laurynas kasčiūnas

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kačiūnas tikina, kad Vokietijos brigados priėmimui skirtos karinės ir socialinės infrastruktūros rengimo procesas vyksta sklandžiai. Politiko teigimu, pasirengimas vyksta etapiškai, yra aišku, kokių struktūrinių projektų vokiečiams reikia. „Reikalai atrodo gerai, judame į priekį.

Prezidentas Gitanas Nausėda susitikime su kandidatu į krašto apsaugos ministrus Laurynu Kasčiūnu ketina kalbėtis apie korupcijos krašto apsaugos sistemoje prevenciją, teigia prezidento vyriausias patarėjas Kęstutis Budrys. „Tai bus tikrai labai svarbi tema šiandienos prezidento susitikime su kandidatu į krašto apsaugos ministrus Laurynu Kasčiūnu.

Trečiadienį prezidentas Gitanas Nausėda susitiks su kandidatu į krašto apsaugos ministrus Laurynu Kasčiūnu. Susitikimo su L. Kasčiūnu išvakarėse prezidentas G. Nausėda teigė, jog tikisi iš kandidato išgirsti, kokius konkrečius darbus jis ketina atlikti per likusius kelis šios Vyriausybės kadencijos mėnesius. „Tai yra energingas žmogus, politikoje žinomas jau pakankamai seniai, turintis nemažai idėjų.

Šio antradienio TV3 laidoje „TOP 3“ – Marijampolę krečiantis sekso skandalas. Žiūrovų laukia išskirtinis vienos merginos interviu, kuriame ji prabils apie neįtikėtinus dalykus. Ar gali būti, kad Marijampolės mero patarėjas Karolis Dvylys kaip reikiant įsijautė į nuodėmingo valdžios atstovo vaidmenį? Vilnietės pasakojimas šio vakaro laidoje primins didžiausių intrigų kupiną serialą. Vis dėlto nustebsite sužinoję, kad visa tai nutiko iš tiesų.

Kritikos iš koalicijos partnerių dėl ideologinių nuostatų susilaukęs kandidatas į krašto apsaugos ministrus Laurynas Kasčiūnas sako, kad dirbdamas Vyriausybėje gintų visus piliečius, nepaisant išsiskiriančių vertybinių pažiūrų. „Laisvės partijai noriu pasakyti labai paprastą dalyką – ginsime visus Lietuvos piliečius, nepaisant jų pažiūrų. Man kiekvienas pilietis, nesvarbu, myli mane, gerbia ar nekenčia, yra vienodai brangus.

 Į krašto apsaugos ministrus siūlomas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas sako, kad pirmasis naujojo Krašto apsaugos ministerijos vadovo darbas būtų grąžinti opoziciją į derybas dėl gynybos finansavimo. „Bet kuriam naujam ministrui, kas juo taps, pirma užduotis – sugrąžinti, kalbėtis su opozicija“, – žurnalistams antradienį Seime sakė parlamentaras.

Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė antradienį pateikė krašto apsaugos ministro kandidatūrą prezidentui Gitanui Nausėdai – eiti šias pareigas siūlomas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. „Kandidatūra teikiama atsižvelgiant į L. Kasčiūno patirtį ir aktyvią veiklą NSGK pirmininko pareigose, ypač reikšmingas siekiant artimiausio laikotarpio krašto apsaugos stiprinimo prioritetų įgyvendinimo“, – nurodoma Vyriausybės pranešime.

Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys sako, kad į krašto apsaugos ministrus vietoj atsistatydinančio Arvydo Anušausko siūlomas parlamentaras Laurynas Kasčiūnas turi privalumų, kadangi yra susipažinęs su krašto apsaugos sistemos aktualijomis. Pasak patarėjo, tai užtikrintų darbų tęstinumą siekiant stiprinti sistemą, priimant reikiamus sprendimus Seime.

Krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui įteikus atsistatydinimo prašymą, prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį ketina susitikti su į ministro postą siūlomu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininku Laurynu Kasčiūnu. „Pirmiausia, aš ketinu susitikti su juo (L. Kasčiūnu – BNS), užduoti klausimus, kurie man yra svarbūs.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad iš pareigų besitraukiantis ministras Arvyda Anušauskas savo užuominomis apie galimus neskaidrumo atvejus krašto apsaugos viešųjų pirkimų sistemoje – klaidina visuomenę. Politikas atkreipia dėmesį, kad atsakingos tarnybos aiškiai įvardino kyšininkavimo atvejų nefiksavusios. „Klaidas galiu įvardinti, kad kažkas užmetė dūmų paketą (...), kuris mus visus ir klaidina.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko atsistatydinimo pareiškime nurodyta pasitraukimo „priežastis yra jo sprendimas įvertinus mūsų pokalbį“. Ji pridūrė, kad vėlesni ministro pareiškimai dėl galimo neskaidrumo viešųjų pirkimų srityje ją nustebino ir sukėlė nerimą. „Turiu labai atvirai pasakyti, kad mane ministro pareiškimai šiek tiek nustebino ir suneramino“, – teigė premjerė.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas šeštadienį pareiškė, kad yra pasiruošęs eiti krašto apsaugos ministro pareigas, atsistatydinant dabartiniam ministrui Arvydui Anušauskui. „Jeigu mane pakvies, aš pasiruošęs“, – žurnalistams Vilniuje sakė L. Kasčiūnas.

Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad jis ketina toliau aiškintis korupcijos apraiškas krašto apsaugos sistemoje, apie tai po susitikimo su juo šeštadienį prabilus krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui. Ministras tvirtino, kad jam „teko uždaryti duris kompanijoms“, kurios mėgino papirkinėti krašto apsaugos sistemos darbuotojus.

Atsistatydinant krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui, prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas yra tik „vienas iš kandidatų“ jį pakeisti. „Tai yra vienas iš kandidatų, ne vienintelis“, – žurnalistams Kaune sakė G. Nausėda. „Visi galimi kandidatai turi būti vertinami per prizmę sklandaus Krašto apsaugos ministerijos ir visos sistemos darbo, todėl pagal šitus kriterijus ir vertinsiu kandidatus“, – kalbėjo jis.

Realiausiu kandidatu pakeisti krašto apsaugos ministrą Arvydą Anušauską tituluojamas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas permainų Vyriausybėje komentuoti nenori. Politikas nesileidžia į detales ir paklaustas apie galimybes pačiam sėsti į ministerijos vadovo kėdę.  „Ministrus, premjerės teikimu, skiria ir atleidžia prezidentas. Tai yra valstybės vadovo ir Vyriausybės vadovės reikalas“, – šeštadienį Eltai teigė L. Kasčiūnas.

Penktadienį paaiškėjus, kad krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas įteikė premjerei atsistatydinimo prašymą, Seimo TS-LKD frakcijos narys Pauliaus Saudargo nuomone, ministro įpėdinis Laurynas Kasčiūnas galėtų būti tinkamas kandidatas šioms pareigoms užimti. „Aš manyčiau, kad tai būtų logiškas veiksmas.

Likus apytiksliai pusmečiui iki Seimo rinkimų valdantieji apsisprendė padaryti rokiruotę Vyriausybėje. Aiškėja, kad ministrų kabinete gali nebelikti krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko.  Penktadienį A. Anušauskas lankėsi Vyriausybėje ir susitiko su premjere Ingrida Šimonyte. Šeštadienį ministrui numatytas apsilankymas Prezidentūroje ir susitikimas su prezidentu Gitanu Nausėda.

Vilniuje plaktuku sudaužius Rusijos opozicionierių Leonidą Volkovą kyla klausimas – ką tuo norėta parodyti? Atsakymo laidoje „Dėmesio centre +“ Edmundas Jakilaitis ieško su Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku Laurynu Kasčiūnu. Volkovas viešai pristatomas kaip Navalno štabo veikėjas. Ką jūs pirma pagalvojote, kai sužinojote, kad jis sumuštas Vilniuje? Be jokios abejonės, kad tai galėjo būti specialioji operacija. Čia tas aspektas, kurio jokiu būdu negali ignoruoti.

