lašišos

Į TV3 eterį sugrįžęs legendinis šefas Robertas Ščesnavičius kiekvieną sekmadienį, 10:30 val., kviečia žiūrovus pamatyti gardžiausius receptus laidoje „Su Robertu lengviau“. Kas kartą žiūrovai išvys dvi laidos rubrikas – „Kulinarinį detektyvą“ bei „Vasaros hitą“. Pirmojoje Roberto pagaminto patiekalo paragavę žmonės bandys atspėti, iš kokių ingredientų jis susideda. Šįkart šefas pagamino įdarytus jelapenus.

Klaipėdos ir Šiaulių aplinkosaugininkai Plungės rajone patikros ūkinėse patalpose metu aptiko tris neteisėtai žeberklu nudurtas lašišas. Pasak ketvirtadienį išplatinto Aplinkos apsaugos departamento pranešimo, pažeidėjas už žalą žuvų ištekliams turės sumokėti 8,8 tūkst. eurų. Aplinkosaugininkai, tikrindami gautą informaciją, be lašišų ūkinėse patalpose rado ir statomąjį tinklą, didesnio nei leistina dydžio bučių, žeberklą bei tris kilpas laukiniams gyvūnams gaudyti.

Vilnelės upės pakrante prie Belmonto vaikščiojusi portalo tv3.lt skaitytoja užfiksavo įspūdingą neršiančios lašišos šokį. Šiuo metu Lietuvos aukštupiuose – pats karališkų žuvų lašišų neršto pikas. Mobiliuoju telefonu moteris nufilmavo didelės lašišos vartymąsi seklioje upės vietoje. Ir gamtosaugininkai, ir žvejai pripažįsta – šiemet nerštas išties neeilinis ir įspūdingas dėl žuvų gausos. Nerštas prasideda paskutinę spalio savaitę ir vyksta iki lapkričio vidurio.

Šiuo metu Lietuvos aukštupiuose – pats karališkų žuvų lašišų neršto pikas. Ir gamtosaugininkai, ir žvejai pripažįsta – šiemet nerštas išties neeilinis ir įspūdingas dėl žuvų gausos. Prie Vilnelės upės šiuo metu vyksta tikras gamtos stebuklas – lašišų nerštas. Besisukiojančios karališkos žuvys ieško tinkamos vietelės meilės ritualams. Lietuvos aukštupiuose dabar didelių lašišų knibždėte knibžda.

Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai antradienį, tęsdami prevencinę akciją „Lašiša“, Karinių oro pajėgų sraigtasparniu iš oro stebėjo upes, kuriomis į nerštavietes migruoja lašišos ir šlakiai. Patikrinimo metu apžiūrėta Neris nuo Čiobiškio iki santakos su Žeimena ir į Nerį įtekančių upių bei upelių žiotys, kuriose nuo spalio 17 d. mėgėjų žvejyba draudžiama.

Jei Lietuvos grybautojai šiemet negali pasigirti baravykų laimikiais, tai meškeriotojai – tikrai nesiskundžia. Žvejai sako, kad šie metai – tikrai dosnūs metrinių ir gerokai virš 10 kg sveriančių laimikių. Tiesa, šiemet lašišautojai turi nepamiršti vienos svarbios taisyklės – rudenio sezono metu pagautų lašišų žvejai valgyti nebegali. Lietuvoje dabar pats rudens lašišų gaudymo sezono įkarštis. Užkietėję meškeriotojai skuba pagauti savo gyvenimo laimikį.

Prasidėjus lašišų ir šlakių migracijai į neršto vietas, nuo pirmadienio įsigaliojo draudimas jas žvejoti. Tad aplinkosaugininkai ėmė tikrinti žvejus ir jų žvejybos sietelius – ar ten nėra neleistinai pagautos lašišos. Tačiau tokios akcijos, anot gamtos mylėtojų, yra nepakankamos. Brakonieriai ir toliau brutaliai darbuosis, nes jų sučiupti valstybė neturi nei pajėgumų, nei geba nerštavietėse įrengti kameras.

Rugsėjo 1-ąją prasidėjus lašišų ir šlakių žvejybos sezonui, vis daugiau žvejų patraukė į šios žuvų karalienės paieškas. Į lašišų žūklę Neryje leidosi ir TV3 laidos „Vienam gale kablys“ veidas Paulius Korsakas. „Pernai buvo karantinas, niekas niekur nevažiavo. Porą metų mes su jumis jau praleidome rudenį prie upės. Žūklė kaip visada nebus lengva, bet žvejyba turi būti įdomi ir mes turėsime, ką veikti“, – prieš išsiilgtą lašišų žūklę džiaugėsi P. Korsakas.

