Prie Vilnelės upės šiuo metu vyksta tikras gamtos stebuklas – lašišų nerštas. Besisukiojančios karališkos žuvys ieško tinkamos vietelės meilės ritualams. Lietuvos aukštupiuose dabar didelių lašišų knibždėte knibžda.
„Dabar vyksta patys gražiausi vaizdai, tai patinų kovos, lašišų patelės valo lizdus savo uodegom, deda ten ikrelius, patinai apvaisina. Ir tai yra tiesiog nuostabus vaizdas“, – tikina „Lašišos dienoraštis“ vadovas Kęstutis Klimavičius.
Lašišų pora vizgina virš vandens pelekais, o kitame upės krante vaikų aikčiojimai. Pasigrožėti įspūdingu gamtos virsmu atvažiavo moksleiviai iš Grigiškių.
Vietos bendruomenė ilgus metus kovoja su užtvankomis prie savo namų, o Lašišų sergėtojų organizacijos „Lašišos dienoraštis“ narys vaikams pasakoja, ko dar reikėtų, kad lašišų Lietuvoje būtų daugiau: „Pirmas dalykas yra tinklai. Mes stengiamės, kad bent jau migracijos metu jų neliktų.“
O vaikai neslepia emocijų.
„Nežinau. Labai didelė. Nežinau. Aš noriu jas pagauti ir pavalgyti. – Aš labai mėgstu lašišą. – Bet žinojot, kad negalima gaudyt? – Jo“, – sako 9-metė Abdula.
„Nebuvau mačiusi. – Įspūdinga, ar ne? – Taip. – Labai didelės ir gražios. Pirmą kartą pamačiau“, – kalba 9-metė Emilija.
„Kokia pirma mintis buvo? – Suvalgyt norisi“, – sako 9-metis Eitvydas.
Tik vargu, ar vaikams tokia lašiša būtų skani.
„Šitos žuvys atidavė visas savo jėgas kelionei į aukštupius. Iš Baltijos jūros per Nemuną, Nerį į Vilnelę ir aukščiau. Jos, iš tikrųjų, visiškai nieko vertos kulinarine prasme. Net ir tie ikrai smirdantys yra dumblu“, – sako K. Klimavičius.
„Iš tikrųjų įspūdis yra didžiulis, nes vaikai kai kurie gyvendami prie pat upės niekada nematė tų lašišų, o čia jie pasirodė visu gražumu. Jūs patys matėte. Vaikams didžiulis įspūdis yra. Aišku lašišą jie suvokia, kaip valgomą, kaip pusryčiams ir taip toliau. Mes suvokiam truputį kitaip tą lašišą, tai tiesiog vaikus reikia mokyti“, – teigia Grigiškių Vokės bendruomenės pirmininkė Daiva Simkuvienė.
Šiųmetis lašišų nerštas išties įspūdingas. Turbūt ne veltui prieš mėnesį žvejai džiaugėsi ir neeiliniu lašišų gaudymo sezonu.
„Šiais metais sezonas tikrai matomai nėra eilinis. Nes tos žuvies kiekiai akivaizdžiai matosi, kad didesni. Jų užėjimai šiemet pastebimi ir tose vietose, kur prieš eilę metų jų tikrai nebūdavo“, – kalba Vilniaus Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Sigitas Mikėnas.
Deja, tuo džiaugiasi ne tik žuvimis iš šalies besigrožintys tautiečiai, bet ir brakonieriai. Gamtosaugininkai su policija ir lašišų sergėtojais susekė ir sučiupo brakonierius, kuriems iki šiol pavykdavo išsisukti. Šį kartą jie įkliuvo su nudurtu šlakiu ir kruvinais maišais.
„Jie vis tik papuolė. Buvo 5 asmenys: vienas vyresnio amžiaus, kuris, matyt, jau nuo senų laikų brakonieriauja ir mokė ten tuos kitus jaunuolius. Keturi neblaivūs, vienas blaivus. Šlakio patelė nudurta žeberklu. Automobilyje dar ne vienas maišas su krauju. Akivaizdu, kad jie tą naktį ne vieną žuvį vis tik nudūrė“, – teigia K. Klimavičius.
Kiekvienam brakonieriui gresia bauda iki 300 eurų ir dar teks atlyginti gamtai padarytą žalą. Už vieną lašišą ji siekia 970 eurų. Bet ši kompanija atsipirko dar lengvai.
Štai antradienį Klaipėdos pareigūnams įkliuvo brakonieriai ichtiologiniame draustinyje. Vienam teks atlyginti 11,5 tūkst. eurų alą gamtai už keturis šlakius. Kitam – net 17 tūkst. žalą už 24 upėtakius. O Vilniaus aplinkosaugininkai skaičiuoja vos per mėnesį konfiskavę kone 15 km brakonierių tinklų.
„Bendri skaičiai, lyginant su ankstesniais metais, bus didesni. Tai rodo paskutinių savaičių rezultatai. Sulaikyti ne vienas ir ne du asmenys, kurie draudžiamais būdais – duriamaisiais, užkabinamaisiais arba tinkliniais įrankiais – pagavo lašišas“, – pasakoja S. Mikėnas.
Aplinkosaugininkai kviečia ne tik grožėtis lašišų nerštu, bet ir neardyti jų lizdų. Nebraidyti ir neplaukioti baidarėmis ar valtimis sekliose srauniose vietose žvirgždėtu dugnu ir nepažeisti nerštinių kaupų.
