latvija

Rusija kuo tvirčiausiai sieks, kad Latvijos ir Estijos valdžia įgyvendintų autoritetingų tarptautinių organizacijų rekomendacijas, jog būtų laikomasi visuotinai pripažintų tautinių mažumų teisių.

Elektrėnų „Energija“ atvirojo Latvijos ledo ritulio čempionato rungtynėse išvykoje buvo priversta pripažinti „HS Riga/Prizma“ ledo ritulininkų pranašumą 3:2 teigiama pranešime spaudai. Pirmasis rungtynių kėlinys Latvijoje baigėsi sausu rezultatu – įvarčių nebuvo pelnyta. Tačiau abi komandos bendrai gavo netgi  56 baudos minutes. 20 minučių baudos už muštynes buvo nubaustas ir „Energijos“ ledo ritulininkas Romanas Aliapkinas.

Latvijoje įvykęs referendumas dėl valstybinės kalbos statuso suteikimo rusų kalbai paskatino daug diskusijų – ieškoma kaltų bei siekiama atsakyti į klausimus, kas laukia ateityje bei ko iš kaimynų gali pasimokyti Lietuva. Nepaisant skirtingų referendumo ištakų ir rezultatų vertinimo, spaudos konferencijos „Latvija po referendumo: pamokos Lietuvai“ dalyviai sutarė, jog svarbiausia, į ką turėtumėme atkreipti dėmesį, yra būtinybė skatinti integracijos procesus.

Kad vasario 18-ąją Latvijoje vykusiame referendume pavyks pritarti Konstitucijos pataisoms rusų kalbą padaryti antrąja valstybine kalba, nesitikėjo nė šio plebiscito organizatoriai. Ir iš tiesų, daugiau kaip 75 proc.

Devintajame praeito amžiaus dešimtmetyje Borisas Karpičkovas dirbo KGB agentu Rygoje, Latvijoje. Besibaigiant amžiui, jis dėl savo saugumo nusprendė pabėgti į Didžiąją Britaniją. Agentas sutiko susitikti su „The Guardian“ žurnalistu ir papasakoti savo istoriją, praneša „Inopressa“ KGB ir dvigubas agentas Autorius pasakoja, kad susitarė su KGB agentu B. Karpičkovu susitikti tobuloje vietoje – prie triumfo arkos Marble Arch Londono centre.

Elektrėnų „Energija“ atvirajame Latvijos ledo ritulio čempionate svečiuose 7:4 (3:1, 4:1, 0:2) turėjo pripažinti „HK Juniors“ pranašumą, teigiama pranešime spaudai.

Vienas reikšmingiausių šiuolaikinių socialinių mokslų akademikų – norvegų politologas ir antropologas Iveras Neumannas – paskaitos Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute metu teigė, kad Baltijos šalys yra pajėgios įgyti šiaurietišką identitetą. Mokslininkas taip pat teigė, kad Baltijos šalys puikiai susidorojo su ekonomikos krize, o tokios valstybės kaip Graikija turėtų imti iš jų pavyzdį.

Šiandien Elektrėnų „Energija“ išvyko į Latviją, kur sužais atvirojo Latvijos ledo ritulio čempionato rungtynes su „HK Juniors“, teigiama pranešime spaudai. Šiuo metu latviai užima ketvirtą vietą turnyrinėje lentelėje, „Energija“ – kol kas aštunta. Komandos jau buvo kartą susitikusios aikštelėje. Tuomet po baudinių serijos pergalę 2:1 šventė lietuviai. „Laukia sunkios rungtynės, kadangi komandoje šiuo metu yra daug traumuotų žaidėjų.

Latvijos finansų rinkos priežiūros institucija nusprendė, kad pernai rudenį sustabdytam bankui „Latvijas Krajbanka“ turi būti taikoma bankroto procedūra. Tai antradienį spaudos konferencijoje paskelbė Latvijos finansų ir kapitalo rinkos komisijos pirmininkas Kristapas Zakulis.

Latvijos kalbinis klausimas – politinio pobūdžio problema, todėl jį spręsti referendumu nebuvo būtina. Tokią nuomonę antradienį Seime išsakė dauguma Saeimos Parlamentinių ryšių su Lietuvos Respublika grupės delegacijos narių. Spaudos konferencijoje „Referendumas Latvijoje dėl antrosios valstybinės kalbos“ grupės pirmininkas Romualdas Ražukas teigė, kad referendumas buvo nemalonus ir provokuojantis procesas, bet jo rezultatus jis vertina teigiamai.

