Nežinia kodėl, bet šiemet sutikti Naujųjų metų Lietuvoje visai nesinorėjo. Ilgai nedvejodama su keliais bendraminčiais nusprendžiau vykti į Holivudą! Juolab, kad iki jo – mažiau nei 350 km!
Cinevilla – vienintelis kino miestelis Baltijos šalyse, įkurtas 2004 m. Latvijoje, Tukumo regione, prieš pat Naujuosius metus mus pasitiko be sniego. Čia apstu visko – autentiškų praėjusio šimtmečio pastatų, stovėjusių Rygoje, karinių mašinų, atstatytų tiltų, ant bėgių stovi netgi senovinis tramvajus.
Vis dėlto didžiausia staigmena laukė apsilankius kino poligone esančioje bažnytėlėje. Čia kiekvienas gali pasijusti aktoriumi ir išbandyti specialiųjų kino efektų teikiamų privalumų. Pavyzdžiui, apsirengę kareivių rūbais, į rankas paėmę šautuvus, galėsite „čia ir dabar“ pamatyti, kaip išgaunamas sprogimas filmuose. Jei tai nepatiks, įmanoma kaip angelui „skraidyti“ danguje ar „nardyti“ po vandeniu.
Cinevila miestelis (nuotr. atputasbazes.lv) (nuotr. Balsas.lt)
Neatsispyriau pagundai ir kelioms minutėms tapau aktore: sėdau ant dviračio, pritvirtinto prie grindų, ir mindama jo pedalus imitavau, kad bėgu nuo draugo. Jis mažais žingsneliais tipeno už nugaros, vaidindamas, kad stengiasi pasivyti. Cinevillos specialiųjų efektų režisieriui suteikus filmuojamam vaizdui tam tikrų efektų, stebintiems šį procesą dideliame ekrane atrodė, kad aš iš tikrųjų važiuoju ir kad mane taip sunku pagauti.
2007-aisiais Cinevviloje buvo statomas garsusis latvių filmas „Rygos sargybiniai“ – apie kovas už laisvę. Greitu laiku ir Lietuvoje turėtų pasirodyti čia filmuoto filmo apie turtingą latvių ūkininką „Rudolfo palikimas“ pirmoji serija.
Cinevila miestelis (nuotr. atputasbazes.lv) (nuotr. Balsas.lt)
Džiugu, kad latviai inovatyvų ir vienintelį tokį Baltijos šalyse kino poligoną išnaudoja ne tik realiems kino darbams, bet ir turistams pritraukti – Cinevilla jau kurį laiką yra vienas iš labiausiai lankomų objektų, esančių ne Rygoje.
Stebina tai, kad įdirbio čia įdėta tikrai nemažai – gidas, vedęs ekskursą po miestelį, pasakojo, kad tuomet, kai prieš 8 m. dabartinėje Cinevillos teritorijoje kūrėsi kino miestelis, čia tebegyveno keli ūkininkai. Iki šiol ne visi jie iškeldinti. Kino miesteliui priklauso per 100 ha teritorijos. Žinoma, ne visa ji sutvarkyta ir paruošta eksploatuoti. Kai kurie statybų projektai sustabdyti dėl lėšų trūkumo.
Praleidusi miestelyje apie 2 valandas, kone įtikėjau, kad esu 20 a. pradžios gyventoja – viskas taip tikroviška!
2012-uosius sutikome Rygoje. Ji mus pasitiko gausybe eglių. Keista, bet kur bepasisuktum, gali pamatyti eglę – tikrą, dirbtinę, iš stiklo ar kitokių medžiagų. Čia šventinė nuotaika išties kitokia – daug pakilesnė – nei Vilniuje. Kiek nuvylė tik naujametinis koncertas aikštėje, šalia Laisvės statulos.
Tikėjomės, kad paskutines 2011-ųjų metų minutes Rygą drebins latvių grupės, tačiau į sceną atlikti savo pasirodymo užlipo tik vietinės reikšmės choras, kurio repertuaras labiau panašėjo į Kūčių giesmes nei į Naujųjų metų dainas.
Cinevila miestelis (nuotr. atputasbazes.lv) (nuotr. Balsas.lt)
Išmušus dvylikai, per valandą centrinė miesto aikštė tapo panaši (atleiskite už žodį) į kiaulidę: gausybė pridaužytų butelių, plastikinių stiklinių, grėsmingai skraidžiojančių petardų, erdvėje nesiorientuojančių latvių ir užsieniečių.
Gerai, kad viską „kompensavo“ įspūdingi fejerverkai! Tokius jau seniai buvome bematę. Svarbiausia, kad į Lietuvą pavyko grįžti sveikiems, juk nėra nieko blogiu už ligoninėje pradėtus Naujuosius metus.
Žydrė Dargužytė
