Kiek šiomis dienomis kainuoja auginti tris vaikus Latvijoje ir Lietuvoje, kaip taupo daugiavaikės šeimos, ko atsisako ir kam negaili išlaidų? Rygoje ir Šiauliuose atžalas auginantys tėvai suskaičiavo, kad vienam vaikui išlaikyti per mėnesį reikia apie 500 litų.
Darbo ir trijų vaikų mama nebesuderino
Rygoje gyvenanti 35-erių Ina Kučerenko su vyru Viačeslavu augina vienuolikametį Romaną, aštuonmetį Michailą ir šešiametę Darją. Jau keletą metų penkiese gyvena vien iš Viačeslavo, programinę įrangą siūlančios įmonės IT specialisto, algos.
Ina sako gausios šeimos su vyru neplanavę, tačiau jos ir nebijoję: „Kliovėmės posakiu “Kiek Dievas duos„. Tuo metu, kai šeimai Dievas nepašykštėjo atžalų, dosniai rėmė ir valstybė. Finansiškai ypač geros sąlygos gimdyti Latvijoje buvo 2003-2005 metais, kai pasaulį išvydo du jaunesnieji sutuoktinių vaikai.
„Vienkartinės išmokos tik gimusiam vaikui siekė pusantros algos, kai gimdžiau vyresnėlį, tokių išmokų visai nebuvo. Iki pusantrų metų mokamos vaiko priežiūros atostogų pašalpos siekė beveik 100 procentų algos“, - prisimena mama.
Dabar vienkartinės išmokos ir vaiko priežiūros atostogų pašalpos Latvijoje sumažintos perpus. Iki 6 latų (apie 30 Lt) sumažėjo ir mėnesinės išmokos vaikui iki 18 metų. Paskutinių žadama visai atsisakyti. Panaikinta anksčiau šeimas ypač džiuginusi galimybė gauti vaiko priežiūros atostogų pašalpą pagal tėvo pajamas, net jei vaiką prižiūrėdavo mama.
Su pirmais finansiniais sunkumais šeima susidūrė, kai po Darjos priežiūros atostogų Ina į darbą (moteris dirbo logistines paslaugas teikiančios bendrovės importo skyriaus vadybininke — aut. past.) nebegrįžo.
Ji neslepia: auginti tris vaikus, kai šeimoje dirba tik vienas žmogus — labai sunku, tačiau dirbti pilną darbo dieną nebegalėjo: „Mėginau dirbti bent 3-4 valandas per dieną, tačiau tai nepasiteisino, ypač vaikams pradėjus lankyti mokyklą. Juos reikėjo nuolat prižiūrėti, kad darytų namų darbus, spėtų į būrelius.“
Nepasitiki akcijomis, bet kreditų nevengia
Šeima kas mėnesį maistui išleidžia daugmaž tą pačią sumą. Ar naudojasi akcijomis? Į akcijas Ina žiūri labai atsargiai: „Įsitikinome, kad daugelis akcijų — psichologinė žmonių apgaulė, bandymas atkreipti pirkėjų dėmesį į nepopuliarią prekę. Žinoma, jei reikia vaikui nupirkti jogurtą arba sūrelius ir matau, kad tą dieną sūreliai yra pigesni nei jogurtas, juos ir perku“.
Ar yra neįperkamų produktų? „Griežtai savęs neribojame. Jei labai kažko norime, nuolaidžiaujame sau“, — atvirauja Ina. Moteris apgailestauja, kad pernai šeima gyveno skolon — niekaip nepavyko grąžinti 100 latų (apie 500 Lt) kredito. Jo reikėjo spintai.
„Kreditai mus gelbsti: galime gauti daiktus tuomet, kai mums jų reikia. Taip pat padeda apsipirkimai internetu. Didelei šeimai laikas — labai vertingas. Para dėl to, kad auginame tris, o ne vieną vaiką, nepailgėja“, — sako pašnekovė.
Naujų drabužių be nuolaidų neįperka
Drabužius vaikams Ina daugiausia perka du kartus per metus sezoninių išpardavimų metu. Juos renkasi didesnius — metams-dviem į priekį. Avalynės nupirkti iš anksto beveik neįmanoma. Ją būtina matuotis, kaip ir kelnes. Šie daiktai perkami be nuolaidų.
Ina džiaugiasi turinti bent tris pažįstamus, auginančius vyresnius nei jos vaikus. Jų atiduodami išaugti vaikų drabužiai, žaislai šeimai — didžiulė parama.
Vaikiškų drabužių kainos, mamos žodžiais, per pastaruosius dvejus metus taip išaugo, kad net išpardavimų metu ji neretai perka dėvėtų drabužių parduotuvėse. Šios parduotuvės ją ypač gelbėjo, kai vaikai buvo visai maži.
Vaiko išlaikymas — 500 litų per mėnesį
Ina atsidūsta, prisiminusi vieną vasarą trukusius vaikų lengvosios atletikos užsiėmimus Olimpiniame centre. Vėliau šeimai jie tapo per brangūs: „Vienam vaikui užsiėmimai du kartus per savaitę kainavo 35 latus (apie 175 Lt). Už kiekvieną kitą vaiką buvo taikoma 5 latų nuolaida. Už tris vaikus mokėjome 90 latų (apie 450 Lt) mėnesiui“.
Būrelių pasirinkimas Rygoje, anot pašnekovės yra, pavyzdžiui, nemokamai galima lankyti šachmatų būrelį, tačiau ten, kur vaikai nori — brangu.
