Lietuvai turimos ginkluotės nebepakanka – tvirtina Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Valstybės gynybos taryba svarsto, kad Lietuvai atėjo laikas kurti sunkia ginkluote aprūpintą savo diviziją.
„Kalba eina apie diviziją Lietuvišką, jos kūrimą dabar egzistuojančios kariuomenės pagrindu ir kitų pajėgumų. Tam dar reikia pasiruošti, paskaičiuoti, kiek kainuos, kokius papildomus pajėgumus reikia vystyti“, – teigia A. Anušauskas.
Lietuviškos divizijos projektas, anot ministro, būtų ilgalaikis ir užtruktų apie dešimtmetį. Diviziją turėtų sudaryti beveik 18 tūkst. karių.
„Yra minčių labai rimtų stiprinti savo pajėgumus, sunkinsimės stipriai, judėsime į priekį, kad atgrasymo efektas būtų labai didelis. Technologinis sunkėjimas – tankai, sunkioji technika, oro gynyba, visa kita“, – kalba Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Krašto apsaugos ministerijai ir kariuomenei rengiant lietuviškos divizijos projektą, pasak ginkluotės eksperto Dariaus Antanaičio, į ją reikėtų įtraukti apie 40 tankų, lėktuvus, sraigtasparnius, bepiločius orlaivius, raketų paleidimo sistemas.
„Tankai būtina priemonė, norint vykdyti manevrinę gynybą, norint pereiti į kontrpuolimą ir išvalyti žemes nuo okupantų. Galėtų būti sunkieji koviniai bepiločiai, šturmo lėktuvai, atakos sraigtasparniai, raketinės sistemos HIMARS. Turime kalbėti apie tokius ginklus, kurie galėtų ne tik padėti gintis, bet ir vykdyti kontrpuolimą, padėtų pasiekti nutolusius taikinius, pvz., 300 km nuotoly“, – sako D. Antanaitis.
Rusija, nors ir nukraujavusi Ukrainoje, anot ministro Anušausko, ir toliau kels pavojų savo Vakarų kaimynėms, taip pat ir Lietuvai, todėl būtina ruoštis ne tik atgrasymui, bet ir gynybai.
„Žvelgdami į grėsmes vertiname, kad Rusija turi potencialą atstatyti savo karinį pajėgumą, savo pajėgumų vystymą tęsiame atsižvelgdami į šį aspektą“, – teigia A. Anušauskas.
„Rusija paskelbė ambicingą planą sustiprinti Vakarų apygardą, jo kontekste ne tik daugiau brigadų, divizijų, pajėgumų, reaguoja Suomija ir Švedijos narystė NATO. Bet tai veiks ir mus. Jie tai darys bet kokiu atveju, nepaisant, kad karas Ukrainoje vyks, gal lėčiau, bet mes turim į tai reaguoti ir modeliuoti“, – tvirtina L. Kasčiūnas.
„Matome, kad NATO ir tas, kas susiję su pasirengimu Vilniaus viršūnių susitikimui, adaptuojasi prie saugumo situacijos regione, yra peržiūrimi regioniniai gynybos planai, eina kalba apie naujos kartos planus, peržiūrima NATO pajėgų struktūra, pats NATO pajėgų modelis, vadavietės. Visiems šiems pokyčiams reikės pokyčių ir Lietuvoje“, – kalba prezidento patarėjas Kęstutis Budrys.
Stipri lietuviška divizija, anot Lauryno Kasčiūno, reikalaus ir papildomo finansavimo, tad karinėms reikmėms gali tekti skirti vis didesnę valstybės biudžeto dalį.
„Jei mes einame tuo keliu, tai tikrai reikės biudžeto. Dar didesnio gynybos finansavimo, todėl reikia viską labai aiškiai susižiūrėti, suprognozuoti. Imame sau pauzę, kad padarytume namų darbus“, – sako L. Kasčiūnas.
Lietuva savo naujus gynybos planus ketina pristatyti ir NATO viršūnių susitikime liepą Vilniuje. Kasčiūnas be kita ko, dar siūlo ir fortifikuoti pasienį su Rusija ir Baltarusija ir sako paruošęs atitinkamą įstatymo projektą, kurį pateikė įvertinti prezidentūrai.
Lenkijoi ir pabaltijoi susiskaldytu žmonės ir prasidėtu karas, žmonės patys save sunaikins, usa to lb nori, nes karai neša didelius pinigus
