Spaudos konferencijoje ketvirtadienį ministras pranešė, kad, atsižvelgdamas į kai kurių visuomenės grupių nuotaikas, atidėjo sutarties perdavimą parlamentui, kuris turėtų ją ratifikuoti, kad sutartis įsigaliotų Latvijoje.
D. Pavliutas pripažino, kad vyriausybė pavėlavo visuomenei paaiškinti ACTA sutarties esmę. Todėl dabar tenka užsiimti ne ratifikavimu, o konstruktyviu dialogu su visomis suinteresuotomis šalimis.
Ministras sakė prašysiantis, kad savo išvadas dėl sutarties pateiktų ombudsmenas ir kai kurios ministerijos, siekiant išsiaiškinti galimą ACTA poveikį galiojantiems įstatymams, autorių teisių apsaugai, pagrindinėms teisėms ir laisvėms bei naudojimuisi internetu.
D. Pavliutas pabrėžė, kad sutarčiai ratifikuoti Latvijoje ir kitose ją pasirašiusiose šalyse gali prireikti kelerių metų.
Latvija, Lietuva ir dar 20 Europos Sąjungos valstybių prie ACTA sutarties prisijungė sausio pabaigoje. Estija dar tik svarsto, ar pasirašyti ACTA sutartį.
ACTA yra antipiratinė prekybos sutartis, kuria siekiama apsaugoti tarptautines intelektinės nuosavybės teises. Sutartimi siekiama nustatyti tarptautinius intelektinės nuosavybės apsaugos standartus, o jos dalyves įpareigoja kovoti su daiktų, kūrinių ir kitų subjektų klastojimu.
Sutarties kritikai teigia, kad ji apribos išraiškos laisvę internete. Protestai prieš ACTA vyksta tiek miestų gatvėse, tiek ir programišių atakomis prieš vyriausybinius tinklalapius.
Prekybos susitarimą dėl kovos su klastojimu 2011 m. spalio 1 d. pirmosios pasirašė JAV, Kanada, Australija, Naujoji Zelandija, Japonija, Singapūras, Marokas, Pietų Korėja.