Latvijoje vykusio tarptautinio šachmatų turnyro, skirto šachmatų meistro Vladimiro Petrovo atminimui, pusfinalio turnyre lietuvis Šarūnas Šulskis (ELO koeficientas 2595) užėmė septintąją vietą ir į finalą nepateko. Lietuvos šachmatininkas surinko 6,5 taško į 9 galimų. Pusfinalio turnyrą, kuriame dalyvavo 58 šachmatininkai, laimėjo Vokietijos atstovas Danielis Fridmanas (2660), surinkęs 7 taškus. Į finalą pateko keturi stipriausi turnyro dalyviai.

„Lietuvai ir Latvijai būtinai reikia susitarti dėl strateginių pozicijų. Pirmiausia tai yra energetinė nepriklausomybė, dviejų šalių bendra pozicija Europos Sąjungoje, bendri ir dideli infrastruktūros projektai. Kodėl šiandien tarp Latvijos ir Lietuvos kyla ginčai? Juk ne dėl to, kas yra svarbu, pavyzdžiui, archeologams. Juk niekas neneigia, kad būtina plėtoti baltistikos šaką, nes be mūsų valstybių tuo daugiau niekas neužsiims.

Referendumą dėl rusų kalbos inicijavęs Vladimiras Lindermanas Latvijos nacionalinei televizijai sakė, kad save ir Rygos merą Nilą Ušakovą laiko „vieninteliais žmonėmis, turinčiais realios politinės ir visuomeninės galios Latvijos etninės rusų mažumos bendruomenėje“. V. Lindermanas sakė, kad jo tikslas - pradėti dialogą tarp rusų ir latvių bei iškovoti rusų kalbai teisinį statusą ir pripažinimą, kad tai - ne užsienio kalba. V. Lindermanas teigė, kad yra patenkintas referendumo rezultatais.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė Lietuvos parlamento vardu sveikina Latvijos Respublikos piliečius, šeštadienį įvykusiame referendume išsaugojusius savo konstitucinę teisę dėl valstybinės latvių kalbos, ir pabrėžia broliškos latvių kalbos unikalumą ir jos svarbą visam latvių tautinio tapatumo išsaugojimui.

Saeimos pirmininkė Solvita Abuoltinia interviu Latvijos valstybinei televizijai sakė, kad referendumo dėl rusų kalbos rezultatai rodo, jog valstybės pagrindai, įskaitant latvių kalbą, rūpi didžiajai visuomenės daliai. Kita vertus, vienas iš Nacionalinio aljanso lyderių Raivis Dzintaras sakė, kad gaila, jog apskritai prireikė surengti referendumą. Nepaisant to, jis dėkojo referendume dalyvavusiems latviams ir rusakalbiams.

Šeštadienį vykusiame referendume dėl antros valstybinės kalbos statuso suteikimo rusų kalbai latviai balsavo prieš. Latvijos centrinė rinkimų komisija paskelbė neoficialius visų 1 035 rinkimų apylinkių balsavimo rezultatus. (Papildyta 11.07) Dauguma rinkėjų – 821 722, t. y. 74,8 proc. – pasisakė prieš valstybinės kalbos statuso suteikimą rusų kalbai. Už rusų kalbos statuso pakeitimą balsavo 273 247, t. y. 24,88 proc., gyventojų. Referendume dalyvavo 70,73 proc.

Šeštadienį Latvijoje vyksta referendumas dėl rusų kalbos skelbimo antra valstybine kalba. Balsavimas vyks nuo 7.00 iki 22.00 val. (papildyta 18.12) Iki 16 val. balsavo daugiau nei pusė rinkėjų. (papildyta 14.55) Nuo ankstyvo ryto iki 12 val. referendume jau balsavo 414 867 žmonės, arba 26,85 proc. bendro rinkėjų skaičiaus, rodo Centrinės rinkimų komisijos (CRK) turimi duomenys. (papildyta 12.15) Balsavimo punktai Latvijoje užfiksavo didelį rinkėjų aktyvumą.

