, kad jis nieko nekeičia regiono saugume, būtų lengvabūdiškas bei neatsakingas“, – įraše „Facebook“ paskyroje sakė valdančiųjų konservatorių atstovas parlamente.

Mokantis iš Ukrainos karo pamokų, Lietuva nusprendė įsigyti įvairių fortifikacinių priemonių, kurios, kilus karui, turėtų stabdyti rusų įsiveržimą į šalies gilumą. Jau dabar rengiami planai, kur ir kada pasienyje su Baltarusija ir Rusija, atsiras keliolika specialių parkų, į kuriuos bus suvežti įvairūs betono blokai, prieštankiniai ežiai ir panašūs dalykai. Be to, ateityje kariuomenė pirks ir įvairaus tipo minų.

Lietuvoje per metus ketinama įkurti 18 kontrmobilumo priemonių parkų, kur bus saugojami įvairūs fortifikacijai skirti įrenginiai. Tai numatantis planas penktadienį pristatytas per Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) surengtą pasitarimą. „Institucijos atėjo su aiškiu, konkrečiu planu, dabar jį įgyvendinsime“, – po jo žurnalistams sakė komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kasčiūno iniciatyva į nacionalinių sankcijų įstatymo projektą įrašyta naujų ribojimų.  Trečiadienį komitetas pritarė jo pasiūlymui viešai skelbti duomenis apie Lietuvoje įsteigtų įmonių ekonominius ryšius, plėtojamus su Rusija bei Baltarusija. Taip pat siūloma stabdyti Rusijos piliečių ar jiems priklausančių įmonių teisę šalyje įsigyti nekilnojamąjį turtą.

Parlamentarė Dovilė Šakalienė iš opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos pastaruoju metu gana dažnai bendrauja su Vokietijos socialdemokratais ir teigia esanti priversta mažinti įtampą tarp valstybių. Pagrindinė įtampos priežastis – nepamatuotas akių draskymas, ultimatumai iš Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio vokiečių pusėn dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) ketvirtadienį pristatė Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Tiesa, dokumente pateikti duomenys labiau primena žiniasklaidos ir ekspertų jau kadaise skelbtos informacijos atkartojimą. Paklaustas apie vertinimo naudą, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sutinka, kad apie situaciją pasakyti kažką naujo yra sudėtinga, tačiau pabrėžia, kad priminti apie kai kuriuos dalykus yra svarbu.

Dėl parlamentinio tyrimo aiškinantis Valstybės saugumo departamento (VSD) darbo aplinkybes nėra apsispręsta, bus ieškoma būdų, kaip užduoti klausimus, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. „Nekalbu apie tyrimą, nesakau, kad jo nereikia, kol kas dar nėra apsispręsta.

Lietuvai siekiant geriau įgyvendinti Vakarų sankcijas Rusijai ir Baltarusijai šalies muitinėje pradės darbą atskiras specializuotas pareigūnų padalinys – jis analizuos prekių kodus, stebės visas sankcijų apėjimo schemas, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. „Pavyzdžiui, Muitinėje turi atsirasti atskiras specializuotų pareigūnų padalinys, kurie dirbtų su kodais, su galimybėmis apeidinėti sankcijas ir panašiai. Tai jau yra daroma.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) ketvirtadienį uždarame posėdyje svarstys, kaip Lietuvoje įgyvendinamos Europos Sąjungos (ES) sankcijos Rusijai ir Baltarusijai bei aptars bendrovės „Lietuvos geležinkeliai” (LTG) lokomotyvų saugos sistemas.  Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, jog ketinama aptarti sankcijų taikymo problemas, kaip jos veikia.

Antradienį susitikus Lietuvos krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui ir Vokietijos gynybos ministrui Borisui Pistoriui, pastarasis pareiškė, kad nėra tikras, ar Lietuvoje reikia nuolat dislokuotos brigados, dėl kurios politinės aistros nerimsta jau kelis mėnesius.

„Vaiduoklių brigada“ – tuo gali virsti Vokietijos ir Lietuvos susitarimas dėl vokiečių karių brigados dislokavimo mūsų šalyje. Vokiečių spauda praneša, kad Vokietijos Vyriausybė nesiųs brigados nuolatiniam buvimui į mūsų šalį. Pats gynybos ministras Lietuvoje pareiškė, kad sprendimas dėl brigados turi būti priimtas NATO lygiu, taip iš esmės atsitraukdamas nuo dar pernai dvišaliu pagrindu priimto susitarimo.

Vokietijos gynybos ministrui Borisui Pistoriusui pareiškus, kad sprendimai dėl nuolatinio Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje priklauso nuo NATO pozicijos, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad Lietuvos laukia „dar vienas uždavinys“. „Mūsų laukia vienas papildomas uždavinys, kai dabar NATO rengia tuos gynybos naujus planus, kurie bus patvirtinti Vilniuje“, – BNS sakė L. Kasčiūnas.

Lietuva ruošiasi dar didesnei grėsmei iš Rusijos. Nors Rusija Ukrainoje įklimpo, anot Lietuvos krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, mūsų šalis turi stiprinti savo gynybą. Ministras ketina imtis dešimtmečio projekto – kurti 18 tūkst. karių diviziją, kuri gali būti apginkluota tankais, sraigtasparniais, raketų paleidimo sistemomis. Lietuvai turimos ginkluotės nebepakanka – tvirtina Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.