krescencijus stoškus

Visuomenininkai rinks parašus dėl įstatymo pataisų, kurios ribotų alkoholio pardavimą ir reklamą. Iniciatyvinę grupę antradienį įregistravo Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Parašų lapai „Už blaivią“ pasivadinusiems visuomenininkams bus įteikti pirmadienį, o parašus pristatyti jie turės iki gegužės 14 dienos. Norėdami pataisų projektą pateikti Seimui, iniciatoriai per du mėnesius turi surinkti ne mažiau kaip 50 tūkst. parašų.

„Padėtis pasidarė sunki ir įtempta dėl tautos likimo. Visi žino, koks yra atotrūkis tarp visuomenės ir valdžios institucijų. Bandome pakviesti valdžią apsidairyti ir pamatyti, kas vyksta Lietuvoje“, - Seimo spaudos konferencijų salėje kalbėjo filosofas Krescensijus Stoškus. Jis teigė neretai išgirstąs klausimą, ar politikai turi laiko išeiti iš savo valdžios viršūnių. „Ar jie susitinka su žmonėmis? O jeigu šnekasi, tai su kuo jie šnekasi, nes iki šiol nesupranta, kokia yra padėtis Lietuvoje.

Vasario 9 d. Vilniuje, Lietuvos medicinos bibliotekos salė Kaštonų gatvėje buvo sausakimša-beveik 300 žmonių susirinko į grupės Lietuvos valstybės piliečių surengtą konferenciją „Už valstybę – be melo“. Vasario 9-oji diena konferencijai parinkta neatsitiktinai, būtent šią dieną minimos 1991 metais įvykusio Lietuvos piliečių plebiscitо 23-iosios metinės.

Šiandien spaudos konferencijoje „Požiūris į Romeo Castellucci spektaklį: krikščioniškas, reklaminis, meninis (...)?“ filosofas Krescencijus Antanas Stoškus, tapytojas Aloyzas Stasiulevičius, dirigentas  Saulius Sondeckis ir teatrologas, teatro festivalio „Naujoji dramos akcija“ įkūrėjas Audronis Liuga susitiko diskusijai. Joje savo srities specialistai bandė atsakyti į amžiną klausimą šiuolaikiniame mene – kas yra menas ir kur yra moralinės ribos jame.

Dvylika šalies visuomeninės veikėjų, mokslininkų kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkę Ireną Degutienę ir siūlo grąžinti į Seimo rudens sesijos darbotvarkę įstatymų projektus, kurie leistų Lietuvos piliečiams dalyvauti valdant savo šalį. Seimo pirmininkės prašoma  imtis veiksmų, kad šalies įstatymuose būtų įtvirtintos realios piliečių galimybės surengti referendumą, įgyvendinti kitas įstatymų leidybos iniciatyvas.

Viešai svarstant Menų tarybos įstatymo projektą ieškoma būdų užtikrinti, kad geriausi kultūros ir meno projektai gautų geriausią finansavimą, tačiau neslepiama, kad realybėje tai būsią sunku pasiekti, nes Lietuvoje demokratinė tradicija nesanti labai brandi. Filosofas prof.

Žinomi šalies kultūros ir mokslo veikėjai antradienį išplatino viešą kreipimąsi į Seimą, kuriame išreiškia savo susirūpinimą ir nepritarimą siūlymui panaikinti Valstybinę kultūros paveldo komisiją ir Etninės kultūros globos tarybą (EKGT). Tiek paveldosaugininkai, tiek ir etninės kultūros globos ekspertai yra įsitikinę, kad materialaus ir nematerialaus paveldo apsaugos sujungimas į vieną dėl visiškai savo esme skirtingos puoselėjamų vertybių metodikos bus pražūtingas menkiau išvystytai nematerial...

