Žuvivaisininkas Linas pradeda lašišų ir šlakių dirbtinį veisimą:
„Dabar gaudau šlakio patiną. Išlaikyti nemigdytą sunku. Šlakio patinas nuo patelės skiriasi. Snukis riestas, apatinis žandikaulis. Ryškesnės spalvos, daugiau taškų.“
Šlakiai ir lašišos prieš porą savaičių dar plaukiojo įvairiose Lietuvos upėse ir jau ieškojo sau vietų neršti. Tačiau žuvivaisininkai jas sugavo, kad čia, Meškerinės žuvivaisos ceche netoli Pabradės specialiuose inkubatoriuose užaugintų daugiau jauniklių nei jų prisiveistų laukinėje gamtoje:
„Čia visi pagauti upėse, atvežti pas mus, juos laikome baseinuose. Kai patelės subrandina ikrus, imame ikrus, paimame pienius, nešame į inkubatorių.“
„Veisimas dirbtinis, įžuvinimas davė rezultatus. Lašišų upėse padaugėję, leidžiamas licencinis gaudymas, šlakių ypatingai padaugėję. Darbas duoda vaisius“, – sako žuvininkystės tarnybos specialistas Linas Rakauskas.
Prieš ikrų ir pienių paėmimą specialistai žuvis apsvaigina anestetikais – taip joms mažiau streso ir darbuotojams lengviau dirbti.
Pabuvusios kelias minutes šiame baseinėlyje su ištirpintais anestetikais, žuvys nurimsta:
„Bandysime jau vieną paimti, iš jos paimsime ikrus. Būtina nuvalyti vandenį, kad vanduo nesusimaišytų su ikrais, nes pakliuvus vandeniui ikrai aktyvuojasi ir neapvaisintas ikras žūtų. Prie bliūdo ir bandysime spausti.“
Dubuo po truputį pripildomas ikrų, kurie netrukus bus perkelti į specialius inkubatorius ir užaugs iki mažų žuvyčių, kurias pavasarį darbuotojai jau paleis toliau augti į Lietuvos upes, planuoja išleisti pusketvirto tūkstančio dirbtiniu būdu užaugintų lašišų ir šlakių.
„Gegužės mėnesį iš lervučių jaunikliukai bus. Dalį išleidžiame į upes, o dalį lervučių paliekame kitiems metams. Ir taip ciklas kartojasi kasmet. Gamtoje procentas išgyvena, pas mus 10 proc. minimum. Skirtumas. Lašiša buvo raudonojoje knygoje, dabar jos nėra“, – pasakoja žuvininkystės tarnybos specialistas Kazys Vainickas.
Po ikrų išspaudimo procedūros žuvys vėl atsiduria gėlo vandens baseine, kad atsigautų. O iš čia netrukus prasidės kelionė automobiliu atgal į upę.
„Jos plaukia nerštui, dalis sugaunama. Išnaršintas dirbtiniu būdu išleidžia. Kitu metų laiku nebūtų prasmės“, – teigia gamtos apsaugos inspektorius Tomas Ūsaitis.
Po vieną žuvivaisos specialistai žuvis vėl grąžina į upę. Pasak specialistų, Nerimi, o vėliau Nemunu lašišos ir šlakiai nuplauks iki pat Baltijos jūros, o gal ir toliau – į Atlanto vandenyną.
„Prigijimas ženkliai rodo, kad populiacija lašišų ir šlakių atsistato. Kasmet žvejai mėgėjai žuvų sugauna daugiau. Priekrantės versliniai laimikiai nemaži, Kuršių mariose. Džiaugiamės, kad populiacija atplaukia didesniais kiekiais“, – kalbėjo žuvininkystės tarnybos atstovas Valdas Gečys.
Dabar, neršto metu, nuo spalio vidurio iki Kalėdų lašišų meškeriojimas yra draudžiamas. Tačiau aplinkosaugininkai vis tiek nerimauja dėl šių žuvų saugumo. Vien Vilniaus regione praėjusį savaitgalį inspektoriai sučiupo apie 10 brakonierių. Paleistos žuvys, manoma metus kitus jau nebenerš, tačiau vėliau gali ir vėl grįžti į Lietuvos upes.
