Pasiruošti grėsmėms galime ir greičiau: „Čia nereikia 3,5 proc. BVP. Čia galima imti ir daryti“

„Visuotinės gynybos principas yra įtvirtintas dokumentuose, skamba visada labai rimtai visose šventinėse kalbose, bet visada norisi paimti ir pasižiūrėti turinį. 

Ir čia, man atrodo, galime padaryti daug daugiau, aš taip labai korektiškai išsireikšiu“, – Seime ketvirtadienį vykstančioje apskritojo stalo diskusijoje teigė L. Kasčiūnas.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Lietuva ruošiasi dienai X: verslas prakalbo apie ginklų gamybą

Kaip ginsimės: „Mes per lėtai, per mažai ir per vėlai viską darome“

Kasčiūnas: karo komendantūrų kūrimas turėtų vykti dar taikos metu

Anot jo, visuotinė gynyba reiškia, kad visi esame saugumo savininkai. Politiko teigimu, nors daugiausiai gynybą siejame su Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos kariuomene, tačiau tai nereiškia, kad krašto apsauga yra tik šių institucijų reikalas.

„Karo metu žūsta ir kariai, bet žūsta ir civiliai. Mes turime suvokti tai, kad jei yra geri pasiūlymai, juos reikia imti, padaryti ir įgyvendinti“, – sakė L. Kasčiūnas.

NSGK pirmininko nuomone, nors galima diskutuoti apie skirtingus modelius, Lietuvoje visuotinė gynyba yra privaloma.

„Vienose šalyse visuotinė gynyba yra privalomas visuotinis šaukimas, kitose šalyse tai daugiasluoksnis dalykas. Mes irgi turbūt judame daugiasluoksnių dalykų kryptimi. Kitaip tariant, ir šauktiniai, ir aktyvus rezervas, ir parengtas rezervas, ir civilinis mobilizacinis rezervas – gydytojai, valstybės tarnautojai, kurie karo padėties metu turės užtikrinti valstybės funkcionavimą, <...> yra Šaulių sąjunga, stipriausia, labiausiai organizuota paramilitarinė struktūra, kuri irgi turi būti labai tiksliai integruota į gynybos planus. 

Bet yra ir visuomeninės grupės, kaip koviniai asmenys, nevyriausybinės organizacijos, verslai, kurie irgi turi turėti savo vaidmenį gynybos planuose. Ne tik ginkluotos, bet ir civilinės gynybos, turint omenyje, kad vienam kariaujančiam reikia bent dešimties civilinės gynybos žmonių, kurie organizuotų paramą, maistą, padėtų medicininiais klausimais“, – dėstė parlamentaras.

„Svarbus dalykas yra matyti visą paveikslą. Ko mums trūksta, mes dažnai nematome viso paveikslo. Kalbame apie vieną kitą pirkinį, įsigijimą, kas yra be galo svarbu, bet kaip visa tai užsipildo pilname mūsų gynybos paveiksle, kartais ne taip paprasta gauti atsakymus. O mes komitete būtent ir prašom šitų atsakymų“, – pridūrė jis.

L. Kasčiūnas kalbėjo ir apie tai, kiek mes turime laiko pasiruošti ir galimus scenarijus, jo žodžiais, „kokios grėsmės beldžiasi į duris ar pasibels šiek tiek vėliau“.

„Sutinku su tais, kurie sako, kad didžiajam divizijų konvenciniam karui Rusija dabar nėra pasirengusi, jai reikės bent kelių metų atstatyti pajėgumą, ypač jeigu pagal jų žaidimo taisykles bus įtvirtintos vadinamosios „paliaubos“. Tada jie galės persitvarkyti, atstatyti pajėgumus. Konvenciniam karui – 5–7 metai.

Bet yra kitokie scenarijai, kitokios formos. Yra vadinamasis hibridinis laukas, pilkoji zona, įsiveržimai be tikslo okupuoti, kaip matėme „Hamas“ atveju Izraelyje, diversijos prieš strateginius objektus ir begalė kitų scenarijų, kuriuos, be abejo, mes dėliojame, svarstome“, – kalbėjo politikas.

„Šitiems scenarijams reikia ruoštis. Žinant tai, kad priešas yra tas, kuris gali kariauti alinantį karą. Tai reiškia, kad reguliari kariuomenė, kaip geležinis kumštis, yra be galo svarbi. Ir neturime niekas abejonių, kad mes tą geležinį kumštį turime stiprinti. Lietuvišką diviziją turime stiprinti. Ieškome pinigų, kad kurtume tankų batalioną, stiprintume oro gynybą. Nėra dėl to abejonių, bet yra kiti funadamentalūs rezervai, kur daug daugiau galime padaryti“, – pridūrė jis.

NSGK pirmininko teigimu, ypač svarbus klausimas – komendantūros, kurias reglamentuojantį projektą jis yra pateikęs Seimui.

„Čia tas atvejis, kai mano šeimoje šitas žodis yra kaip mama, tėtė, šalia brigados. Kažkada buvo brigada, dabar komendantūra. Mes nesutariame iki galo iki šiol, ar ruošiamės komendantūrai tik karo padėties metu, kai bursimės chaotiškai, ar pradedame ruoštis taikos metu“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Jis pastebi, kad Ukrainai prireikė trijų mėnesių nusistatyti civilinę karinę administraciją.

„Neturime mes trijų mėnesių, kai iki Vilniaus dvidešimt kilometrų. Aš suprantu požiūrių skirtumą, kurie galvoja, kad karas bus tas stiprus konvencinis divizijų, pasitelksime NATO įgalintojus, bus multidimencinė kova, kai kariaus artilerijos, tankai ir visa kita. 

Taip, bet šalia to gali būti ir kiti scenarijai, kai reikės visuomenės išėjimo ir paramos. Apie tai reikia kalbėti. Komendantūrų klausimas, mes nepaleisime šito klausimo, turime apsispręsti dėl formulės“, – sakė L. Kasčiūnas.

Jis kalbėjo apie būtinybę į visuotinę gynybą įtraukti vidaus reikalų sistemai priklausančias struktūras. Pavyzdžiui, L. Kasčiūnas ketina siūlyti Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinę „Aras“ priskirti ginkluotosioms pajėgoms.

„Tai yra organizuotų celių, ir VRM struktūrų, ir kitų, įtinklinimas. Ir čia nereikia 3,5 proc. BVP. Čia galima imti ir daryti“, – įsitikinęs L. Kasčiūnas.

Naujienų portalas tv3.lt kiek anskčiau rašė, kad prezidentas Gitanas Nausėda prie bendro stalo kalbėtis apie gynybą sukvietė valstybės institucijų, nevyriausybinių organizacijų, verslo ir mokslo atstovus. Naujoji Nacionalinė visuotinės gynybos koordinavimo taryba turėti padėti pamatus, kad atėjus dieną X skirtingi sektoriai žinotų, kaip gali prisidėti prie krašto apsaugos. Šalies verslas sako, kad gali gaminti gynybai reikiamų dvigubos paskirties gaminių ir užsimena, kad šalies pramonė pajėgi gaminti NATO standartus atitinkančius ginklus.