Mokykloje jūs, p.Inga, mokotės. Studijuosite, jei išlaikysite konkursą į aukštąją mokyklą. Nors LR Prezidento atlygis yra 10 kartų mažesnis, negu teigiate, bet ne tai svarbiausia. Svarbiau, kad jūsų jaunoje širdelėje jau rusena neapykanta, kurios argumentuotai neįprasminate. Menininkui labai svarbu visą gyvenimą sugebėti išsaugoti meilę kitiems. Neapykantoje sukurti darbai turi neigiamus biolaukus ir yra nepriimtini mūsų aplinkoje.Tai apie ką dabar paminėjau yra kitokio lygio pilotažas. Tiek to... Gal kitą kartą pavyks plačiau padiskutuoti.

pati studijuoju dailės mokykloj Kaune ji per 30 metų nuo pastatymo neremontuota ką mokiniai nudažo apgriuvusias sienas kurias tinkuot naujai reikėtų ir t.t tai tik mokinių dėka normaliau mokykla atrodo,į mokyklą atvyksta studentus dirbančius filmuoti televizijos iš užsienio menininkai lankosi ir gėda,kad mokykla ypač meno kur yra darbštūs ir meniški žmonės neremiama ir menas nevertinamas.Mano auklėtoja Keramikė yra ji sako iš savo atlyginimo niekaip nepragyvenanti kur Aukštojoj uždirba,tam ji daro savo gaminius ir juos pardavinėja,bet ir tai nukrito nuo gaminių kainos,nes žmones ubagais valdžia verčia,tuoj namų žmonės neturės,nors db ir dauguma žmonių darbus praranda,atlyginimai kai ant juoko kai prezidentas uždirba per mėnesį 225 tūkstančius litų,jis milijonierius tas Adamkus turėtų būti,seime kiekvienas uždirba 40 tūkstančių o kiti 15 tūkstančių,galėtų jie apsikeist su mumis vietom tada verktų kruvinom ašarom,nes žmogus uždirbantis 800 litų jis tik už gyv vietą susimokėt gali,negali leist nei balių,pramogų ar rūbo brangesnio įsigyti.Kaip nekenčiu tokių kaip kubilius ir dabartinė Lietuvos valdžia.

Manau, kad šis interviu su menu bei kultūra suinteresuotais asmenimis yra vienas iš labiausiai pavykusių dabartinėje žiniasklaidoje. Kalbėjimas apie renesansą ir dekadansą dabartiniame būvyje yra gan prasmingas. Ypač, kai jis vyksta tokiu metu, kai patys įžūliausi pseudomeninkai bando įteigti visuomenei, kad tik kai kurios dekadansinės beprasmybės turi realią prasmę. Dar daugiau. Kai kurie iš tokių veikėjų sugeba pasinaudoti valstybės lėšomis savo debiliškiems projektams pateikti, gaudami tam dideles lėšas. Kai tuo tarpu aukšto meistriškumo profesionalai lieka nustumti ir užmiršti kasdieninėje meno funkcionierių rutinoje. Nežianu ar suveikia "otkatinis" principas ar kokie asmeniniai ryšiai, tačiau tokie profanuojantys tikrąjį meną faktai visuomenėje vis akivaizdžiau tampa vieša paslaptimi.

Manau, kad ir tie 1500 gatvės atlikėjų tuo tikėjo, kai savo dalyvavimu pavasario šilumą gatvėse sveikino. Menininkai gal vėl atras galimybių savo sukurtas skulptūras medžiagoje išlieti ar tapybos droves į padorius rėmus įstatyti bei viešai parodyti. Kad tik būtų ką. Kad vėl neatsitiktų, kad kai bus paklausta, ką koks poetas yra parašęs? - šiam raudonuoti netektų. Poezija ir sunkmečiu pas talentą gimsta. Gal net gilesnė savo prasmingumu. Van Gogas, beje, per visą savo gyvenimą tik vieną drobę pardavė. Žinoma, galima mitinguoti, šūkių prisipaišyti, gražias kalbas prie Seimo rėžti. Visa tai yra menininkų teisė. Kaip ir visų kitų piliečių. Tačiau siūlau neprarasti ir asmeninės atsakomybės ja naudojantis. Tik brandūs, profesionalūs meno kūriniai ir aukštos kultūros raiška turi moralinę teisę į mūsų visų mokesčių mokėtojų surinktų lėšų dalį. Jų skirstymo skaidrumas turi būti kiek įmanoma suabsoliutintas. Jei jau nori menininkai gyventi tik iš honorarų už savo kūrybą, tai tam reikia negailėti milžiniško darbo ir pastangų tokiam tikslui įgyvendinti. Turtingose Vakarų šalyse tik patiems iškiliausiems menininkams įmanoma užsitikrinti padorų pragyvenimą vien iš savo kūrybos. Kitiems tenka dirbti įvairius kitokius darbus, dažnai su menu net nesusijusius. Toks jau tas gyvenimas. Negailestingas, bet vienodai teisingas ir meną kuriantiems ir su kūryba nesusijusiems. Profesionalų meną valstybei pravartu, kiek tik ji pajėgia, remti net ir iš pragmatiškų išskaičiavimų. Toks menas reprezentuoja mūsų šalį, kelia jos prestižą. Šalies įvaidžio vertė visos šalies gyvenimui yra didžiulė. Ją išreikšti pinigine forma net sunkiai įmanoma. Lietuvoje yra nemažas skaičius labai aukštos, tarptautinės prabos menininkų. Šalies tautų kultūra yra ir viso Pasaulio turto dalis. Turime visą tą saugoti, puoselėti ir pagal išgales remti. Nežinau ar labai aršūs šūkiai krizės metu yra pats prasmingiausias būdas viso to užtikrinimui. Tačiau išsakyti savo lūkesčius ir siekius turi teisę kiekvienas pilietis. Svarbiausia, kad tai būtų daroma ir su moraline asmenine atsakomybe.

