Laidoje jie prabilo apie metus, kai gyveno kartu, prisiminė savo karjeros pradžią ir net varžėsi, kuris iš jų – labiau žemaitis.
Grupė kartu jau 11 metų ir per visą šį laiką dar niekuomet nebuvo susipykę. Anot Lino, jie – tarsi pliusas ir minusas.
Todėl net ir šios paskutinės vakarienės meniu buvo bendras – nuo užkandžių, su kuriais prasidėjo jų bendravimas, iki deserto, kuris kėlė didžiausius sentimentus – kiekvienas patiekalas turėjo savo istoriją.
Visą laidą „Paskutinė vakarienė“ galite žiūrėti jau ir TV3 televizijos YouTube kanale:
Gyvenimą bendrabutyje primena vienas patiekalas
„Žemaitukai“ išdavė, kad pasirinkti nebuvo sunku – daugelis patiekalų atkeliavę iš darbo vestuvėse ar iš tų laiko, kai kartu gyveno bendrabutyje. Kaip sakė Linas, tai vienintelis laikas, kurį jie praleidžia kartu – anksčiau bendrabutyje, o dabar dirbdami.
Laidą M. Katleris pradėjo nuo įdomaus fakto, kad grupės nariai nė karto nebuvo susipykę. Tad kokia jų paslaptis?
„Būna daug įtemptų akimirkų, važiuojame ir po koncertų pavargę, labai daug yra kompromato susipykti. <...> Bet, turbūt, gerbiame vienas kitą ir suprantam, kas yra sulipdyta jau iš mūsų gyvenimo ilgo, 10-ies metų, kelio ir gaila būtų tai prarasti“, – sakė Linas.
Pykčiai neaplankydavo net tada, kai trejus metus Ovidijus ir Linas kartu gyveno bendrabutyje. Kaip jie sakė laidoje, tai buvo laikas, kai galėjo vadinti vienas kitą kaip nori, bet net ir tada nesipyko.
Ovidijus pridūrė, kad tai buvo laikas „apsišlifuoti“ – tada ir paklojo pamatus ilgalaikei draugystei. Linas iškėlė savo teoriją – jie yra lyg pliusas ir minusas, skirtingi ne vienu aspektu, galbūt tai ir yra jų paslaptis, kaip nesipykti.
Vis tik iš gyvenimo kartu bendrabutyje jie atsinešė ne tik puikius santykius, bet ir prisiminimus, kurie atsispindėjo jų maisto pasirinkime. Pavyzdžiui, koldūnai – paprastas patiekalas, sužadinantis prisiminimus.
Laidos svečiams ir vedėjui juokaujant, kad čia galima rasti visko, kas reikalinga organizmui ir Ovidijui užsiminus apie „laktozę“, Linas paprieštaravo – apie sūrį ant koldūnų galėdavo tik pasvajoti. Vis tik, anot Ovidijaus, tai – ne visiška tiesa:
„Atsimeni, atsidarai šaldytuvą ir ten randi kokį sudžiūvusį galą. (juokiasi) Čia būdavo kaip lobis rasti tą mažą gabaliuką.“
O kokio maisto dar būdavo jų bendrabučio kambaryje? L. Vaitkevičius pasakojo, kad baba jam įdėdavo konservų, o Ovidijus atsiveždavo lašinių su krienais. Vis tik, Ovidijus prasitarė – nors gaudavo 50 litų daugiau nei Linas, savaitės pabaigoje likdavo be cento ir tekdavo skolintis iš tuometinio kambarioko.
Žuvies kotletus visada atiduodavo
Pasirodo, kad studijų metais, kai „Žemaitukai“ gyveno kartu bendrabutyje, jiems būdavo įskaičuotas maitinimas, kuris mėnesiui siekė apie 20 litų. Tiek Ovidijus, tiek Linas eidavo valgyti į mokyklos valgyklą ir tokia privilegija visada pasinaudodavo.
„Tai ir būdavo dažnai tie žuvies kotletukai pietums. Mes ateidavom ryte ir jau iš kvapo galėdavai pasakyti, kas maždaug bus visos dienos meniu“, – pasakojo Linas.
Kartais „Žemaitukai“ pasinaudodavo ir kitų bendrabučio gyventojų privilegija gauti pusryčius, pietus ar vakarienę, kai jie neateidavo ar sirgdavo.
„Jeigu būdavo geras tas karštas [patiekalas], tai mes susišaudydavom, kas neatvyksta į mokyklą, ar serga – ten Barbora, Agnė, kažkas. Ir mes nueidavom už jas suvalgydavom. Savo porciją pasiimdavom. <...> Tai čia buvo vienintelis patiekalas, kurį aš atiduodavau Ovidijui, nes mane tas kvapas tiesiog numušdavo. Įeini į mokyklą ir visas tas žuvies tvaikas“, – pasakojo Linas.
„Gaudavau ne du, ir tris, ir keturis, ir išsinešti pasiimdavau“, – juokėsi Ovidijus.
M. Katleriui pasiteiravus, ar žino, iš ko tiek kotletai būdavo, Ovidijus patikino, kad jie buvo tikrai skanūs ir juose tikrai buvo geros žuvies. Linas tuo tarpu to patvirtinti negalėjo.
„Dėl skonio nežinau, nes aš taip ir neparagavau“, – tikino Linas.
Išklausęs „Žemaitukų“ istoriją M. Katleris suprato, kad „Paskutinės vakarienės“ šefo žuvies kotletai nulems, ar Linas žuvies kotletų nebevalgys daugiau niekada, ar dar yra vilties juos kada paragauti.
„Man rodos, kad aš dvigubai pavalgysiu“, – juokėsi Ovidijus.
Ir kaip sekėsi Linui ragauti žuvies kotletus?
„Padažas vau“, – pasakė Linas ir vos ne iki ašarų prajuokino tiek Mantą, tiek Ovidijų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
