Grupelė Seimo narių iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos registravo Baudžiamojo kodekso pataisas.
Konservatoriai nori kodeksą papildyti straipsniu dėl religinių įsitikinimų paniekinimo maldos namuose ar religiniam kultui skirtoje vietoje.
Naujasis straipsnis numatytų, kad tas, kas valstybės pripažintos religinės bendruomenės maldos namuose, jų teritorijoje, kitoje religinėms apeigoms ar religiniam kultui skirtoje vietoje tyčiojosi iš tikinčiųjų religinių įsitikinimų arba atliko veiksmus, šiurkščiai pažeidžiančius arba paniekinančius tikinčiųjų religinius įsitikinimus, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Šias pataisas registravo TS-LKD frakcijos atstovai Paulius Saudargas, Laurynas Kasčiūnas, Justinas Urbanavičius, Valdas Rakutis, Audronius Ažubalis, Dainius Kreivys.
Šiuo metu Baudžiamajame kodekse galioja atsakomybė už religinių apeigų ar iškilmių trukdymą. Straipsnis numato, kad tas, kas necenzūriniais žodžiais, įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis ar kitais nepadoriais veiksmais sutrikdė valstybės pripažintos religinės bendruomenės ar bendrijos pamaldas ar kitas apeigas arba iškilmes, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.
Nenori, kad išliptų sausi iš balos
Griežtesnę atsakomybę numatančių pataisų projektą iš Seimo tribūnos pristatęs P. Saudargas tvirtino, kad paskutinių metų baudžiamųjų bylų praktika parodė, kad galiojantys Baudžiamojo kodekso straipsniai neapima atvejų, kai yra paniekinamas maldai skirtų vietų sakralumas.
„Dėl įvairiausių paskatų. Dėl savanaudiškų, chuliganiškų, gal net ir reklamuojant kažkokį verslo projektą. Siekiant naudos sau, yra paniekinama religija“, – kalbėjo konservatorius.
Jis pabrėžė, kad Konstitucijoje yra įtvirtinta teisė į laisvą religijos išpažinimą.
„O ją kas nors įsibrovęs į bažnyčią ar kitus maldos namus gali atimti iš tikinčiųjų ten kaip nors reikšdamasis.
Pasakysiu praktiškai, kaip atsitinka nagrinėjant šias ir panašias bylas. Jei tu nieko nepavogei, nesulaužei, nesugadinai turto, nesužalojai sveikatos, tai, iš esmės, prikibti yra labai sunku. Tie žmonės „sausi iš balos“ atsikelia“, – sakė P. Saudargas.
Performansai bažnyčiose
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovė Laima Nagienė svarstė, ar tokių atvejų nereikėtų vertinti kaip viešosios tvarkos pažeidimų ir ar tam neužtenka Administracinių nusižengimų kodekso. Ji taip pat kėlė abejonę, kiek tokių bylų iš vis yra.
„Buvo keletas atvejų. Kažkoks repo performansas ir dar anksčiau Turgelių bažnyčioje. Kur balansuojame ant tam tikros ribos, kur tarsi kiti Baudžiamojo kodekso straipsniai nėra pažeidžiami, vieša tvarka galbūt sutrikdoma, bet, matyt, tų performansų atlikėjų tos baudos negąsdina.
Jie yra pasiryžę susimokėti pagal Administracinių nusižengimų kodeksą ir atlikti iki galo tas savo užmačias. Todėl mes siūlome griežtinti“, – aiškino P. Saudargas.
Politikai diskusijoje užsiminė apie du plačiai nuskambėjusius atvejus. Pirmasis, režisieriaus Emilio Vėlyvio sugalvota reklama savo renginiui. 2018 metų rugpjūčio 15 dieną į Šalčininkų rajone, Turgelių miestelyje, esančią bažnyčią užėjo trys dvasininkais persirengę vyrai – aktoriai Vitalijus Cololo, Mindaugas Papinigis ir Ainis Storpirštis.
Jie lenkų kalba pasakojo apie „Siemens“ arenoje vyksiantį renginį „Zero live show“, į pamaldas susirinkusiems tikintiesiems siūlė ir dalijo netikras suktines.
Tuo metu bažnyčioje vyko bendra tikinčiųjų rožinio malda, išpažinčių klausymas.
Palangos bažnyčios klebonas filmuoti leidimą davė, tačiau jautėsi apgautas ir prašė atlikėjams Dievo atleidimo, teisinosi ir prieš parapijiečius. O skandalingą vaizdo klipą nufilmavusi grupė atkirto – esą klebonui reikėjo pasigilinti, ką jie ketina filmuoti Dievo namuose.
Kuo mes skiriamės nuo Rusijos?
Laisvės partijos atstovė Morgana Danielė svarstė, kad tokie įstatymai mus artina prie Kremliaus taikomų metodų.
„Kuo mes tada skiriamės nuo Rusijos Federacijos? Ji pasiuntė „Pussy Riot“ merginas į įkalinimą“, – teigė parlamentarė.
Ji pažymėjo, kad išskirtas nusižengimas maldos vietose labiau primena viešosios tvarkos sutrikdymą, o ne nusikaltimą, už kurį vertėtų žmogų siųsti į kalėjimą.
„Ne įstatymų panašumas daro mus panašius į režimą. Ne aš sulyginau demokratinę Lietuvos valstybę su nedemokratiniu režimu. Ar tai būtų Putino režimas, ar Lukašenkos Baltarusija.
Sutiktume nemažai panašumų ir Rinkimų kodekso sutampančių su Baltarusija, bet ne dėl to, kad įstatymai yra panašūs ten vyksta nedemokratiniai rinkimai, jie yra klastojami, o kaip jie yra taikomi.