Ketvirtadienį Seime pateiktos Viešųjų pirkimų įstatymo pataisos, kuriomis numatoma leisti saugumui svarbioms organizacijoms įsigyti bei testavimui naudoti ar kitoms šalims perduoti dronus, kuriuose naudojami gamintojų iš Kinijos komponentai. „Už“ projektą po pateikimo balsavo 68, susilaikė 15, „prieš“ balsavo 2 parlamentarai. Pagrindiniu komitetu svarstysiančiu projektą patvirtintas Ekonomikos komitetas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas siūlo, kad visi viešojo sektoriaus darbuotojai privalėtų būti išklausę pilietinio pasipriešinimo kursą. Kaip numatyta praėjusios savaitės pabaigoje registruotoje Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo pataisoje, šį kursą turėtų išklausyti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį diskutuos apie galimybę Vilniuje atidaryti nekovinių dronų treniruočių trasas. „Nekovinių dronų operatoriai po tam tikrų infrastruktūrinių sprendimų Vilniuje ieško, kur galėtų būti treniruočių trasos. Žinau, kad kai kuriuos variantus yra pasiūlęs Vilniaus rajonas, mes Vilniaus mieste irgi paieškosime dronų trasų galimybių“, – Eltai teigė L. Kasčiūnas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ragina verslus bendradarbiauti su valstybės institucijomis, aktyviau įsitraukti į krašto gynybos sistemą ir imtis lyderystės įvedant gynybos mokestį. „Visuotinumas yra vienas iš labai svarbių atgrasymo ramsčių“, – diskusijoje Seime ketvirtadienį kalbėjo NGSK pirmininkas L. Kasčiūnas.

Valstybės gynimo tarybos (VGT) patvirtiname Valstybės gynybos plane didelį vaidmenį užima ne tik krašto apsauga, bet ir piliečiai, verslo įmonės. Ketvirtadienį vykusioje konferencijoje „Verslo vaidmuo gynyboje dieną X. Kuo galėsime prisidėti“ Seimo narys ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė, jog verslininkai yra labiausiai šalį nusiteikusi ginti visuomenės grupė.

Imigracijos procesą būtų galima valdyti įvedus kvotas Lietuvoje norintiems dirbti užsieniečiams, o nuolat į Baltarusiją vykstantiems šios šalies piliečiams atimant leidimus gyventi Lietuvoje, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. „Šiandien vyriausybiniame lygmenyje dirbama prie kvotų sistemos.

Politikams keliant aliarmą dėl hibridinio tipo grėsmių prieš Lietuvą, kurios galimai nereikštų NATO sutarties 5-ojo straipsnio aktyvavimo, karinė žvalgyba sako, kad neturi duomenų apie planuojamas atakas artimiausioje perspektyvoje, kurios primintų „Hamas“ ataką prieš Izraelį, kai nesiekiama okupuoti teritorijos, o norima pakenkti civiliams, sukelti šoką. Artimiausia perspektyva žvalgybininkams reiškia laikotarpį iki 6 mėnesių.

Ministrų kabinetas pritaria Seimo nario Lauryno Kasčiūno siūlymui numatyti prievolę valstybės tarnautojams išklausyti įvadinį mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo kursą. Visgi, Vyriausybė siūlo parlamentui Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko teikiamų pataisų nesvarstyti, o reikalavimą išklausyti mokymus taikyti ne tik valstybės tarnautojams, bet ir viešojo sektoriaus darbuotojams.

Dvi Lietuvos žvalgybos tarnybos kasmet skelbia viešą Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, kuriame apibendrintai pasakoja, kas gresia mūsų šaliai iš Rusijos, Baltarusijos, Kinijos bei įvairių nevalstybinių veikėjų pusės. Šį viešą dokumentą rengia Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas, arba civilinė bei karinė žvalgybos.

Ketvirtadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai vyksta į Valstybės saugumo departamentą (VSD), kur jiems bus pristatytas naujausias grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas. „Pagal įstatymą, prieš viešą grėsmių pristatymą visuomenei, kurį daro VSD su Antruoju operatyvinių tarnybų departamentu (AOTD), Nacionalinis saugumo ir gynybos komitetas išklauso neviešo grėsmių vertinimo. Tai darome rytoj VSD.

Dėl Rusijos karinės agresijos NATO vadovybei raginant išplėsti ginklų gamybą Europoje, Lietuvos gamintojai atkreipia dėmesį į paradoksalią situaciją – pasak jų, šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas stabdo bet kokius bandymus šalyje vystyti gynybos pramonę. Nors gamintojai teigia jau ne kartą sulaukę pažadų, kad situacija spręsis, teigiamo poslinkio šioje srityje nėra.

Praėjusią savaitę Vilniuje viešėjusio JAV atsargos generolo Beno Hodgeso įspėjimai, kad Lietuvai gali tekti dvi savaites gintis vienai, susilaukė krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko kritikos, esą šie pareiškimai yra „laužti iš piršto“. Tačiau Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas su A. Anušausku nesutinka ir akcentuoja, kad ministrui reikėtų ne „atmetinėti“ pastabas, o oriai išmokti reaguoti į kritiką.