Lietuvai Europos Sąjungoje (ES) skaičiuojant septintus metus, pasigirsta vis daugiau nuomonių apie buvimą ES naudą ir neigiamybes. Vienų vertinimais, ES – Lietuvos stabilumo garantas, kitų – tautiškumą, valstybės identitetą ir jokios naudos neduodantis darinys. Socialinių mokslų daktarė buvusi europarlamentarė Margarita Starkevičiūtė vienu iš narystės ES privalumų įvardino atsivėrusį pasaulį, žmogaus teisių užtikrinimą.

Lietuvoje dar nėra susiformavusi protesto kultūra. Dėl protesto kultūros nebuvimo užkertamas kelias tikrajai demokratijai ir pilietinės visuomenės susiformavimui. Pastaraisiais metais Lietuvoje padažnėjo protesto akcijos, į gatves pirmą kartą nuo Nepriklausomybės atkūrimo išėjo medikai, pareigūnai, smulkieji verslininkai ir netgi inteligentai.

Artėjantys Triušio metai jau nuo pat pirmosios dienos paplonins lietuvių pinigines. Dėl padidintų akcizų 12 centų už litrą brangiau kainuos dyzelinas. Rūkaliams apie 10 centų daugiau teks pakloti už pakelį iki šiol pigesnėmis vadintų cigarečių. O panaikintas akcizas dujoms, sukančioms miesto autobusų variklius, jų keleiviams bilietų neatpigins nė vienu centu.

Į Lietuvą ateinančios tarptautinės kompanijos, monopolijos, visuomenėje vyraujančios kosmopolitiškumo idėjos naikina tautos kultūrą ir veda jos moralinio genocido link. Partijos „Jaunoji Lietuva“ atstovas, istorikas Edvardas Kriščiūnas priminė lietuvių tautos nutautinimą sovietmečiu, kai Lietuva buvo rusinama. Atgavus nepriklausomybę, tautiečiai aktyviai reiškėsi patriotizmo srityje, kūrė lietuvišką tautinę valstybę.

Lapkričio 6 d., penktadienį, 17.30 val. Nacionalinės dailės galerijos auditorijoje (Konstitucijos pr. 22) – dokumentinio filmo „KŪRYBOS ERDVĖ“ apie tapytoją Aloyzą Stasiulevičių premjera. Filmo režisierius –  Algirdas Tarvydas. Tapytojo Stasiulevičiaus (g. 1931) kūryba yra savitas XX a. Lietuvos dailės fenomenas. Per keturis kūrybos dešimtmečius dailininkas sukūrė originalią Vilniaus miesto  kaip  urbanistinio paminklo, Lietuvos kultūros ir istorijos lopšio viziją.

Lietuviškos tapatybės laukia nekokia ateitis, jei ir toliau nebus etninės tradicijos palaikymo politikos, identiteto problemų analizės ir priežasčių paieškos.

uagadugu ilgai dirbo ir devynaukščiais keikėsi, kad apskritai tokio darbo ėmėsi. Tai ne bet ko, o Prezidentės vyriausiojo patarėjo Lino Balsio Žinių radijo laidoje Žiniasklaidos anatomija išsakytos mintys apie Nacionalinį transliuotoją (beje, šitą pavadinimą uagadugu vartoja tik dėl turtingesnės sinonimikos. Mat, tą mūsų nedidelę naciją savo signalu aprėpia mažų mažiausiai keturi, o gal ir penki nacionaliniai transliuotojai). Keikėmės todėl, kad L. Balsys turi ypatingą kalbėjimo stilių.

Lietuvos energetikos sistemą kontroliuojančios bendrovės LEO LT sukūrimo sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu, o privatūs savininkai turi atlyginti valstybei nuostolius, patirtus už užmokestį ekspertams, išeitines išmokas LEO LT vadovams bei išmokėtus atlyginimus jos darbuotojams, taip pat daugiau nei metus nemokamą naudojimąsi Kruonio hidroakumuliacine (KHA) ir Kauno hidroelektrine.

Balsavimas už tai, kad Lietuvos bankui būtų atimta lito emisijos teisė, pritarimas Europos Sąjungos (ES) Konstitucijai net jos neskaičius, sutikimas uždaryti Ignalinos atominę elektrinę (IAE) stojant į ES ir žinant, jog pabrangs elektra, paramos priėmimas iš užsienio fondų yra ženklai, liudijantys valstybės interesų išdavystę. Atsakomybę už tai turėtų prisiimti mūsų šviesuoliai, arba vadinamasis elitas, teigė antradienį Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo surengtos diskusijos dalyviai.

Kultūros atstovai, šeštadienį susirinkę į ketvirtąjį Lietuvos kultūros kongresą, aptarė šiandienines kultūros ir visuomenės gyvenimo problemas nuo moralinės krizės iki pavojaus kalbos išlikimui. Lietuvos mokslų akademijoje vykusiame suvažiavime dalyvavo žinomi poetai, rašytojai, muzikai, dailininkai, kalbininkai, akademinės bendruomenės atstovai.

Šiandien Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, protestuodami prieš kultūros padėtį valstybėje, susirinks meno ir kultūros pasaulio žmonės. Savaitės pabaigoje kultūros klausimai bus diskutuojami per Kultūros kongresą.

Kaune vykusioje laikinosios sostinės ir Marijampolės regionų menininkų konferencijoje buvo teigiama, kad laikinoji sostinė vis labiau provincialėja, o menininkai bėga į Vilnių. Anot Kauno kamerinio teatro vadovo Stanislovo Rubinovo, Kaunas provincialėja kiekvieną dieną ir vis didesniu pagreičiu. „Šiа diagnozę būtina garsiai įvardyti. Pirmiausia bėga kūrybinis jaunimas. Ne vien jaunimas. Ima trūkti ir vyresnio amžiaus menininkų. Beveik nėra kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus.

Pasaulio kultūros dienai paminėti balandžio 14 d. Panevėžio miesto savivaldybė, Lietuvos kultūros fondas, Vydūno draugija, kitos visuomeninės kultūros organizacijos Savivaldybėje organizuoja tarptautinę konferenciją (XIV etikos forumą) „Kultūra po Aukštaitijos dangumi“. „Konferencijoje bus aptariami filosofiniai, teoriniai kultūros egzistavimo aspektai, šiuolaikinės dvasinės kultūros reikalavimai, šiandienė kultūros padėtis visuomenėje ir valstybės politikoje, regiono kultūros paveldo būklė ir...

Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje įvyko naujos režisieriaus Antano Maciulevičiaus dokumentinės juostos „Labas vakaras, monsieur Miltini“ peržiūra. „Režisierius sumanė J. Miltinį parodyti tokį, koks jis iš tiesų buvo: nepasaldintą, nepakartintą. Jis buvo visoks. Medžiagos prifilmuota buvo be galo daug“, – sakė filmo operatorius Albertas Petrauskas.

Koks yra Kaunas, kokie jo vaizdiniai šių dienų Lietuvos žiniasklaidoje? Kaip, kokį jį matome ir ką jis reiškia? Kauno tapatybė – nuvalkiota, subanalinta, tačiau vis dar aktuali tema. Vien antraštės užuomina į šį klausimą užtikrina skaitomumą.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK), skatindama kultūros vertybių puoselėjimą, populiarinimą bei kultūros laidų kūrimą, antrą kartą skelbia geriausios televizijos kultūros laidos konkursą. Kaip pranešė LRTK, konkurse gali dalyvauti nacionalinės, regioninės, vietinės televizijos, kabelinių tinklų operatoriai, laidų kūrėjai, nepriklausomi prodiuseriai, pateikdami po vieną 2003 metais sukurtą ir transliuotą kultūros laidą. Medžiaga turi būti pateikta iki šių metų kovo 1 dienos.

Šį mėnesį režisierius Jonas Vaitkus - publikos dėmesio centre. Lietuvos nacionalinis dramos teatras kviečia į jo spektaklio - Gustave’o Flaubert’o “Madam Bovari” - premjerą. Šią savaitę Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre įvyks jo režisuotos Broniaus Kutavičiaus operos “Ugnis ir tikėjimas” teatrinė premjera, o netrukus Vilniuje rengiama ir J. Vaitkaus statyto naujausio Lietuvos kino studijos vaidybinio filmo “Vienui vieni (Daumantas)” oficiali premjera.