Šeštadienį Latvijoje vyks referendumas dėl rusų kalbos skelbimo antra valstybine kalba. Iniciatoriams pavyko surinkti pakankamai parašų referendumui suorganizuoti. Niekas neabejoja, kad referendume siūlomos Konstitucijos pataisos bus atmestos, tad baiminamasi, kad visas šis procesas tik dar labiau suskaldys Latvijos visuomenę. Maždaug 44 proc. Latvijos gyventojų iš 2 mln. yra rusakalbiai. Beveik 16 proc.

Latvijos prezidentas Andris Berzinis ir Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas per susitikimą Varšuvoje pripažino būtinybę plėsti dujotiekio projektą, pritraukiant į jį Europos fondų lėšų iki 85 proc. bendrų išlaidų, pranešė prezidento spaudos tarnyba. Lenkijos planai ir veiksmai, susiję su šiuo projektu, gerai apgalvoti, pagrįsti ir logiški, ir Latvija juos palaiko, o iš savo pusės jau beveik įvykdė ir būtinus techninius darbus, sakė prezidentas.

Latvijos žiniasklaida praneša, kad penktadienio rytą neutralioje erdvėje virš Baltijos jūros buvo užfiksuotas Rusijos viršgarsinis bombonešis „Tu-22M“. Identifikuoti rusų lėktuvo iš NATO bazės Lietuvoje pakilo naikintuvas. Latvijos žiniasklaida, remdamasi šalies gynybos ministru Arčiu Pabriksu, praneša, kad siekiama gauti kuo daugiau informacijos apie karinius mokymus, kuriuos Rusija šiomis dienomis vykdo zonoje tarp Lenkijos ir Baltijos šalių.

Latvijos Aukščiausiasis teismas ketvirtadienį priėmė laikinai generalinio prokuroro pareigas einančio Arvido Kalninio apeliacinį skundą dėl sausio 5 d. priimto sprendimo prieš bendrovę „Palink“ ir nusprendė sustabdyti bylą, kol teismas peržiūrės apeliacinį skundą.

Šeštadienį Latvija balsuos, ar reikėtų rusų kalbai suteikti valstybinės kalbos statusą. Pagal prognozes, dauguma tars „ne“. Latviams kalbos klausimas – kertinis nacionalinio identiteto aspektas, tačiau prorusiškos organizacijos Latvijoje ir politikai nacionalistai Rusijoje vėl pradės sakyti, kad rusų mažumą Latvijoje diskriminuoja, praneša „Inopressa“. „The Washington Post“ apie referendumą rašoma: „Referendumas turi savo šalininkų ir priešininkų: pirmieji teigia, kad tai yra protesto balsavim...

Politikų abejingumas užsienio politikai atrodo graudžiai, o skubėjimas inertiškai pristabdomas tik tada, kai pasipiktina visuomenė, nors tai irgi nutinka gana retai. Buvo apsikvailinta skubiai ir uoliai, neskaičius Europos Konstitucijos sutarties, kuri taip ir neįsigaliojo. Dabar tik visuomenės protestai pristabdė nelabai galvojant pasirašytos antipiratinės prekybos sutarties (ACTA) ratifikavimą.

Latvijos Saeimos narys Romualdas Ražukas trečiadienį sakė, kad per pastaruosius metus Latvijos ir Lietuvos santykiai pablogėjo. R. Ražukas vadovauja Saeimos gupei, atsakingai už bendradarbiavimą su Lietuvos Seimu. Jis sakė, kad ryšiai tarp dviejų šalių gyventojų susilpnėjo, o valdantysis elitas nebėra toks atviras kaip anksčiau. Saeimos narys kalbėjo per susitikimą, kurio tikslas – aptarti ataskaitą apie Lietuvos ir Latvijos santykių ateitį.

Negausi Latvijos žydų bendruomenė laiške šalies ministrui pirmininkui Valdžiui Dombrovskiui išreiškė paramą latvių kalbai kaip vienintelei valstybinei šalyje. „Mokėti valstybinę kalbą ir ja kalbėti reiškia pagarbą šaliai, kurioje gyveni. Mokėti kitas kalbas ir jomis kalbėti reiškia kultūrą“, sakoma laiške, kurį pasirašė žydų religinės bendruomenės „Šamir“ rabinas Menahemsas Barkahansas. Jis pabrėžia esąs didžiai apolitiškas žmogus ir net nebalsavęs per ankstesnius rinkimus.