Kai sovietmečiu susitikdavo a lia patriotiniai rašytojai, tai dažnai vienas kitam pasigirdavo: " O žinai ką aš parašiau? Stalčiuje laikau. Sovietų valdžia nespausdina" . Viens kitam per petį paplodavo ir eidavo į mitingą už Lietuvos laisvę pastovėt. Būdavo, kad ir paveikslus iš organizuojamos parodos koks " politrukas -cerberis" išmesdavo ir bet kokia spauda Glavlito laikais griežtai cenzūruojama buvo. B.Brazdžionio eiles teko spausdinimo mašinėje dauginti. Saugau tą tomą, kaip prisiminimą. Ant plono popieriaus jis, kad daugiau egzempliorių gautųsi. Pasitaikančias klaidas tekdavo trintuku taisyti. Visa tai buvo. O kai pasiekėme laisvę, tai tie pagyrūnai rašytojai, pasirodo, nieko tuose stalčiuose prislėpę nebuvo, o dailininkai dargi pradėjo virkauti, kad jų sovietinių laikų užsakymus, pradžioje į rūsius sukišo, o paskui beveik veltui išpardavė tiems, kurie panorėjo įsigyti. Užsakyminės skulptūros į Grūto parką suburbėjo, tai leninų ir kapsukų kūrėjai apipuolė LATGAA, prašydami, kad žiūrovai dar kartą už jų " šedevrų" apžiūrą mokėtų. Padoresnis iš gėdos turėtų sudegti, kad jo " rankdarbis" tokiame parke atsidūrė, o jie dar antrą kartą savo chlatūrą iškišti už pinigus panoro. Tad ne viskas taip gražu toje kultūros padangėje. Teko gauti informacijos, kad kūrybinė inteligentija balsuojant dažnai niekuo neišsiskyrė iš kitų rinkėjų. Balsuodavo jie eilute už " buvusius" (gal net iki 70 proc.) ir tiktai taip. Ir vis prisimindavo tuos laikus, kai už kokio TSKP suvažiavimo deputato portretą tūkstančius rublių sovietų valdžia mokėjo. Švystelėdavo per atšiaurią padangę koks K.Sajos veikalas, pastatytas Miltinio Panevėžyje. Važiuodavo į tuos spektaklius, kaip į atlaidus. O juokdavosi? O juokdavosi ir plodavo visai ne ten, kur gilesnė autoriaus mintis būdavo paslėpta. Straipsnio autorius teigia, kad dabar " kultūra ir menas ties mirties riba" . Manau, kad jis net nežino, kas ta riba. Įžvelgiu Lietuvoje didžiulį meninį pakilimą, kuris išsilieja didžiule mase įvairių meno festivalių ir renginių. Net suskaičiuoti svarbiausius metinius renginius būtų labai sunku. Ir visokių parodų nesuskaičiuosi. Trūksta pinigų? O kam šiuo metu jų netrūksta? Visiems tenka kiek susispausti ir dėl geresnio laiko bendromis jėgomis pakovoti. Ateis jis. Tikiu tuo.

Tik duokit, duokit, duokit. O ką meninikai padarę, kad Lietuvą nesiristų žemyn visomis prasmėmis, visose srityse? Ir dabar jokių pasiūlymų tik reikalavimai. Negi valdžia už Jus turi dirbti??? O dėl mokesčių labai gerai, kad padidino. Gydytojai(sąžiningi) , mokytojau tur būt negyvena taip prabangiai kaip "menininkai" Žvaguliaii, Stanai ir Cicinai. Ir dė to Jus nei kiek nekalti? Tylėjot, kai iš eilės 10 metų tas vyko. O politikai nebesavi, tad sukilot?

vamzdiec.

auksinė K.S. mintis: Ir menininkų patenka į valdžią, bet kai tik jie gauna kokį nors postelį, tuoj užmiršta kultūros reikalus.
o parazitas medalinskas ko čia prisiplakė?

suprantama zuokininkams, tiems, kurie prikišo nagus prie VEKS milijonų, abonentų draugams ši diskusija galėjo ir nepatikti

Kulturos zmones tai kulturos zmones. O ka cia veikia Melaginskas??