Kasčiūnas ragina verslus imtis lyderystės įvedant gynybos mokestį

„Visuotinumas yra vienas iš labai svarbių atgrasymo ramsčių“, – diskusijoje Seime ketvirtadienį kalbėjo NGSK pirmininkas L. Kasčiūnas.

Jo teigimu, mobilizacijos sistema, gamybos bei pramonės vystymas, įmonių įsitraukimas savivaldos lygmeniu, įmonių vidinių gynybos ir veikimo planų vystymas bei gynybos mokesčio įvedimas yra sritys, kuriose verslo lyderystė grėsmių akivaizdoje yra ypač reikalinga.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Laurynas Kasčiūnas paaiškino, kaip verslas galėtų padėti ginti valstybę: „Verslininkai yra labiausiai nusiteikę ginti valstybę“

Imigracijos procesą valdyti būtų galima per kvotas, sako Seimo NSGK pirmininkas

Vyriausybė pritaria, kad valstybės tarnautojai turėtų išklausyti mobilizacijos kursus: svarsto tokią prievolę taikyti plačiau

„Mes nematome kol kas gynybos pramonės kaip integralios gynybos politikos dalies, čia yra didžioji problema. Vis tiek matome verslą, kuris ateina ir nori, kad tu kažką iš jų nupirktum brangiai, bet kol kas nemąstome, kad reikia trumpint priklausomybę nuo tiekimo grandinių (...) kad galėtume pasigaminti kritinių dalykų patys sau“, – teigė NSGK pirmininkas.

Prezidento patarėjo Tomo Godliausko teigimu, svarbu dar taikos metu pasiruošti efektyviam valstybės, savivaldybių, verslo, nevyriausybinių organizacijų ir pilietinės visuomenės bendradarbiavimui.

Tam yra parengti valstybės mobilizaciniai planai, į kuriuos įsitraukti T. Godliauskas paskatino to dar nepadariusias įmones.

„Visi dalyvavo plano rengime ir kas turbūt yra svarbiausia iš viso to, kad kalbant ir plečiant tą ratą atsiranda žinojimas, noras atrasti savo vietą (valstybės gynyboje – ELTA) ir įsitraukti“, – kalbėjo T. Godliauskas.

Prezidento patarėjo teigimu, verslui svarbu suprasti, kaip valstybės užpuolimo atveju keisis įmonei taikomos teisinės priemonės ir apribojimai.

„Valstybės resursai yra bendri ir, jeigu jūs nebūsite vienaip ar kitaip kažkur pririšti ar identifikuoti, mes manome, kad taip, jie bus paimti arba jie bus valstybei panaudoti ten, kur jie labiausiai reikalingi, bet tam, kad (...) jūs galėtumėt užtikrinti savo veiksnumą, turite nusimatyti ir žmones, kurie tame dalyvaus, ir resursus“, – į diskusiją susirinkusiems verslo atstovams kalbėjo T. Godliauskas.

Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas pabrėžė, kad karo atveju centras būtų lankstus ir sugebėtų greitai perorientuoti taikos sąlygomis vykdomą veiklą.

„Kai yra paskelbiama mobilizacija, mūsų centras integruojasi kartu su Mobilizacijos departamentu, kuris yra prie Krašto apsaugos ministerijos, ir mes tampame bendru Valstybės mobilizacijos operacijos centru“, – aiškino V. Vitkauskas.

„Kai kalbame apie krizes ir kai kalbame apie mobilizaciją, kalbame apie tuos pačius resursus. Klausimas yra tik prioritetų ir jų valdymo“, – pridėjo jis.

Diskusijoje Seime „Verslo vaidmuo gynyboje dieną X. Kuo galėsime prisidėti?“ ketvirtadienį diskutavo Seimo, Krašto apsaugos ministerijos (KAM), Prezidentūros, NKVC ir kitų valstybės įstaigų, visuomeninių organizacijų atstovai, teisininkai bei verslininkai, sutarę, kad bendradarbiavimas yra būtinas efektyviai krašto gynybai.

ELTA primena, kad premjerė Ingrida Šimonytė sausio pabaigoje buvo sukvietusi politinių partijų, verslo ir profesinių sąjungų atstovus aptarti Lietuvos gynybos finansavimo perspektyvas. Kitas toks susitikimas planuojamas kovo 18 dieną.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas anksčiau yra sakęs, kad siekiant įgyvendinti užsibrėžtus gynybos siekius, kitų metų biudžete krašto apsaugai turėtų būti skiriama 400 mln. eurų daugiau lėšų.

I. Šimonytė tvirtina, kad iki 2030-ųjų kasmetinį Lietuvos krašto apsaugos finansavimą reikėtų padidinti 0,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Krašto apsaugos finansavimas šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP.