Rudenėjant ir vėstant upių vandeniui, lašišos pradeda kilti mūsų upėmis ir upeliais bei ruošiasi nerštui.
Nenuostabu, kad Vilnelės upėje kasmet rudenį pastebimi į viršų kopiančių lašišų vaizdai vilioja žvejus.
Tikroji lašišų žvejyba mūsų upėse prasidės po poros savaičių, kai vanduo atvės žemiau 17 laipsnių, bet žvejybos sezonas jau prasideda.
„Dabar lašišos jau didžiosiose upėse, dar, ko gero, šlakių migracija tik prasidės, nes ypatingai sausringas ir šiltas laikotarpis“, – pasakoja Aplinkos ministerijos gamtosaugininkas Vilmantas Graičiūnas.
Sostinės pakraštyje esančią puikią žvejybos vietą, pasak vietinių žvejų, pamėgo ir brakonieriai. Jie čia ateina žvejoti lašišų toli gražu ne tradiciniais ir leistinais masalais, o kabliaudami.
Kabliavimas: staigiais tvirtų spiningų judesiais vyrai bando vandenyje esančias lašišas kabliais nutverti už pilvo ar kokios kitos kūno dalies. Pasak už lašišų gerovę kovojančių „Lašišos dienoraščio“ įkūrėjų ir aplinkosaugininkų, toks žvejybos būdas, deja, populiarėja.
„Ir jau pereina net į Nerį šita visa mada. Reikia tikėtis, kad aplinkos ministerija atkreips į tai dėmesį ir susitvarkys su tuo“, – sako „Lašišos dienoraštis“ vadovas Kęstutis Klimavičius.
„Žvejyba su tinklais, tai žmonės, sakykime, nuseno ir jaunimas nelabai perima tą madą, tokį žvejybos būdą. O žvejyba užkabinamuoju būdu, tai yra nuo pensinio amžiaus žmogaus iki jauno vyruko, kuris lengvesniu būdu nori susižvejoti sau žuvį. Kauno rajone tas žvejybos būdas yra labai populiarus ir užkardyti jį yra pakankamai sudėtinga“, – teigia Kauno aplinkosaugos inspekcijos viršininkas Darius Jurevičius.
Užkardyti kabliavimą esą sunku, mat inspektoriai brakonierių gali bausti ne už meškerės tampymą, o tik pričiupę jį ištraukus tokiu būdu žuvį. Tuomet gresia iki 300 eurų bauda ir žalos gamtai atlyginimas, galintis siekti dar kelis šimtus eurų.
Bet brakonieriauti, anot aplinkos ministerijos, nuo šiol bus sunkiau. Šie metai yra paskutiniai, kai lašišų žvejyba leidžiama nuo pat sausio 1 d. iki spalio 15 d.
„Nuo ateinančių metų nebebus jau galimybės gaudyti lašišas vasaros laikotarpiu. Nuo gegužės 1 d. iki rugpjūčio 31 d. įsigyti kortelės lašišų ar šlakių žvejybai nebus galimybės. O be kortelės žvejoti šias žuvis draudžiama“, – sako specialistas.
Taigi žvejoti lašišas bus galima tik metų pradžioje nuo gruodžio 26 iki balandžio 30 d., taip pat ir rudenį – nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 15 d.
Be to, kabliautojų pamėgtame Nemune taisyklės bus dar griežtesnės.
„Nemune kylančių į nerštą lašišų ir šlakių nebebus galima žvejoti. Nemune bus tik tos grįžtančios lašišos – iki balandžio 30 d. ir nuo gruodžio 26 d.“, – kalbėjo V. Graičiūnas.
Tiesa, tokie draudimai patinka ne visiems žvejams.
„Galima vienareikšmiškai pasakyti: kuo daugiau draudimų – tuo daugiau brakonierių. Jeigu meškeriotojas meškeriotų, brakonierius neprieis prie tavęs. Kabliautojas neprieis, niekas. Aš nežinau, kam čia naudinga. Skaitau, kad čia kvaila, paprasčiausiai perlenkta lazda“, – sako žvejys.
Tuo metu lašišų žvejybos mėgėjai sako, kad šios žuvies mūsų upėse būtų dar daugiau, jei jų neišgaudytų verslininkai ir jei Lietuvos upėse nebūtų tiek lašišoms neįveikiamų užtvankų.
„Ypač Anykščių užtvanka, Vokės užtvanka, ir visos kitos lašišinių upių užtvankos. O po to jau tik žvejai mėgėjai, kabliautojai ir brakonieriai. Taip – jie daro labai didelę žalą, bet didžiausią žalą daro užtvankos ir Kuršių marios. Kuršių mariose, įsivaizduokite, praeitais metais apie 30 tonų lašišų pagavo ir niekas apie tai nekalba. Tegul kabliautojai pagauna 1000 žuvų, jei po 10 kg, tai 10 tonų nesiektų. Tokie yra skaičiai“, – sako K. Klimavičius.
Aplinkosaugininkai kasmet brakonierius gaudo ir akcijos „Lašiša“ metu. Šiemet ji pradėta rugpjūtį. Jau suorganizuoti daugiau nei 100 reidų, per kuriuos nustatyta 40 mėgėjiškos žūklės taisyklių pažeidimų, 7 iš jų – šiurkštūs.