Savaitgalį baigiasi lašišų ir šlakių žvejybos rudeninis sezonas, pranešė Aplinkos ministerija. Žvejo mėgėjo kortelės suteikė teisę vykdyti limituotą šių žuvų žvejybą iki penktadienio, spalio 15-osios, tačiau šįmet spalio 16-oji yra šeštadienį, todėl draudimas žvejoti tam tikruose upių ruožuose įsigalios po savaitgalio.  Savaitgalį žvejoti leidžiama, tačiau visas atsitiktinai sugautas lašišas ir šlakius privaloma paleisti. Toks reikalavimas galioja jau nuo spalio 1-osios.

Vos prieš mėnesį prasidėjusi neršti plaukiančioms lašišoms ir šlakiams apsaugoti skirta akcija „Lašiša 2021“ jau duoda pirmuosius rezultatus. Iš brakonierių atimti žūklės įrankiai rikiuojasi aplinkosaugininkų sandėliuose, užfiksuotas ir rekordas. Pas vieną brakonierių gamtosaugininkai aptiko net kelis kilometrus tinklų.  Šilutės aplinkosaugininkai atvyksta į brakonieriavimu įtariamo vyro brolio sodybą.

TV6 laidos „Vienam gale kablys“ vedėjas Paulius Korsakas į pavasarinę lašišų ir upėtakių žūklę pasikvietė gerą savo draugą Marijoną Mikutavičių. Žinomi vyrai išbandė žūklę guminukais sraunioje upėje, o tą dieną sugautas laimikis nustebino garsųjį atlikėją. „Čia mažiukas? Ten, iš kur aš kilęs, tokių nėra“, – po pirmos sugauto upėtakio stebėjosi žvejybos fanatikas M. Mikutavičius.

Naujieji valdantieji skelbia griausią upių užtvankas. Jų Lietuvoje priskaičiuoja pusantro tūkstančio ir nori palikti tik didžiausias hidroelektrines. Likusios esą visiškai nereikalingos, tik trukdo žuvims. Gamtos mylėtojai džiūgauja, kad padaugės žuvies, tuo metu dėl savo ateities jau nerimauja hidroelektrinių savininkai. Rokantiškių užtvanka šalia Vilniaus ant Vilnios upės prieš 200 metų pastatyta buvusiam popieriaus fabrikui.

Žuvininkystės tarnyba pradeda rudeninį lašišų ir šlakių dirbtinį veisimą. Sugavę neršti pasirengusias po 10 kilogramų ir daugiau sveriančias žuvis, specialistai paima jų ikrus, kuriuos augins specialiuose inkubatoriuose. Jau pavasarį žada iki 4 tūkstančių užaugintų lašišinių žuvų paleisti į Lietuvos upes. Žuvivaisininkas Linas pradeda lašišų ir šlakių dirbtinį veisimą: „Dabar gaudau šlakio patiną. Išlaikyti nemigdytą sunku. Šlakio patinas nuo patelės skiriasi.

Skirta 26 tūkst. eurų baudų už 9 žuvis. Tačiau net ir tokios tūkstantinės baudos brakonierių neatbaido. Kaip tik šiuo metu aplinkosaugininkams itin karštas metas, mat prasidėjus nerštui draudžiama žvejoti lašišas. Tačiau kone kasdien įvairiausiose šalies vietose jie sulaiko brakonierius, kurie tinklais, durklais ir kitaip žvejoja neršiančias žuvis. Nudurtą lašišą aplinkosaugininkai rado Ukmergės rajone, prie Siesarties upės.

Darkomas natūralus kraštovaizdis ir skutami upės krantai: Vilniaus rajone aplinkosaugininkams akys ant kaktos iššoko pamačius, kaip vidurį baltos dienos neturėdami jokio leidimo buldozeriai stumdo upės krantus, per pačią lašišų migraciją. Ir baudos sklypų savininkui nė motais. Kelkimės į Skirgišių kaimą, kurio gyventojai įtaria, kad nelegaliai išlygintose pievose prie upės išdygs namai ar sodybos.

Sostinėje prie Neries netoli Sauliaus Skvernelio namų aplinkosaugininkams pavyko sučiupti nelegaliai iš vandens lašišas traukusį brakonierių. Sučiuptam vyrui teks ne tik sumokėti baudą, bet ir atlyginti gamtai padarytą žalą. Visuomeninės gamtos apsaugos asociacijos „Lašišos dienoraštis“ prezidentas Kęstutis Klimavičius dvi žuvis aptiko brakonieriaus rankose, sostinėje šalia Neries upės, prie lašišų nerštaviečių. K. Klimavičius pasakoja, kad lašišas iš vandens traukė keli brakonieriai.

