Brakonieriai ir toliau brutaliai darbuosis, nes jų sučiupti valstybė neturi nei pajėgumų, nei geba nerštavietėse įrengti kameras. Tad situacija dėl lašišų ir toliau išliks labai prasta – mat jų į Baltijos jūrą išplaukia tik trečdalis.
Ritės traškesys ir nuo pastangų ištempti į krantą didžiulę lašišą, meškeriotojui net užima kvapą. Po ilgos kovos, lašiša pasiduoda.
Malonumą meškeriotojai dar galėjo patirti iki šio pirmadienio, o dabar migruojančių į nerštavietes lašišų ir šlakių žvejyba yra uždrausta. Tad į darbą kimba brakonieriai. Internete plinta vaizdai, kaip jie su draudžiamaIs žeberklais ieško lengvai prieinamo grobio. Ir lėtai brisdamas brakonierius smeigia.
Kad tokių žiaurių vaizdų būtų kuo mažiau, nuo pirmadienio įsigaliojus draudimui žvejoti į upių aukštumas neršti atplaukusias lašišas, budėjimą pradeda ir aplinkosaugininkai.
Aplinkosaugininkai tikrina žvejo bilietus ir prašo parodyti šios dienos laimikį, bet vietoj lašišų – tik keli žuveliokai. Dar rugsėjo mėnesį aplinkosaugininkai suorganizavo apie 70 reidų, kurių metu patikrino apie 700 žvejų.
„Nustatyta 36 pažeidimai, 13 iš jų šiurkštūs. Tie šiurkštūs pažeidimai, tai žvejyba draudžiamose vietose, žvejyba be lašišų šlakių žvejybai būtinų kortelių“, – sako Aplinkos apsaugos departamento atstovas Kęstutis Motiekaitis.
Kai kurie žvejai pamėtyti meškerę atvyko į Kavarską net iš Ukmergės, nes ten toje pačioje Šventojoje žvejoti uždrausta.
„Motyvacija – lašišas apsaugoti. Koks gi čia durnelis ateis su tokia meškeryte gaudyti lašišų“, – teigia žvejas Genadijus.
Tad kai kurie draudimai ir reikalavimai, o juolab aplinkosaugininkų darbas Genadijui kelia pasipiktinimą.
„Žvejus nuėmė nuo upės, vat nuo Ukmergės tų ruožų visų, kur lašišų dar yra, dabar visi brokonieriai ten metasi. Visi elektronščikai, visi žeberklininkai. Tai kas laimės dabar? Vieną žeberklininką ar elektronščiką pagauti jiems yra sudėtinga, jiems geriau į krūvą atvažiuoti, pažiūrėti, kuris ten žvejys gal leidimo neprasitęsė už 2 eurus, dar ką nors ir nubausti“, – tikina jis.
Jei žvejai bus sugauti gaudantys lašišas tikrai – jų laukia tūkstantinės baudos.
„Bauda iki 550 eurų su įrankių žvejybos konfiskavimu ir jeigu neteisėtai sugaunama lašiša ar šlakis, įkainis yra 970 eurų. Jeigu ta vieta, kur sugaunama žuvis yra ichtiologinis draustinis, tai ta žala yra dauginama iš 3“, – aiškina K. Motiekaitis.
Tačiau lašišoms didesnį pavojų kelia ne žvejai, o brakonieriai. Aplinkosaugininkai sako, kad dažniausiai brakonieriai darbuojasi naktimis, užsimaskuoja ar prie kelio palieka netgi sargus. Pasak asociacijos „Lašišos dienoraštis“ vadovo Kęstučio Klimavičiaus, brakonierius pagauti sunku, nes paprasčiausiai nėra kam.
„Kad ir kokios milijoninės baudos būtų, bet jei nebūtų keliuose nei greičio matuoklių nei policininkų, tai jūs visi lakstytumėt ir neturėtumėt bėdų. Lygiai tą pačią situaciją turim ir su aplinkosauga. Pajėgumai yra paprasčiausiai per menki ir aplinkos apsaugos departamentas nei kiek nenori dirbti išmaniau“, – kalba „Lašišos dienoraštis“ asociacijos prezidentas Kęstutis Klimavičius.
Kęstutis vaikšto Vilnelės pakrante ir rodo, kur lašišos ruošia savo nerštavietes.
Anot gamtos mylėtojo, kadangi brakonieriai darbuojasi labai greitai, vienintelė išeitis juos sutramdyti, prie nerštaviečių statyti kameras, tačiau net tuo, pasak vyro, valstybė negeba pasirūpinti. Kameras stato entuziastai savo lėšomis, šį sezoną žada jų turėti apie šimtą. Viena kamera kainuoja apie 460 eurų. Valstybės lĖšomis yra nupirkta apie 50, tačiau, anot Kęstučio, jos nenaudojamos arba laikomos stalčiuose.
„Jeigu mūsų kamera laiko du mėnesius ir siunčia. Pas juo yra prastos baterijos ir reikia tą kamerą kas dvi paras važiuoti pakeisti baterijas ir taip toliau, ir taip toliau. Jie labai nemoka aptarnauti tų kamerų“, – sako K. Klimavičius.
Už vieną neteisėtai pagautą lašišą žala gamtai vertinama 960 eurų. Žvejoti į nerštavietes keliaujančias lašišas draudžiama iki gruodžio 26. Aplinkosaugininkai akciją „Lašiša“ žada tęsti iki lapkričio 20 – toliau tikrins žvejus, stabdys automobilius.
.jpg)
