Šeštadienį vykusiame referendume dėl antros valstybinės kalbos statuso suteikimo rusų kalbai latviai balsavo prieš.
Latvijos centrinė rinkimų komisija paskelbė neoficialius visų 1 035 rinkimų apylinkių balsavimo rezultatus.
(Papildyta 11.07) Dauguma rinkėjų – 821 722, t. y. 74,8 proc. – pasisakė prieš valstybinės kalbos statuso suteikimą rusų kalbai. Už rusų kalbos statuso pakeitimą balsavo 273 247, t. y. 24,88 proc., gyventojų. Referendume dalyvavo 70,73 proc. balsavimo teisę turinčių latvių.
Sostinėje Rygoje 61,59 proc. balsavimo teisę turinčių gyventojų balsavo prieš, o 37,98 proc. – už. Latgalos regione už rusų kalbos paskelbimą antra valstybine kalba balsavo net 55,57 proc. rinkėjų, prieš – 44,02 proc.
Latvijos centrinio statistikos biuro duomenimis, referendume dalyvavo 1 087 326 rinkėjai. Balsai jau suskaičiuoti 686 rinkimų apylinkėse iš 1 035.
Pagal pirminius rezultatus, 448 580 rinkėjų balsavo prieš valstybinės kalbos statuso suteikimą rusų kalbai.
1 593 balsavimo biuleteniai laikomi negaliojančiais, todėl net jei visi kiti rinkėjai būtų balsavę už, to nepakaktų, kad rusų kalba taptų antra Latvijos valstybine kalba.
Konstitucijos pataisos būtų priimtos, jei referendume už tai turi balsuotų ne mažiau kaip pusė rinkėjų, tai yra daugiau nei 770 tūkst. žmonių.