Daug dėmesio Ina skiria papildomam vaikų ugdymui: „Lavinimas mokyklose yra ribotas, nukreiptas į buką taisyklių kalimą ir tų taisyklių taikymą“. Todėl Romanas kartą per savaitę lanko fakultatyvinę mokyklą gabiems vaikams. Tai šeimai atsieina 35 latus (apie 175 Lt) mėnesiui. Michailas porą kartų per mėnesį lanko studiją, kurioje vaikai mokomi pažinti pasaulį, atliekant įvairius chemijos, fizikos, astronomijos ir kitokius bandymus. Ji kainuoja dar 8 latus (apie 40 Lt).
Mama skaičiuoja, kad papildomam kiekvieno vaiko ugdymui per mėnesį vidutiniškai skiria 50 latų (apie 250 Lt). Tiek pat išleidžia kitom kiekvieno reikmėms. Taigi, vieno vaiko išlaikymas šeimai mėnesiui atsieina apie 500 Lt.
Gimdyti sunkmečiu nepabijojo
Šiaulių dailės galerijos darbuotoja 36-erių šiaulietė Ernesta Šimkienė vaikus namuose augina jau ketvirtus metus: devynerių Jokūbą, pusketvirtų Dovydą ir netrukus dviejų sulauksiantį Augustą. Šeimoje buvusi vienturtė Ernesta su vyru Sauliumi gausios šeimos neplanavo: „Kai sužinojome, kad laukiamės trečio, iš naujo įvertinome savo finansines galimybes. Maniškės nepakito — Dovydo priežiūros atostogos peraugo į Augusto priežiūros atostogas. Tačiau IT verslą turintis vyras pajuto sunkmečio naštą, Sauliaus pajamos sumažėjo trečdaliu, gal ketvirtadaliu“.
Ernesta džiaugiasi, kad abiejų jaunesnių vaikų priežiūros atostogų pašalpas gavo pagal buvusią tvarką: 90 procentų algos pirmaisiais metais ir 75 — antraisiais. Moteris apgailestauja, kad dabar norinčioms dvejus metus auginti vaiką namuose, teliko 70 procentų algos pirmus metus ir 40 procentų — antrus.
Šiaulietė patvirtina, kad ir pas mus vidutiniškai vaikui kas menėsį reikia apie 500 litų. Nors šiuo metu mažiausiai išleidžiama namuose augančiam Augustui, lauko tenisą žaidžiančio ir groti akordeonu besimokančio Jokūbo pomėgiams šeima skiria apie 200 litų per mėnesį.
Būdų taupyti netrūksta
Šiaulietė mama ne pirmo būtinumo prekes perka išpardavimų metu: „Man pasisekė, kad auginu tris berniukus. Įsitikinau, kad verta pirkti brangesnę, bet kokybišką avalynę ir drabužius vyresnėliui — jų užteks jaunesniems broliams“.
Ernesta nevengia ir dėvėtų drabužių. Su drauge rado išeitį sutaupyti pinigėlių žaislams — jais keičiasi. Naujų žaislų dažniausiai perka ypatingomis progomis — gimtadieniams, Kalėdoms.
Šiauliečiai nuo mažens skatina vaikus domėtis knygomis. Jau skaitantis Jokūbas lankosi bibliotekoje — tai dar vienas taupymo būdas. „Viena knyga atsieina apie 20 litų, o per savaitę Jokūbas perskaito kelias. Žinoma, mažesniems vaikams dalį knygų turi nupirkti“,— sako mama.
Paklausta, kuri prekių grupė, augant vaikams, brango labiausiai, Ernesta paminėjo vaistus. „Dvigubai ir daugiau brango homeopatiniai preparatai. Apskritai nė viena prekių grupė nepigo“, — sako moteris.
Lengvatų Latvijoje daugiau
Ernesta prisimena, kad vyresnėlio darželiui per mėnesį vidutiniškai išleisdavo 80 litų. „Dabar įvedė abonentinį 25 litų mokestį, reikia papildomai mokėti už maisto gaminimą. Vienam vaikui — gal ir nedaug, bet jei tuo pat metu reikėtų į darželį leisti visus tris... Gerai, kad daugiavaikių šeimų vaikams darželyje taikoma 50 procentų lengvata maistui“, — sako moteris.
Darželiai Latvijoje vaikams nebrango. Dienai trijų kartų maitinimas vaikui atsieina 1,2 lato (apie 6 litus). Išgirdusi apie situaciją Lietuvoje, Rygoje gyvenanti Ina nustebo: „Toks sprendimas Lietuvoje atsirūgs. Daugelis vaikų nelankys darželių, į mokyklą jie bus išleidžiami jai neparuošti“.
Paklausta, ar daugiavaikė šeima Lietuvoje turi dar lengvatų, Ernesta papurtė galvą. Darželyje jos sūnus paramos programos dėka kasdien gauna nemokamų pieno produktų ir vaisių. Ina sako, kad Latvijoje nemokamą maitinimą gauna visi pirmokai.
Be to, Latvijoje antrokams pusę metų būna nemokami sporto užsiėmimai. Šiemet Inos sūnus Michailas nemokamai lankė plaukimo pamokas baseine.
Dar viena Rygos daugiavaikėms šeimoms skirta lengvata viešajam transportui naudojasi tėtis Viačeslavas. Mėnesinis troleibuso bilietas jam — perpus pigesnis. Socialiai remtinoms šeimoms Latvijoje lengvatų yra dar daugiau. Ina nebesistebi išgirdusi, kaip pažįstami perrašo turtą tėvams, kad tik įgytų tokį statusą.
M. Visockiene