Todėl ir šiuo atveju. Ne įstatymų panašumas mus daro panašius į režimą, o kaip tų įstatymų yra laikomasi, kaip valstybė juos interpretuoja ir juos taiko“, – atsakė P. Saudargas.
„Atsiprašau, panašumo aš nematau“, – pridūrė jis.
Palyginimų su Rusija Seimo salėje nuskambėjo ir daugiau.
„Kuo mes skiriamės nuo Rusijos, kuri baudžia už performansą cerkvėje? Merginos jau sėdi. Suprantu, kad režisierių Vėlyvį ir Turgelių bažnyčią turite omenyje. <...> Kam reikėjo laukti tiek? Ar čia jus paskatino Korano sudeginimas Švedijoje, kad šitas įstatymas būtų pateiktas?“ – klausė socialdemokratas Algirdas Sysas.
P. Saudargas akcentavo, kad „Pussy Riot“ merginos nubaustos ne dėl religinių simbolių paniekinimo, o dėl kritikos režimui, tad ragino neieškoti panašumų tarp šio atvejo ir konservatorių siūlomų pataisų.
„Nesilyginkime patys su Putino Rusija, gerai?“ – sakė konservatorius.
Likus dviem savaitėms iki prezidento Vladimiro Putino perrinkimo 2012 metų rinkimuose, grupės „Pussy Riot“ narės Marija Aliochina, Nadežda Tolokonikova ir Jekaterina Samucevič įsiveržė į Kristaus Išganytojo katedrą Maskvoje ir prie jos altoriaus sudainavo vadinamą „Pankų maldą“, kurios priedainyje buvo prašoma: „Dievo Motina, išvaryk Putiną“. Šis vos 40 sekundžių trukęs pasirodymas sulaukė skaudžių pasekmių – moterys buvo suimtos ir įkalintos.
2012 metų spalį trys grupės narės buvo nuteistos už chuliganizmą iš religinės neapykantos. M. Aliochina ir kita grupės narė Nadežda Tolokonikova kalėjime išbuvo beveik dvejus metus.
Nors pats V. Putinas tvirtino neturėjęs jokios įtakos teismo sprendimui, tačiau jį palaikė, apkaltinęs „Pussy Riot“ merginas, kad jos „kelia grėsmę esminėms moralės normoms“.
Kritikuoja ir savi
Abejonių dėl projekto kėlė ir P. Saudargo frakcijos kolegos. Kęstutis Masiulis teigė, kad viešojo tvarka turi būti palaikoma visose vietose, tad neverta atskirtai išskirti religinėms apeigoms skirtų vietų. Kritiškas buvo ir Arūnas Valinskas.
„Sugrįžkime ir pažiūrėkime, apie kokias sąvokas mes kalbame. Religinių jausmų įžeidimas, sakralumas... Tai yra sąvokos, kurios turi labai plačias ribas ir yra labai subjektyvios savo prigimtimi. Kas vienam yra įžeidimas, kitam tai gali būti dalykas, kurį jis galėtų labai laisvai praignoruoti ir likti stiprus savo tikėjime“, – dėstė A. Valinskas.
Jis abejojo būtinybe taikyti Baudžiamojo kodekso nuostatas su laisvės atėmimu iki dvejų metų.
„Dėl to reikėtų labai gerai pagalvoti. Kaip parodo dekriminalizacijos pavyzdys, kriminalizacija ar tam tikrų veikų sukėlimas į Baudžiamąjį kodeksą kartais neduoda tų rezultatų, kurių mes siekiame. Kartais duoda visiškai priešingus. Reikia pagalvoti, ar teisingai mes pasirenkame priemones siekiamiems tikslams“, – kalbėjo A. Valinskas.
Projektą palaikė Andrius Navickas. Jis pripažino, kad pirmoji jo reakcija buvo neigiama, bet vėliau jo nuomonė pasikeitė.
„Diskutuoti labai sveika šiais klausimais, diskusija yra prasminga. Klausimas, ar būtent tokia formuluote, aš šiek tiek abejoju. Bet tai jau diskusijų klausimas. Manau, kad tokiose diskusijose mes šiek tiek labiau galime patys suvokti apie religijos laisvę.
Nesinorėtų, kad Lietuvoje perimtume rusiškas nuostatas. Bet tikrai tikiu, kad šiandien mes keliame klausimą, turime įstatymo projektą, galime jį svarstyti. Jeigu mes jį svarstytume, tai ir būtų pavyzdys, kad galima įvairius klausimus kelti mūsų Seime. Net jei jie iš pradžių atrodo ne visai priimtini“, – kalbėjo A. Navickas.
Parlamentarai po pateikimo pritarė šiam projektui. Už balsavo 48 Seimo nariai, prieš – 16, susilaikė – 29. Seimas dar du kartus turės balsuoti, kad šios pataisos įsigaliotų.
Beveik iškart po balsavimo kritišką poziciją dėl įstatymo išplatino Liberalų sąjūdis.
„Pati gerbiu bažnyčią, tačiau tokia teisėkūros iniciatyva apsaugoti maldai skirtų vietų sakralumą yra per daug aštrus valstybės bandymas tramdyti chuliganišką elgesį. Visiškai užtenka Baudžiamajame kodekse galiojančios nuostatos, pagal kurią atsakomybė gresia už pamaldų trikdymą necenzūriniais žodžiais, įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis ar kitais nepadoriais veiksmais“ – išplatintame pranešime cituojama liberalė Edita Rudelienė.
Ji sutinka su kitų Seimo narių pastebėjimu posėdžių salėje, kad baudžiamosios atsakomybės griežtinimas už „sakralumo pažeidimus“ artimas teroristinės Rusijos praktikai, kur sakralumo sutrikdymas cerkvėje baudžiamas kalėjimu.