Jausdama Rusijos grėsmę Lietuva nutarė įgyvendinti šaukimo reformą, kad galėtų privalomajai pradinei karo tarnybai pakviesti daugiau jaunuolių. Krašto apsaugos ministerija ir kariuomenė norėtų nebetaikyti išimčių studentams, kurie dažnai naudojasi proga atidėti karinę tarnybą, bet šiuo metu vairas Seime sukamas atgal – parlamentarai jau galvoja palikti studentus ramybėje.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį su jaunimo ir nevyriausybinių organizacijų atstovais aptars svarstomus karo prievolės pakeitimus. „Rytoj tęsime klausymus, pirmojoje dalyje daugiau dėmesio skyrėme, kaip šaukimo reforma stiprins gynybinį valstybės potencialą, o dabar kalbėsime su studentų organizacijomis, NVO, kurios turi savo nuomonę dėl reformos“, – BNS sakė NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Lietuva šiemet planuoja įsigyti didžiąją dalį inžinerinių priemonių potencialiam priešo judėjimui apsunkinti – vadinamųjų kontrmobilumo priemonių parkų numatyta per 20, sako tarnybų atstovai. Kontrmobilumui Rusijos ir Baltarusijos pasieniuose taip pat būtų naudojamos minos, paruošiami tiltai ir keliai, tolimoje perspektyvoje ketinama tuo tikslu pasienio ruožus užsodinti miškais.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sieks dar labiau sugriežtinti ribojimus rusams ir baltarusiams. Politikas ketina siūlyti panaikinti leidimus gyventi Lietuvoje reguliariai į Rusiją ir Baltarusiją grįžtantiems šių šalių piliečiams. „Matyt, reikia taikyti formulę, pagal kurią nuolatinis reguliarus grįžinėjimas būtų sąlyga, prielaida stabdyti leidimą“, – Eltai sakė L. Kasčiūnas.

Seimas po pateikimo pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma dar vieneriems metams pratęsti Rusijos ir Baltarusijos piliečiams taikomas nacionalines sankcijas bei sugriežtinti į šalį atvykstančių baltarusių patikrą. Po pateikimo Ribojamųjų priemonių įstatymo pataisoms pritarta bendru sutarimu. Dabar klausimas bus svarstomas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Užsienio reikalų komitetuose.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas (NSGK) Laurynas Kasčiūnas į diskusiją dėl dronų pajėgumų šalyje plėtros įsivėlusius prezidentą Gitaną Nausėdą ir krašto apsaugos ministrą Arvydą Anušauską ragina susėsti prie bendro stalo ir išjudinti stringančius procesus. „Šioje vietoje ne kamuoliuką mėtyti vienas kitam reikėtų, o susėsti, priimti sprendimą ir išjudinti šį procesą“, – Eltai teigė L. Kasčiūnas.

Politikai ieško būdų, kaip greitai Lietuvos kariuomenėje išvystyti didelius bepiločių orlaivių pajėgumus, nors krašto apsaugos sistema į iniciatyvas reaguoja santūriai. Dronų vystymo entuziastai sako, kad Rusijos invazija į Ukrainą parodė, jog bepiločius orlaivius abi pusės sėkmingai naudoja įvairiausioms užduotims – nuo žvalgybos iki priešo taikinių naikinimo, todėl jų reikia daug ir kuo įvairesniuose vienetuose.

Seimui bus pateiktos įstatymų pataisos, kuriomis siūloma dar vieneriems metams pratęsti Rusijos ir Baltarusijos piliečiams taikomas nacionalines sankcijas bei sugriežtinti į šalį atvykstančių baltarusių patikrą. Tokioms Ribojamųjų priemonių įstatymo pataisoms praėjusią savaitę pritarė Vyriausybė. Įstatymo projektu numatoma, kad Baltarusijos piliečiai, kertantys Lietuvos sieną su Šengeno viza, pasieniečių būtų papildomai vertinami ir tikrinami dėl galimų rizikų.

Lietuva yra išsikėlusi ambiciją sukurti nacionalinę sausumos diviziją, kurioje veiktų tankų brigada, o Valstybės gynimo taryba neseniai paskelbė, kad mūsų šalis ketina pirkti vokiškus tankus „Leopard 2“. Viešumoje iškart užvirė ekspertų diskusija, ar Lietuvai labiau reikia brangių tankų, ar geriau apsiginkluoti kur kas pigesniais dronais, galinčiais atakuoti tankus, bei stipriau investuoti į oro gynybą.

