„Migracijos procesai pasaulyje, Europoje, mūsų regione ir mūsų šalyje tapo vienu didžiausių iššūkių. Atsako reikalauja ne tik instrumentalizuota neteisėta migracija, nemažesnio budrumo reikalauja teisėtos darbo migracijos tendencijos.
Turime galvoti, kad sprendžiant darbo jėgos problemą, nepražiūrėti grėsmių nacionaliniam saugumui“, – pirmadienį surengtos spaudos konferencijos metu kalbėjo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Ministrės teigimu, su migracija susiję pasiūlymai nėra lengvi.
„Nes reikia rasti balansą tarp kvalifikuotos darbo jėgos pritraukimo, taip pat turime ieškoti sprendimų, kaip užtikrinti nuo karo bėgančių ir režimo persekiojamų asmenų priėmimo sąlygas ir užtikrinti mūsų valstybės nacionalinio saugumo interesus“, – teigė ministrė.
Pasak jos, neteisėtos migracijos spaudimas prieš Europos Sąjungos išorės sienų mažėja. Nors situacija kiek stabilizavosi, ministrės teigimu, matomas apie 17 proc. neteisėtų migrantų augimas.
„Didėja ir kita problema – antrinis migrantų judėjimas Šengeno erdvėje. Beveik ketvirtadalis prieglobsčio prašymų pateikiamo po antrinio judėjimo Šengeno erdvėje. Dėl to šiuo metu net 11 Šengeno valstybių yra atstačiusios vidinę sienų kontrolę“, – sakė A. Bilotaitė.
Anot ministrės, mūsų regione tęsiasi instrumentalizuota migracija, bet prie Lietuvos sienų yra sąlyginai ramu.
„Bet mes negalime atsipalaiduoti, nes procesas tęsiasi ir nepanašu, kad jis baigsis“, – pažymėjo A. Bilotaitė.
Ji teigė, kad migrantų antplūdis, su kuriuo dabar susiduria Suomija, gali paveikti ir kitas šalis – Norvegiją, Estiją. Kalbėdama apie situaciją Lietuvoje, ministrė pažymėjo, kad šiuo metu migracijos srauto pasienyje tarp Lietuvos ir Rusijos Federacijos nėra.
„Situacija yra stabili, bet reaguojant į tai, kas vyksta pas suomius, mes esame sustiprinę savo sienos apsaugą, mūsų pareigūnai yra pasirengę reaguoti, jeigu kažkas pasikeis saugumo situacijoje“, – dėstė A. Bilotaitė.
Minsko režimo surengtą hibridinę nelegalios migracijos ataką A. Bilotaitė įvardijo kaip atremtą ir sustabdytą.
„Mes turime visas reikalingas priemones neteisėtos migracijos valdymui, bet turime išlikti budrūs“, – sakė A. Bilotaitė.
Pasak jos, didesni iššūkiai dabar susiję su teisėta darbo migracija. Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius pirmą kartą perkopė 200 tūkst. Tam įtakos turėjo išaugęs į Lietuvą atvykusių Ukrainos karo pabėgėlių ir nuo Lukašenkos režimo bėgančių baltarusių skaičius.
„Auga Baltarusijos diaspora Lietuvoje. Skaičiuojama, kad Lietuvoje yra 62 tūkst. Baltarusijos piliečių. Šiemet per 11 mėnesių augimas yra 14 tūkst.“, – pažymėjo A. Bilotaitė.
Iš viso, 2023 metais į Lietuvą atvyko dirbti 50 tūkst. užsieniečių, pagrindinės kilmės šalys – Baltarusija, Uzbekistanas, Ukraina, Kirgizija, auga atvykstančių iš Tadžikistano, Kazachstano ir Azerbaidžano skaičius.
„Augantis srautas kelia grėsmę, nes mums darosi sunkiau užtikrinti kontrolę ir pačius integracijos procesus. Taip pat, Valstybės saugumo departamentas atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu išryškėjo neraminanti tendencija, kai imigrantai tampa priedanga priešiškų valstybių žvalgybos tarnybų veikimui“, – aiškino A. Bilotaitė.