DAUGUMA žmonių, gyvenančių Latvijoje moka kalbėti rusiškai. Ir turbūt pusė šalies etninių rusų populiacijos (apie 27 procentus populiacijos) gerai nekalba latviškai, arba išvis nekalba.

Geriausia Lietuvos biatlonininkė 27 metų Diana Rasimovičiūtė net ir sulaukusi pelningų pasiūlymų iš kaimyninių šalių dėl medalių 2014 metų Sočio olimpiadoje pasirengusi kovoti su mūsų šalies apranga. Pasukti penkiakovininkės Donatos Rimšaitės keliu ir priimti kitos šalies pilietybę pagundų buvo ne viena. Vasario 25 dieną 28-ąjį gimtadienį švęsianti D. Rasimovičiūtė paneigė pernai kilusius gandus, neva ji dėl skurdžių pasirengimo sąlygų galvoja kažką keisti.

Beveik pusė Latvijos gyventojų pasitiki policija, Bažnyčia ir teismais, rodo apklausa, kurią atliko tyrimų bendrovė „TNS Latvia“ ir televizijos stotis LNT. 49 proc. apklaustųjų pasitiki policija, 48 proc. – Bažnyčia, o 46 proc. – teismais. 40 proc. gyventojų pasitiki žiniasklaida, 38 proc. – socialiniais tinklais, 36 proc. – Korupcijos prevencijos biuru. Pasitikėjimas valdžios institucijomis ir profsąjungomis mažesnis. 30 proc. apklaustųjų sakė pasitikį prezidentu, 28 proc.

Latvijos dujų kompanija „Latvijas Gaze“ (LG) susitarė su Rusijos koncernu „Gazprom“, kad gamtinės dujos 2012 metais bus tiekiamos su 15 procentų nuolaida. Tai penktadienį žurnalistams pareiškė Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis. Pasak jo, sutartyje 2012 metams liko galioti 2011 metų sąlygos, pagal kurias Latvija gauna dujų 15 procentų pigiau. Dujų kaina Latvijai apskaičiuojama pagal formulę, kuri susieta su mazuto kaina.

Latvijos ūkio ministras Danielis Pavliutas nusprendė pristabdyti prieštaringai vertinamos antipiratinės prekybos sutarties ACTA (angl. Anti-Counterfeiting Trade Agreement) ratifikavimą. Spaudos konferencijoje ketvirtadienį ministras pranešė, kad, atsižvelgdamas į kai kurių visuomenės grupių nuotaikas, atidėjo sutarties perdavimą parlamentui, kuris turėtų ją ratifikuoti, kad sutartis įsigaliotų Latvijoje.

Latvijos opozicinės Žaliųjų ir valstiečių sąjungos frakcijos iniciatyva ketvirtadienį Saeimoje kilo diskusija dėl šalies dalyvavimo statant Visagino atominę elektrinę (AE). Parlamento deputatas Karlis Seržantas be kita ko pasiūlė šiuo klausimu rengti referendumą.

Baltarusijos ir Latvijos piliečiai, gyvenantys 30 kilometrų pasienio zonoje, dabar galės be vizų kirsti dviejų šalių sieną ir lankytis kaimyninės valstybės pasienio teritorijoje. Trečiadienį įsigalioja dviejų šalių susitarimas dėl mažojo pasienio judėjimo. Baltarusijos ir Latvijos konsulinės tarnybos pradeda išdavinėti piliečiams leidimus supaprastinta tvarka kirsti sieną. Jie išduodami pasienio zonos gyventojams ir galios nuo vienerių iki penkerių metų.

Valstybės parama biodegalams gaminti, kuriai išleista 67,2 mln. latų (apie 330 mln. litų), nepasiteisino, pripažino Latvijos ūkio ministras. 2003-2010 metų programoje buvo numatyta, kad biodegalų dalis padidės iki 5,75 proc. visos degalų rinkos, o faktiškai 2010 metais šis rodiklis tebuvo 2,96 proc., žurnalistams antradienį sakė ministras Danielis Pavliutas. Planuota, kad 2010 metais Latvijoje bus pagaminta 75 tūkst. tonų biodegalų, o pagaminta tik 58,3 tūkst. tonų, įskaitant ir 39 tūkst.

„Otkritie Capital“, kurią iš dalies valdo rusiško kapitalo įmonė „VTB Group“ domisi galimybe įsigyti „Latvijas Krajbanka“, remdamasis TV3 duomenimis praneša „Bloomberg“. Vis dėlto TV3 neatskleidė savo žinių šaltinio. TV3 naujienų programa „Neka Personiga“ informavo, kad „Otkritie“ ketina investuoti 32 mln. latų ir suteikti bankui 120 mln. latų paskolą, kurie turėtų užtikrinti „Latvijas Krajbanka“ likvidumą.

Sostinėje įsteigtas Vilniaus kino biuras, iki šių metų gegužės planuojama įkurti ir Nacionalinį kino centrą, kuris turėtų rūpintis visos šalie kino politikos formavimu. Priimti sprendimai taikyti fiskalines kino pramonės skatinimo priemones: 60  proc. kino platintojų sumokamo PVM bus skiriama filmų rėmimui, be to rengiamos Pelno mokesčio įstatymo pataisos, kurios turėtų paskatinti investicijas į kino filmus.

Kurį laiką nuosekliai mažėjęs, Latvijoje nedarbas sausio pabaigoje padidėjo iki 11,7 proc. ekonomiškai aktyvių gyventojų. Palyginti su gruodžiu, nedarbas padidėjo 0,2 proc. punkto, pranešė Valstybinė užimtumo agentūra. Per mėnesį bedarbių padaugėjo beveik 2 tūkstančiais, iki 132 tūkst. 214 žmonių. 2011 metų pradžioje nedarbo lygis Latvijoje siekė 14,5 proc.

Kaip rasti ramybę, kai graužia nerimas? Būna, kad mūsų neramiame pasaulyje problemos plūsta kaip jūros bangos. Bankrutuoja bankas, kuriame laikėte indėlius? Kaimynas užpylė Jūsų butą? Vėl pernakt pasikeitė mokesčiai, naujai tenka pildyti deklaracijas ar nebežinote, kiek Jūs skolingas valstybei, o gal valstybė skolinga Jums? Norite sudaryti sutartį, bet nesate tikras, ar tikrai įsigilinote į visas sąlygas, ir ar jas teisingai supratote? Gal ramiai miegoti Jums neleidžia skolų išieškotojai? O gal ...

Buvusi Latvijos prezidentė Vaira Vikė-Freiberga ragina latvius dalyvauti referendume dėl rusų kalbos ir apginti latvių kalbą kaip vienintelę valstybinę šalyje. Interviu Latvijos radijui pirmadienį eksprezidentė sakė, kad tokio referendumo negalima buvo rengti, kadangi jis taikosi į pačią Konstitucijos šerdį. Toks referendumas, pasak V. Vikės-Freibergos, yra kelias atgal ir paprasčiausias lėšų švaistymas.

Nežinia kodėl, bet šiemet sutikti Naujųjų metų Lietuvoje visai nesinorėjo. Ilgai nedvejodama su keliais bendraminčiais nusprendžiau vykti į Holivudą! Juolab, kad iki jo – mažiau nei 350 km! Cinevilla – vienintelis kino miestelis Baltijos šalyse, įkurtas 2004 m. Latvijoje, Tukumo regione, prieš pat Naujuosius metus mus pasitiko be sniego. Čia apstu visko – autentiškų praėjusio šimtmečio pastatų, stovėjusių Rygoje, karinių mašinų, atstatytų tiltų, ant bėgių stovi netgi senovinis tramvajus.

Atvirajame Latvijos ledo ritulio čempionate penktadienį Elektrėnų „Energijos“ komanda svečiuose po pratęsimo 2:1 (0:0, 1:0, 0:1; 1:0) įveikė ketvirtąją vietą užimančią Rygos „HK Juniors“ ekipą ir iškovojo aštuntąją pergalę. 26-ąją min. Aurelijus Kriščiūnas išvedė „Energiją“ į priekį 1:0. 53-iąją min. rezultatą išlygino Juris Zieminis. Baudinių seriją svečiai laimėjo 2:1. Iš „Energijos“ žaidėjų baudinius realizavo Aivaras Bendžius ir Dovydas Kulevičius.

Euro zonos politikai, nuo Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy ir Vokietijos finansų ministro Wolfgango Schaubles iki buvusio Europos centrinio banko (ECB) prezidento Jeano-Claude‘o Tricheto teigia, kad Italija ir Ispanija turėtų sekti Baltijos šalių ir Airijos pavyzdžiu, rašo Europos reformų centro vyresnysis analitikas Simonas Tilfordas.

Elektrėnų „Energija“, praėjusį šeštadienį rezultatu 6:4 įveikusi vienus iš Latvijos atvirojo ledo ritulio čepionato lyderių – „SMScredit.lv“ ekipą, šį penktadienį, sausio 27 d., susitiks su „HK Juniors“ klubu, o sausio 28 d. jėgas išmėgins su „JLLS/ Zemgale“. Abejos rungtynės vyks Latvijoje. Elektrėniškiams su „HK Juniors“ dar neteko žaisti, o su „JLLS/Zemgale“ susikaus jau ketvirtą kartą. Vienas iš trejų žaistų rungtynių laimėjo mūsiškiai.

Šią savaitę Kauno oro uosto (KUN) kilimo ir tūpimo takui suteikta aukštesnė, II kategorija (CAT II). Įdiegta nauja sertifikuota įranga padidins skrydžių saugą ir leis orlaiviams leistis dar prastesnėmis matomumo sąlygomis. rašo kelionių tinklalapis makalius.lt.

Latvijos Saeimos Mandatų ir etikos komitetas vienbalsiai parėmė siūlomus Latvijos konstitucijos pakeitimus, pagal kuriuos nebus galima rengti referendumų dėl konstitucijos pataisų, kurios keltų grėsmę svarbiausiems Latvijos valstybės pagrindams. Pakeitimus pasiūlė valdančiajai koalicijai nepriklausanti Žaliųjų ir ūkininkų sąjunga.

Latvijos generalinė prokuratūra Rygos centrinės apygardos teismui perdavė konstitucinio teismo teisėjos Vinetos Muižniecės bylą, kurioje ji kaltinama oficialių dokumentų klastojimu. Apie tai pranešė generalinės prokuratūros atstovė Laura Pakalnė. Buvusi parlamento narė V. Muižniecė įtariama 2009 metais suklastojusi Saeimos teisės reikalų komiteto, kuriam tada vadovavo, posėdžio protokolą. Generalinis prokuroras dėl to tyrimą pradėjo pernai birželį.

Galų gale žemiau nulio nukritęs termometro stulpelis džiugina žiemos pramogų entuziastus. Keli laipsniai žemiau nulio leidžia mėgautis gausiu sniego sluoksniu ir sudaro puikias galimybes slidinėjimo trasas padengti papildoma dirbtinio sniego danga. Lietuvoje nėra daug slidinėjimo trasų. Teturime vienintelę mūsų krašte dengtą, kur galima slidinėti lauke esant ir pliusinei temperatūrai. Natūralias slidinėjimo trasas kaimynai latviai išvystę kur kas geriau.

Buvęs Latvijos socialinės integracijos ministras Nilas Muizniekas išrinktas Europos Tarybos žmogaus teisių komisaru, informuoja „RIA Novosti“. Per Parlamentinės Asamblėjos plenarinę sesiją antradienį 47 metų N. Muizniekas surinko absoliučią daugumą iš 120 balsų. Žmogaus teisių komisaro pareigas jis perims iš švedo Thomaso Hammarbergo. N. Muiznieko šešerių metų kadencija prasidės 2012 metų balandžio 1 dieną. N. Muzniekas gimė Kalifornijos valstijoje, JAV.

Kiek šiomis dienomis kainuoja auginti tris vaikus Latvijoje ir Lietuvoje, kaip taupo daugiavaikės šeimos, ko atsisako ir kam negaili išlaidų? Rygoje ir Šiauliuose atžalas auginantys tėvai suskaičiavo, kad vienam vaikui išlaikyti per mėnesį reikia apie 500 litų. Darbo ir trijų vaikų mama nebesuderino Rygoje gyvenanti 35-erių Ina Kučerenko su vyru Viačeslavu augina vienuolikametį Romaną, aštuonmetį Michailą ir šešiametę Darją.

Profesionalus šalies ledo ritulio klubas „Baltica“ žaisdamas išvykoje, laimėjo prieš „Juniors“ rezultatu 4:3 (0:2; 2:0, 2:1,). Paskutiniame klubų susitikime šiame sezone, du įvarčius „Balticai“ pelnė komandos kapitonas Vadimas Chvolesas (37min. ir 38min.), po vieną – Leonidas Kozlovas (56 min.) bei Andrius Židkovas (57min.). Vyr.