Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto iniciatyva trečiadienį (03.12) parlamente surengta diskusija "Nacionalinė kultūra ir menas Lietuvos televizijoje ir radijuje", kurioje nacionalinio transliuotojo atstovai teigia daugiau išgirdę kalbų apie politiką nei kultūrą.
"Buvo kalbėta daugiau apie politiką, o ne apie kultūrą. Matyt, organizatorių tikslai buvo ne tie. Buvo daugiau galvojama apie politinius tikslus, kaip valdyti visuomeninį transliuotoją, o ne kaip gerinti kultūros situaciją", - po diskusijos BNS sakė laikinai LRT generalinio direktoriaus pareigas einantis Kęstutis Petrauskis.
Jis taip pat laikinai eina ir Lietuvos radijo direktoriaus pareigas.
Pasak jo, diskusijoje kalbėta apie tai, kaip reikia pakeisti LRT tarybą, LRT įstatymą, kaip padidinti Seimo galias valdant LRT, buvo nurodomi konkretūs LRT tarybos nariai, kurie turėtų būti pakeisti.
"Diskusija dėl kultūros laidų, lietuviškos kultūros sklaidos ir reprezentavimo, be abejo, yra reikalinga ir mes esame atviri tokiai diskusijai, bet tokio konstruktyvaus dialogo neužsimezgė", - pridūrė jis.
Prezidentui Rolandui Paksui visuomeniniais pagrindais pakviestas patarinėti kultūros klausimais filosofas Krescencijus Stoškus savo pasisakymo pradžioje atmetė kaltinimus, esą jis siekė nuversti LRT vadovybę ar tarybą, tačiau teigė, jog į visuomeninį transliuotoją turi ateiti kiti žmonės.
"Aš nesu tas, kuris norėjo nuversti LRT vadovybę, kuris nori nuversti LRT tarybą. Aš manau, jog vadovų pakeitimu mes nieko nepakeisime", - pareiškė K. Stoškus.
Tačiau savo ruožtu jis taip pat pareiškė, kad LRT taryba "negali daryti įtakos" visuomeniniam transliuotojui ir reikia "kitokio mechanizmo, kaip visuomenė galėtų daryti įtaką LRT".
Taip pat jis teigė, kad LRT darbuotojams turi būti keliami specialūs reikalavimai.
"Turi ateiti žmonės, kurie turi tam tikrą patirtį, tam tikrą išprusimą, tam tikrą mentalitetą, tam tikrą dvasinį užsiangažavimą", - teigė K. Stoškus, pripažinęs, kad jo kalba apie padėtį LRT ir būtinus pakeitimus nėra "konstruktyvi", o labiau "agitacinė".
Kovo pradžioje iš Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) generalinio direktoriaus posto atsistatydino Valentinas Milaknis, pareiškęs, kad tai lėmė politikų spaudimas.
"Mūsų veikla yra pakankamai paralyžiuota dėl nuolatinio politikų dėmesio blogąja prasme", - atsistatydinimo priežastis aiškino V. Milaknis, pažymėjęs, kad jo atsistatydinimas yra "protesto forma".
Atvirame laiške, skirtame Seimo pirmininkui, Seimo nariams ir Lietuvos žmonėms, V. Milaknis teigė, kad rengiant "antivisuomenines akcijas" ypač pasižymėjo Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Rolandas Pavilionis.
V. Milaknio teigimu, pasitelkęs naują prezidento patarėją kultūros klausimais K. Stoškų, R. Pavilionis šiuo metu pradėjo "eilinę kampaniją prieš visuomeninį transliuotoją - Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją".
R. Pavilionis yra ne kartą kritikavęs LRT, kad ši neatlieka jai priskirtos visuomeninio transliuotojo misijos. Jis taip pat yra pasiūlęs uždrausti LRT transliuoti reklamą.
Pastarasis siūlymas sulaukė komercinių televizijų paramos, tačiau iki šiol taip ir nebuvo priimtas.
V. Milaknio nuomone, "nuolatinių kampanijų prieš visuomeninį transliuotoją" organizatoriai ir užsakovai yra "Seimo valdančiosios koalicijos politikų grupė, kuriems atvirai ar tylomis pritaria aukščiausi šalies pareigūnai, geidžiantys turėti nuolankų ir cenzūruojamą radiją bei televiziją".
V. Milaknis, kuriam 55-eri, LRT vadovu buvo paskirtas 2001 metų gegužę. Prieš tai, 1999-2000 metais konservatorių Vyriausybėje V. Milaknis ėjo ūkio ministro pareigas.
BNS