Neracionaliu kultūrai skirtų lėšų naudojimu ir ypač "fejerverkinės" kultūros finansavimu yra susirūpinęs Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Krescencijus Stoškus. Antradienį (09.23) iš Seimo tribūnos jis sakė nesąs prieš fejerverkus, bet prieš keistoką, jo nuomone, lėšų perėjimą į vienadienes, atsitiktines ir trumpalaikes efektų formas.

Lietuvos bei kaimyninių šalių dailininkai, kultūrologai bei istorikai penktą kartą vyksiančiame tarptautiniame projekte "Soutine dienos" minės 110-ąsias žymaus dailininko Chaimo Soutine'o (Sutino) gimimo metines. "Soutine dienas", kurios prasideda antradienį (07.29), organizuojanti Lietuvos dailininkų sąjunga pranešė, jog šio renginio pastangomis į Lietuvos kultūros kontekstą grąžintas iš Lietuvos kilęs tapytojas Chaimas Soutine'as.

Leonidas Donskis, tas garbanotas lapinas kuklia šypsena, mane privertė vėl žiūrėti kultūros laidas! Jo vedamos diskusijos per LTV sugrąžino viltį, kad ir apie kultūrą TV dėžėje galima įdomiai šnekučiuotis. Leonidas griebia temas, į kurias ne vienas dantis išsilaužė! Štai naujausias jo klausimas: “Kokia Lietuvos kultūros ateitis?” Taigi kokia gi ji? Jūsų dėmesiui - trumpa futuristinė apybraiža. Taip, Leonidas Donskis iš tikro yra fenomenas lietuviškoje TV mėsmalėje.

Ir jeigu rimtai, be pinigų, kurie irgi yra kultūros prioritetas, idant ji kaip tokia egzistuotų, kultūra savo ne tik plėtrai, bet išlikimui reikalaute reikalauja kultūrinio provincijos atgimimo. Tokia išvada piršosi iš Leonido Donskio vedamos ketvirtadieninės (05.15) “Kultūros namų” diskusinės laidos. Kultūros ateitį susėdusi aiškintis grupė atstovavo skirtingiems politiniams, valdžios ir kultūrinės priklausomybės laukams ir kiekvienas įtarė, kad kitos grupės užsiima niekais.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija paskelbė pirmąjį Geriausios 2002 m. televizijos kultūros laidos konkursą, kuriuo siekiama skatinti kultūros vertybių puoselėjimą, populiarinimą ir vertingų kultūros laidų kūrimą. Konkurse kviečiami dalyvauti nacionalinių, regioninių, vietinių bei kabelinių operatorių televizijos laidų kūrėjai ir nepriklausomi prodiuseriai. Kaip nurodoma sąlygose, konkursui gali būti pateiktos tik praėjusiais metais sukurtos ir transliuotos laidos.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto iniciatyva trečiadienį (03.12) parlamente surengta diskusija "Nacionalinė kultūra ir menas Lietuvos televizijoje ir radijuje", kurioje nacionalinio transliuotojo atstovai teigia daugiau išgirdę kalbų apie politiką nei kultūrą. "Buvo kalbėta daugiau apie politiką, o ne apie kultūrą. Matyt, organizatorių tikslai buvo ne tie.

Kitą savaitę naujuoju prezidentu tapsiančio Rolando Pakso komandoje - buvęs konkurentas prezidento rinkimuose Juozas Petraitis, keli kadenciją baigiančio prezidento Valdo Adamkaus komandos nariai ir būrys visuomeninių patarėjų. Prezidentūroje penktadienį (02.21) žurnalistams R. Paksas pristatė savo artimiausius patarėjus, o pastarieji - savo komandų narius. R. Paksas prezidentu bus inauguruotas vasario 26-ąją. Išvakarėse baigsis V. Adamkaus kadencija.