Šiemet Lietuva priėmė 16 tūkst. sprendimų, kuriais uždrausta užsienio piliečiams atvykti į Lietuvą dėl grėsmių nacionaliniam saugumui. Dėl grėsmių saugumui 411 Baltarusijos piliečių panaikinti laikini leidimai gyventi Lietuvoje, 562 baltarusiams atsisakyta išduoti laikinus leidimus gyventi Lietuvoje.
Pasieniečiai dėl grėsmės saugumui šiemet neįleido 527 Rusijos piliečių ir 600 Baltarusijos piliečių.
„Tai rodo, kad mūsų anksčiau priimti sprendimai, ribojančios priemonės tikrai duoda rezultatų, nes matosi, kad tai veikia“, – įsitikinusi A. Bilotaitė.
Kalbėdama apie darbo migraciją, A. Bilotaitė pažymėjo, kad pastebėta, kad kuriasi daug įmonių, kurios neįdarbina, bet „pernuomoja“ užsieniečius kitoms įmonėms.
„Galimybė įdarbinti užsieniečius trumpalaikio buvimo metu, nepakankamas užsieniečių darbinimo reglamentavimas sudaro sąlygas darbdaviams piktnaudžiauti įdarbinimo procedūromis. Turint tokią situaciją, labai svarbu ne tik įvardinti situaciją, bet ir pateikti konkrečius siūlymus“, – kalbėjo ministrė.
Ji pristatė VRM ir Migracijos departamento siūlymus. Pirmiausia, anot A. Bilotaitės, būtina nauja, laikmečio grėsmes atitinkanti migracijos politikos strategija.
„Imuosi iniciatyvos, kad atsirastų tarpinstitucinė darbo grupė, kuri tokią migracijos politikos strategiją parengtų. Privalome užtikrinti, kad mūsų migracijos procedūromis nebūtų piktnaudžiaujama. Akivaizdu, kad iki šiol mūsų pagrindinis prioritetas buvo aukštos kvalifikacijos darbuotojų pritraukimas, bet šiandienos aktualijos, saugumo situacija rodo, kad mes turime peržiūrėti ir įsivertinti situaciją, pateikti aiškias kryptis, kur valstybė turi judėti“, – dėstė A. Bilotaitė.
Anot jos, reikia galvoti, kaip efektyviau reguliuoti darbo migracijos srautus, sprendžiant darbo jėgos problemą, nepražiūrint grėsmių nacionaliniam saugumui. A. Bilotaitės teigimu, reikia ir VSD indėlio, vertinant grėsmes, ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos indėlio, vertinant integracijos procesus, ir Užsienio reikalų ministerijos indėlio, nurodant, su kuriomis šalimis reikia dirbti šiame procese.
Nuo Naujųjų metų Lietuva kai kuriose šalyse naikins išorės paslaugų teikėjo centrus. Šiuo metu Lietuva yra įkūrusi 34 tokio tipo centrus.
Taip pat VRM rengs įstatymų pataisas, kuriomis bus griežtinami reikalavimai įmonėms, kurios kviečia dirbti užsieniečius, bus stiprinama užsieniečių veiklos kontrolė, griežtins užsieniečių įdarbinimo sąlygas, siūlys leisti dirbti tik leidimą turintiems užsieniečiams, stiprins užsieniečių buvimo ir gyvenimo kontrolę Lietuvoje.
Be to, bus siūloma apmokestinti tarpininkavimo raštus įmonėms, kurios kviečia užsieniečius dirbti Lietuvoje.
Kalbėdama apie nelegalią migraciją, A. Bilotaitė pabrėžė, kad būtini pokyčiai Europos Sąjungos politikoje ir teisėje, ypač, kas susiję su migracijos instrumentalizacija. Anot jos, Suomija šiuo metu siūlo Europos Sąjungos lygmens mechanizmą, kuris, susidūrus su instrumentalizuota migracija, leistų išvis stabdyti prieglobsčio priėmimą.
„Lietuva tikrai remia kolegas suomius ir supranta, kad reikalingi instrumentai, esant tokioms situacijoms. <...> Jeigu tokia situacija nutiktų prie mūsų sienų, mes irgi turėtume imtis atitinkamų veiksmų“, – dėstė A. Bilotaitė.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad kalbant apie migraciją, reikia išmokti sąjungininkų pamokas.
„Neturi atvirų durų politika virsti procesu, kuris tampa negrįžtamas. Kalbu apie kai kurias mūsų Vakarų sąjungininkes ir jų vidinę situaciją“, – teigė jis.
L. Kasčiūnas sakė, kad migracija yra susijusi ir su socialinėmis, ir su kultūrinėmis įtampomis, integracijos problemomis.
„Nenoriu daug kalbėti apie tai, kas vyksta visai netoli mūsų, bet visi suprantame, kad įvairių „no-go“ zonų formavimasis, neintegruotų bendruomenių formavimasis nėra tas kelias, kuriuo mes norėtume eiti. Pamokas turime išmokti ir priimti sprendimus šiandien, kad nepatektume į negrįžtamus procesus“, – teigė politikas.
Jis tikino, kad reikia užkirsti kelią kai kurių, L. Kasčiūno žodžiais, „neįsintegruojančių į Vakarų pasaulį bendruomenių, diasporų, paralelinių visuomenių“ formavimuisi Lietuvoje.
„Viso to dar nėra, viso to galime išvengti, dėl to reikia kontroliuoti migracijos procesus“, – dėstė L. Kasčiūnas.
Jis su Pauliumi Saudargu Seimui teiks NSGK drauge su VRM parengtus skubius pasiūlymus, kurie padės sugriežtinti imigracijos procedūras ir užkardyti nustatytas grėsmes nacionaliniam saugumui.
Siūlymai susiję su integracija ir lietuvių kalbos mokėjimu, tam tikrais teisėtos migracijos aspektais, nustatant naują laikino leidimo gyventi panaikinimo pagrindą, kriterijus laikinojo įdarbinimo įmonėms ir 6 mėnesių terminą, po kurio užsienietis galėtų keisti darbdavį. Taip pat bus teikiami siūlymai, susiję su prieglobsčio prašytojais ir išvykstančiais užsieniečiais bei probacija.
„Dažnai tenka girdėti, kad problemos šiandien Lietuvoje nėra, kodėl jūs dalykus griežtinate. Politikai tam ir yra, kad galvotų ne apie šiandienos aktualijas, o penkmečiu, dešimtmečiu į priekį“, – sakė L. Kasčiūnas.
„Kažkada Vakarų Europoje atrodė, kad pasikviesi darbo jėgą, atvažiuos ir išvažiuos. Atvažiavo, bet neišvažiavo“, – pridūrė jis.
Politikai taip pat siūlys, kad jei migrantai po penkerių metų norės dar prasitęsti laikino gyvenimo statusą, turės laikyti lietuvių kalbos egzaminą.
„Pagyvenus penkerius metus, atidirbus čia, tu arba mokiniesi valstybinę kalbą, išlaikai egzaminą ir integruojiesi arba sėkmės“, – sakė L. Kasčiūnas.
MIGRANTAI IS UKRAINOS ,SKAITAU TAI DAUGUMA RUSIJOS TAUTYBES PILIECIAI ,KURIE GALIMAI GALI BUTI UZVERBUOTI FSB
TAD REIKETU ATSARGIAI ELGTIS
PIRMA SUTEIKTI PIRMINE PAGALBA,O TOLIAU I DARBO RINKA
TAS PATS LIECIA MIGRANTUS IS BALTARUSIJOS
O ASMENIS IS TRECIUJU SALIU DEPORTUOTI IR BE GAILESCIO