„Deficitas yra atsirėmęs į lubas ir natūralu, kad mes kaip valstybė darome viską, kas įmanoma, kad mūsų gynybos finansavimas būtų adekvatus poreikiams. (...) O Prezidentūrai ir prezidentui iš tikrųjų reiktų ne tik siūlyti paprastas skolinimosi idėjas, bet reikėtų pagalvoti ir pasinaudojant savo autoritetu, savo populiarumu pasiūlyti, pavyzdžiui, kur gauti pinigų gynybai“, – BNS antradienį sakė L. Kasčiūnas.
Anot Seimo komiteto vadovo, gynybos finansavimui didinti galima svarstyti naują gynybos mokestį, ir prezidentas savo populiarumu ir autoritetu galėtų padėti tam sutelkti visuomenę.
„Iš tikrųjų gali reikėti lėšų ir divizijos kūrimui, ir šauktinių reformos įgyvendinimui, ir Vokietijos brigados dislokavimui – tai ateities klausimai, kur paaiškės, koks tas lėšų poreikis bus. Ir norėtųsi ne tik girdėti tokius dalykus kaip skolintis, norėtųsi girdėti realius pasiūlymus, kai padidinti pajamas ir gauti lėšų gynybai, (...) galbūt mokesčių pavidalu, nes viską sukrauti ant Vyriausybės nėra teisinga“, – pažymėjo L. Kasčiūnas.
Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys antradienį pareiškė, kad Vyriausybė nesilaiko anksčiau šiemet tarp šalies vadovų sutartų planų dėl Lietuvos kariuomenės plėtros, jis taip pat sakė, kad stebina nenoras numatyti galimybes skolintis krašto apsaugos reikmėms kitų metų valstybės biudžeto projekte. Pasak patarėjo, Vyriausybės Seimui pateikta Krašto apsaugos sistemos plėtros programa neatitinka pasiektų sprendimų Valstybės gynimo taryboje.
Seimo NSGK vadovas sakė nemanantis, kad Vyriausybė nesilaiko savo įsipareigojimų, o paaiškėjus konkretiems poreikiams dėl Vokietijos brigados dislokavimo ar kitiems, bus ieškoma lėšų.
„Tikrai nėra taip, kad nesilaiko, yra siekis dėl 3 proc. BVP ir mes jį demonstruojam, nes nuo 2,5 proc. kylam iki 2,7 procento. Ir, paaiškėjus naujoms detalėms dėl Vokietijos brigados, gali tekti ilgainiui ieškoti papildomų pajamų – ir ieškosim, jei reikės, bet šioj vietoj norėtųsi ne moralizavimo, o konkrečių pasiūlymų, kaip padidinti pajamas“, – kalbėjo komiteto vadovas.
Prezidento patarėjas K. Budrys antradienį kalbėdamas Žinių radijui sakė, jog Lietuvai nusprendus kurti diviziją, ruošiantis priimti Vokietijos brigadą stebina Vyriausybės nenoras pritarti prezidento Gitano Nausėdos siūlymui numatyti galimybę kitais metais valstybei pasiskolinti tiek, kad gynybos finansavimas pasiektų 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Šiuo metu Vyriausybė siūlo gynybai skirti 2,71 proc. BVP, iš jų 2,52 proc. BVP yra biudžetinės lėšos, likusios – laikinojo bankų solidarumo įnašo pinigai.
K. Budrys sakė besitikintis, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nepritars nei tai numatančiam kitų metų valstybės biudžeto projektui, nei parlamente svarstomai Krašto apsaugos sistemos plėtros programai.
„Aš neįsivaizduoju, kaip komitetas galėtų pritarti dabartiniams projektams“, – teigė prezidento patarėjas.