Vyriausybei nusprendus Pociūnų aerodromą Prienų rajone pripažinti svarbiu nacionaliniam saugumui, o Alytaus aerodromo nutarus neįtraukti į tokių objektų sąrašą, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas išklausys tokio sprendimo motyvus.  „Išklausysime Vyriausybės išvadą, kokie sprendimai dėl vieno ir kito aerodromo, ką tai reiškia, kokie kriterijai buvo taikomi, kad vienas yra svarbus, o kitas nesvarbus“, – BNS teigė komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Vyriausybėje vykęs pasitarimas dėl gynybos finansavimo neatsakė į klausimą, kas, kaip ir kiek mokės už brangstančią krašto apsaugą. Tuo metu Lietuvos kariuomenės vadas jau skirsto Lietuvos žmones į įgalius ir neįgalius siūlyti, kam bus skiriami pinigai. Apie tai laidoje „Dienos komentaras“ atsakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas mano, kad norint reikšmingai sustiprinti šalies saugumą, krašto apsaugai reikėtų skirti 3,5 proc. nuo bendro vidaus produkto (BVP). Politikas teigia, kad susimokėti už savo saugumą turi visi, tačiau norinčių ir galinčių svariau prisidėti gyventojų grupių indėlis galėtų būti ir didesnis.  „Jei jau (norime – ELTA) energingai judėti į priekį, tai, matyt, valstybei reikėtų skirti 3,5 proc.

Saugumo situacija Europoje pasikeitė dramatiškai, o plikomis rankomis Putino nenugalėsi – taip apie galimas grėsmes ir pasiruošimą joms kalbėjo premjerė Ingrida Šimonytė. Pati Europa turi gaminti daugiau ginkluotės, tvirtino Lietuvoje lankęsis vidaus rinkos eurokomisaras. Lietuva toliau stengiasi į šalį prisikviesti daugiau ginkluotės gamintojų iš užsienio.

Baltarusijos milicijos majoras Aliaksandras Macijevičius, kuris malšino 2020 metų Baltarusijos protestus, daugiau nei metus gyveno ir dirbo Lietuvoje. Vis dėlto, apie šį ir kitus panašius atvejus visuomenė sužinojo iš žiniasklaidos, o ne institucijų, kurios tik po rezonansinių įvykių ėmėsi veiksmų.

Rusijai vykdant brutalų karą Ukrainoje ir Lietuvos pašonėje žvanginat ginklais, mūsų politikos elitas ėmė galvoti, iš kur paimti pinigų būtinam šalies gynybos stiprinimui.

Pagrindinis Lietuvos prioritetas planuojant gynybą šiuo metu pasiruošimas Vokietijos brigados dislokavimui, sako politikai ir ekspertai. Vis dėlto karo instruktorius Andrej Šildiajev pabrėžia, kad lygiai taip pat svarbu yra dirbti su žmonėmis, kad jie norėtų ir mokėtų ginti tėvynę.

Po Valstybės gynimo tarybos šalies vadovai apsisprendė – Lietuva pirks vokiškus tankus „Leopard“, didins šauktinių skaičių iki beveik visuotinio šaukimo ir neatidėlios kariuomenės divizijos kūrimo. Tiesa, tokius planus valstybės vadovai kurpia neišsprendę esminio klausimo – už kokius pinigus visa tai bus padaryta. Mat tokiems užmojams reikia papildomų milijardų, tačiau atsakymo dėl finansavimo kol kas nė vienas politikas negali pateikti.

Kauno apylinkės teismui penktadienį nepavyko atversti bylos, kurioje už rengimąsi šnipinėti Rusijai nuteistas Algirdas Paleckis kaltinamas Seimo nario Lauryno Kasčiūno šmeižimu ir partizanų niekinimu į posėdį neatvykus pačiam parlamentarui. L. Kasčiūnas į posėdį atvykti negalėjo, nes jo vadovaujamas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas penktadienį išvykęs į Klaipėdą. Išvažiuojamasis posėdis Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste vyksta 12–16 valandomis.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad šiuo metu vyksta konsultacijos tarp institucijų dėl galimybės Lietuvai trauktis iš kasetinių šaudmenų konvencijos ir jos „nuteikia pozityviai“. „Konsultacijos tarp institucijų vyksta ir daugiau informacijos bus pateikta pavasario sesijos pradžioj. Visos institucijos dirba vardan to, kad Lietuva būtų stipresnė ir gynybiškai geriau pasirengusi“, – po uždaro NSGK posėdžio žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.