Buldozerių nuskusta natūrali upės pakrantė šokiravo – į gražų Skirgiškių kaimą atvykusius gamtos tyrėjus ir aplinkosaugininkus. Jie dar spėjo užfiksuoti – dideliame plote dirbančią vikšrinę techniką – buldozerį ir ekskavatorių. O netrukus paaiškėjo, kad teisės rausti upės pakrantę darbininkai neturi.
„Pakrantės apsaugos juostoje jokie darbai nėra galimi. Su sąlyga gali būti vykdomi tam tikri darbai, jei gautas leidimas. Susisiekėm su sklypo savininku išsiaiškinti situaciją ir paaiškėjo, kad leidimo vykdyti sklypo savininkas neturėjo“, – sako Vilniaus rajono aplinkosaugininkė Indrė Balnionytė.
Dar ką tik čia plušusi technika ir nekalbūs vyrai dabar išvyksta:
„Ne, aš nieko nežinau. Aš tik šiaip prižiūriu.“
Inspektoriai paskaičiavo, kad niekadėjai suniokojo kone 190 metrų ilgio pakrantės atkarpą:
„Jis argumentavo, kad tiesiog nori švarinti teritoriją.“
Ir pasirodo, kad „švarina“ taip jau ne pirmą kartą. Sunkioji technika čia šiemet išlygino ir visą didelę pelkėtą pievą prie upės, kurios taip pat liesti buvo nevalia.
„Ji yra saugotina ir jis yra atlikęs šituos darbus, mes jau šitą asmenį esame baudę, būtent už darbus atliktus čia ir ten, kur ta upė yra toliau“ , – pasakoja I. Balnionytė.
Ir lyg to būtų negana – Žalesos pakrantes kažkas nelegaliai darko tuo metu, kai Lietuvos upeliuose ir upėse įsibėgėja lašišų migracija. Prie sudarkytų upės krantų – užtvanka, kurioje darbuojasi gamtininkai.
„Žuvų migracijos kelias tiriamas, aiškinamasi, kiek yra buveinių, kiek tinkamų buveinių, kaip jos neršia, kiek grįžta, kaip keliauja“, – teigia Aplinkos apsaugos agentūros atstovas Hidrografinio tinklo skyriaus vedėjas Gintautas Sabas.
Šiemet mūsų gamtininkai gali pasigirti ir upių žuvitakiuose fiksuotais vaizdais – pirmą kartą Lietuvoje panaudota moderniausia pasaulyje žuvų stebėsenos įranga rodo, kaip mūsų upėse su srove kovoja lašišos, šlakiai ir kita tauri žuvis. Tik gamtininkams ir vietiniams skaudu, kad Žalesoje lašišų meilės šventę sutrikdė buldozeriai.
„Gaila, kaip patys tautiečiai nemylime savo krašto, natūralių upių, jas darkome. Čia tiesiog yra neatleistina. Ką gamta sukūrė – nereikėtų per vieną naktį, dieną labai staigiai sugadinti, nes atsikuria gamta ne taip greitai“, – kalbėjo G. Sabas.
Kaip Skirgiškėse be leidimų vykdomi tokie darbai? Vietos bendruomenės vadovė sako, kad problema kone dešimtmečio senumo.
„Ką galiu pasakyti – pinigai daro savo. Kažkam reikia žemių, kažkur kažkas… Buvo raštai rašyti ir į savivaldybę ir į gamtos apsaugos ministeriją, gavom atsakymus ir iš vienų, ir iš kitų institucijų, kad net pats žemės sklypo suformavimas nėra visiškai legalus“, – sako Skirgiškių bendruomenės vykdančioji direktorė Alina Lavris.
„Pagal tai ką matome, galime spręsti, kad gyvenamuosius namus tikriausiai statys, nes išlygintas yra reljefas ko nebuvo, buvo kupstai. Atsiradę yra pora prūdų, tai galima spėti, kad gyvenamieji namai ar sodybos kažkokios“, – pasakoja bendruomenės narys Dovainis Padegimas.
Bandome aiškintis, kas čia gali būti statoma. Pažeidėjas privatus asmuo, kurio tapatybę nuo visuomenės saugo duomenų apsaugos įstatymas. TV3 žiniomis jis gamtą niokojo žinodamas, kad teks susimokėti baudas. Nacionalinė žemės tarnyba skelbia, kad sklypas – žemės ūkio paskirties.
„Įstatymas leidžia daryti tam tikras statybas, tai yra įsikurti ūkininko sodybą“, – teigia Nacionalinės žemės tarnybos atstovas Ruslanas Golubovas.
Bet statybai turi būti suteiktas savivaldybės leidimas, O Vilniaus rajono savivaldybę skelbia apie jokius leidimus statyboms šioje vietoje duomenų neturinti.
„Bet kokiu atveju, jeigu net ir turint leidimą ir vykdant statybas, tai visiškai nesuteikia jokios teisės pažeisti aplinkosaugos reikalavimų. Suprantu, būtent už tai aplinkosauga ir baudžia žmogų“, – kalbėjo R. Golubovas.
Deja nei kelių tūkstančių eurų baudos, nei leidimų neturėjimas sudarkyti kraštovaizdžio ir naikinti upės pakrantės pažeidėjui nerūpi. Ar atsiras čia namai ar sodyba – parodys tik laikas. Aišku tik viena – prieš tuziną metų šioje pievoje telkšojusio vandens, plaukiojusių gulbių ir maudynių vietos jau nesugražinsi.