NSGK pirmininko Lauryno Kasčiūno ir vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės siūlymu projekte buvo numatytas draudimas laikinai suteikti rusams ir baltarusiams Lietuvos pilietybę.
Kilus rezonansui visuomenėje, Seimo NSGK nutarė, kad baltarusiams šios priemonės nereikėtų taikyti ir numatė ribojimo išimtis Rusijos piliečiams.
Pagal jas Lietuvos pilietybės galėtų prašyti ir ją gauti asmenys natūralizacijos tvarka (kai užsienietis pastaruosius 10 metų teisėtai nuolat gyvena Lietuvoje), taip pat tie, kas turi teisę atkurti Lietuvos pilietybę pagal kilmę, ir tie rusai, kurių prašymai dėl pilietybės suteikimo jau yra priimti.
„Mano originali versija buvo labai griežta, bet pasirodė daug įvairių pataisų. <...> Mano požiūriu, tai pirmiausia yra vertybinis klausimas. Mes turime labai vertinti, kam mes išduodame pilietybę. Valstybė neturi pareigos išduoti pilietybę, ji pati nustato kas, kaip ir kokiomis sąlygomis tą institutą gali gauti.
Tai yra valstybės turtas ir jį reikia saugoti. O priėjimas prie pilietybės turi tekti tiems žmonėms, kurie yra patikrinti, patikimi ir lojalūs Lietuvos Respublikai. Pilietybė yra ne tik teisė, bet ir pareiga. Tos pareigos jausmo iš tų diskusijų, kurios kilo visame šiame kontekste, man norėtųsi daugiau“, – Seime susirinkusiems žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.
Projekte nurodoma, kad ribojamosios priemonės nustatomos dėl užsienio valstybių vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą.
Ribojamų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projektą Seimui pateikė Vyriausybė. Ji pasiūlė į įstatymą perkelti dabar nepaprastosios padėties nutarime įtvirtintus ribojimus dėl vizų išdavimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, Rusijos piliečių įleidimo.
Taip pat siūlyta laikinai nepriimti Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
Pirmadienį posėdžiavęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) nutarė, kad toks ribojimas neturėtų būti taikomas baltarusiams, nes tai sukeltų gana rimtų sunkumų Lietuvos vežėjams, samdantiems šios šalies piliečius vairuotojais.
Seimo narių iniciatyva nacionalinių sankcijų projektas papildytas draudimu Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įvežti į Lietuvą ir išvežti iš jos ukrainietiškas grivinas.
Taip pat siūloma neleisti Rusijos piliečiams ir jų įsteigtoms ar valdomoms bendrovėms įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje. Tokio draudimo baltarusiams NSGK siūlo netaikyti. Komitetas pritarė, kad nekilnojamojo turto galėtų įsigyti leidimą laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje turintys rusai bei tie, kas paveldėjo turtą.
Kadangi įstatymo projekte numatytos skirtingos sankcijos Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sekmadienį LRT televizijai pareiškė, kad prezidentas Gitanas Nausėda gali vetuoti tokį įstatymą.
Pasak jo, Lietuva tarptautiniame lygmenyje laikosi pozicijos, kad dėl karo Ukrainoje atsakingos ir Rusija, ir Baltarusija, todėl jų piliečiams turėtų būti taikomi vienodi suvaržymai.
„Jeigu jis (sušvelninimas Baltarusijos piliečiams – BNS) liktų tokia forma, kaip yra, išskiriant šias dvi valstybes, tai (vetavimas – BNS) būtų labai tikėtina“, – tvirtino K. Budrys.
„Lietuva yra vienas pagrindiniu balsų, kuris sako, kad Baltarusija turi eiti viena greta su Rusija kalbant apie sankcijas. Tokios pozicijos laikomės tarptautiniame lygmenyje, Europos Sąjungoje kalbant apie sankcijas. Ir mes įtikiname savo partnerius, kad to reikia. Todėl negalime diferenciacijos daryti nacionaliniame lygmenyje. Tai nebūtų tinkama priemonė ir tinkama žinia“, – sakė jis.
2022 metų vasarį Rusijai pradėjus karą Ukrainoje Lietuva įgyvendina ir tarptautines sankcijas agresorei Rusijai ir jos sąjungininkei Baltarusijai.