Prasidėjus rudeninei lašišų, šlakių ir upėtakių migracijai, ne visos šalies upės šioms žuvims yra įveikiamos. Anykščiuose nuo vasaros užsitęsus užtvankos skydų remontui, neršti migruojančioms žuvims neįveikiama kliūtimi tapo žuvitakis. Daugiau nei 100 metų senumo Anykščių užtvanka vėl sulaukė remonto. Vasaros viduryje sugedus skydų pakėlimo mechanizmui, laikinai liko neveikiantis čia esantis žuvitakis.

Šalyje pradėjus lašišų ir šlakių gaudymo rudens sezoną, pajėgas prieš brakonierius rikiuoja tiek aplinkosaugininkai, tiek ir nevyriausybininkai. Aplinkos apsaugos departamentas skelbia, kad šiemet į pagalbą su nesąžiningais žvejais bus pasitelkti ir policininkai bei pasieniečiai – iš viso šimtai pareigūnų. Be to, svarstoma dvigubinti baudas už nesąžiningą žvejybą. Savo ruožtu nevyriausybininkai teigia aplinkosaugininkais pasitikėti negalintys, mat dalis jų esą korumpuoti.

Aplinkos ir žemės ūkio ministerijos surėmė ietis dėl verslinės žvejybos pajūryje. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika siūlo saugoti lašišas ir kitas žuvis nuo tinklų Klaipėdos uosto priekrantėje ir Šventosios žiotyse, o Andrius Palionis stoja į žvejų verslininkų pusę. Tuo metu žvejai mėgėjai įspėja, kad jei verslininkai nepatrauks tinklų – žuvies išvis neliks. Iš kai kurių Seimo narių verslininkai išgirdo ir dar radikalesnių pasiūlymų – supjaustyti savo laivus ir ieškotis naujo darbo.

Lietuvoje pamažu įsibėgėja karališkomis žuvimis vadinamų lašišų žvejybos sezonas, tai reiškia ir brakonierių gaudymo sezono pradžią aplinkosaugininkams. Nepaisant baudų, lašišų brakonieriavimas populiarėja. Aplinkosaugininkai jau sugalvojo naujų apynasrių žvejams. Tiesa, žvejybos taisyklių griežtinimas užkliūva eiliniams – plūdinės žūklės mėgėjams. Rudenėjant ir vėstant upių vandeniui, lašišos pradeda kilti mūsų upėmis ir upeliais bei ruošiasi nerštui.

Antradienį, kovo 13 d., muitinės pareigūnai ties Kryžkalniu esančioje degalinėje sulaikė krovininį vilkiką, vežusį beveik 1,5 mln. eurų cigarečių kontrabandą. Rūkalus patyrę pareigūnai tiesiogine prasme... suuodė, mat pravėrus puspriekabės – šaldytuvo duris, vietoj deklaruotos žuvies juos pasitiko aštrus tabako kvapas. Patikrinus krovinį rentgeno kontrolės sistema, abejonių neliko: iš viso vilkike aptikta 480 tūkst. pakelių cigarečių.

 Visuomeninės gamtos apsaugos asociacijos „Lašišos dienoraštis“ atstovai reikalauja nugriauti Belmonto užtvanką, nes per ją nepraplaukia lašišos.  Tai, kad žuvys nepraplaukia, įrodo ir „Facebook“ patalpintas vaizdo įrašas, kuriame matosi, kaip taurioji žuvis bando peršokti sugriuvusią užtvanką. Po „Lašišos dienoraščio“ vėliava socialiniame tinkle „Facebook“ susibūrę aktyvistai piktinasi, kad lašišos negali plaukti neršti čia įrengtu žuvitakiu.

Pramoginę žūklę siūlantys gidai sako, kad dabar visi leidžiasi į lašišų žvejybą. Ir nenuostabu: paskutiniu metu jūroje šios žuvies netrūksta, o štai klaipėdietis žvejys gali pasigirti ir solidžiu rekordu. Ankstyvas vasario rytas: žvejai Danės upe pasileidžia marių link, o iš ten – ir Baltijos jūros platybės. Valtis papuošta meškerėmis. Vyrai laukia lašišų.

Lašišas ir šlakius nuo šiol bus galima žvejoti dar penkiose Lietuvos upėse. Kaip informavo Aplinkos ministerija,šias lašišines žuvis ministro įsakymu leista gaudyti Akmenoje-Danėje, Vilnioje, Širvintoje, Musėje ir Virintoje. Nemune žvejo mėgėjo kortelė lašišų žvejybai suteiks teisę pasiimti tik tą lašišą, kuri sugauta Nemune žemiau Vilkijos perkėlos. Nemuno atkarpoje nuo Vilkijos perkėlos iki Kauno hidroakumuliacinės elektrinės visas sugautas lašišas privaloma paleisti.

Rytoj, gegužės 21 d., bus paminėta Pasaulinė žuvų migracijos diena. Jos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į migruojančių žuvų svarbą vandenų ekosistemoms, žvejų bendruomenėms, turizmui, ekonomikai, į būtinybę išsaugoti natūralias, užtvankomis nepertvertas upes. Vis dėlto dėl artėjančių pataisų kyla grėsmė, kad Lietuvoje žuvų liks vis mažiau.

Dėl prasidedančio lašišų neršto trečiadienį įsigalioja apribojimai žvejojantiems Lietuvos upėse. „Principas toks: atkarpose, kuriose organizuojama lašišų žvejyba, reikia įsigyti žvejo mėgėjo kortelę, nesvarbu, kokiais būdais yra žvejojama ir kokios žuvys gaudomos“, - BNS sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Povilas Paukštė.

Aplinkos ministerija mėnesiu anksčiau įpareigojo hidroelektrinių savininkus atverti žuvitakius rudenį neršti migruojančioms lašišoms. Ministro Kęstučio Trečioko įsakymu pakeistose Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipines taisyklėse numatyta, kad žuvų neršto ir migracijos laikotarpis lašišiniuose vandens telkiniuose yra nuo rugsėjo 1 dienos iki gruodžio 31 dienos.

Siekdamas apsaugoti Kuršių mariomis neršti plaukiančius šlakius ir lašišas, aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas pakeitė verslinės žvejybos vidaus vandenyse taisykles, rašoma Aplinkos ministerijos pranešime spaudai. Verslinės žvejybos taisyklės jau numato draudimą Kuršių mariose žvejoti lašišas ir šlakius ištisus metus, tačiau išvengti jų šalutinio laimikio sudėtinga.

 Lašišos išbrauktos iš Lietuvos raudonosios knygos. Tuo tarpu Aplinkos ministerija rengia siūlymą, kuriuo ketinama mažinti sužvejoti leistinų lašišų skaičių. Pasak specialistų, taip būtų skatinamas natūralus populiacijos atsikūrimas, ir lašišų nebereikėtų veisti dirbtiniu būdu. Žemės ūkio ministerijos teigimu, taikant išteklių atkūrimo programas, nerštaviečių apsaugą, brakonieriavimo kontrolę bei kitas priemones, lašišų ir šlakių skaičius pastaraisiais metais gerokai pagausėjo.

Šiandien, spalio 15 d., rytą Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai Minijos upėje ties Sakūčių kaimu (Šilutės r.) sulaikė tris brakonieriavusius klaipėdiečius. Šie naudojosi 50 m ilgio ir 4 m aukščio statomuoju tinklu. Jame aplinkosaugininkai rado lašišą, šlakį, starkį ir kuoją. Pažeidėjai turės atlyginti žuvų ištekliams padarytą žalą.

Šimtai Nyderlandų ir JAV gyventojų, valgiusių olandiškų rūkytų lašišų, užsikrėtė salmonelioze, skelbia BBC. Nyderlandų nacionalinis visuomenės sveikatos institutas pranešė, kad Nyderlanduose į medikus kreipėsi apie 200 žmonių, ir dar 100 asmenų JAV užsikrėtė to paties tipo salmonelėmis. Tačiau instituto atstovas sakė, kad tai gali būti tik „ledkalnio viršūnė“, ir tikrasis užsikrėtusiųjų skaičius gali būti daug didesnis.

Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį pateikė savo siūlymus dėl žvejybos Baltijos jūroje 2012 metais. EK siūlo didinti menkių ir strimelių bei mažinti lašišų, kilkių ir plekšnių žvejybos kvotas. Kaip pranešė EK atstovybės Latvijoje sekretorius Kasparas Kreicas, pasiūlymai pateikti vadovaujantis mokslininkų rekomendacijomis, jais siekiama užtikrinti žuvų resursų išsaugojimą Baltijos jūroje. Menkių žvejybą kitais metais siūloma padidinti 15 proc. rytinėje jūros zonoje (iki 67,85 tūkst.

Nuo rytojaus, rugsėjo 16 d., iki spalio 15 d. pagrindinėse lašišų ir šlakių susitelkimo vietose bei nerštavietėse bet kokia jų žvejyba leidžiama tik įsigijus licenciją. Ji išduodama vienai dienai (kainuoja 10 Lt) arba vienam mėnesiui (kainuoja 50 Lt), bet ne ilgesniam laikotarpiui kaip iki spalio 15 d. Ir mėnesio, ir dienos licencija suteikia teisę sugauti tik vieną šlakį arba lašišą. Licencijas galima įsigyti regionų aplinkos apsaugos departamentuose.

Dešimtyje jūrinių lašišų mėginių nuo 1998-ųjų rastas didžiausias leistinas dioksinų ir dioksinų tipo PCB kiekis. Šis atvejis yra antras, kai lašišoje nustatyta padidinta dioksinų ir dioksinų tipo PCB suma. Dažniausiai teršalai nustatomi menkių kepenyse ir senesnėse, didesnėse žuvyse.