rolandas pavilionis

Šiandien Lietuvos medicinos bibliotekos atstovai Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) dalyvaus posėdyje, kur bus aptariamas bibliotekos, o tiksliau, kaip įtaria bibliotekos darbuotojai, - jos 11 mln. litų verto pastato prestižinėje vietoje sostinės centre, likimas. Gresiančios permainos – netikėtos SAM sudaryta darbo grupė neseniai parengė ir Vyriausybei bei Saulėlydžio komisijai pateikė planą, kaip reorganizuoti SAM pavaldžias institucijas sujungiant arba naikinant ir 10 proc.

Šią savaitę pasirodžiusiame savaitraščio „Balsas.lt savaitės“ žurnalistų tyrime teigiama, jog valstybės apdovanojimus Lietuvoje gali gauti ir buvęs kagėbistas, ir žmogus, kurio veikla iš esmės prieštaravo tam, už ką jis apdovanojamas. Vasario 16-osios proga Lietuvos prezidentas, kaip įprasta, apdovanoja nemažai valstybei nusipelniusių žmonių. Masinis ordinų dalijimas šalyje sukuria ginčytinų ir keistų situacijų. Kai kuriuos atvejus aiškintis tenka net Konstituciniam Teismui.

Kas galėtų paneigti, kad naujasis premjero patarėjas bei „Saulėlydžio“ komisijos pirmininkas Valentinas Milaknis į šį postą atėjo vien todėl, kad šiemet informacinių technologijų projektams tik iš biudžeto bus skiriama 130 mln.

Likus penkioms dienoms iki pirmojo naujos kadencijos Seimo posėdžio, parlamentaro mandato jau nusprendė atsisakyti du į įstatymo leidybos šventovę patekę asmenys. Veikiausiai jau rytoj Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) sulauks dar vieno analogiško prašymo, rašo „Lietuvos žinios“. Apsisprendęs neiti į Seimą, o likti Vilniaus miesto tarybos nariu LŽ vakar prisipažino Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) sąraše 30-uoju numeriu įrašytas Raimundas Alekna.

Lietuvos Respublikos Seimo narė LSDP kandidatė vienmandatėje Senamiesčio rinkimų apygardoje Nr. 2 LSDP daugiamandatės apygardos sąraše Nr. 67 Gimė 1944 m. balandžio 6 d. Kaune aktorių šeimoje. 1967 m. baigė Vilniaus universitetą, specialybė – anglų kalba ir literatūra. 1967–1978 m. dirbo Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Anglų kalbos katedroje dėstytoja. 1969 m. įstojo į Vilniaus universiteto doktorantūrą, specialybė – Vakarų Europos ir Amerikos literatūra.

Liepos 18 d. baigiasi ketveri šios kadencijos Europos Parlamento (toliau - EP) darbo metai, todėl turime progą įvertinti Lietuvos atstovų šioje ES institucijoje darbą. Šiame straipsnyje apžvelgiami mūsų europarlamentarų pasisakymai EP plenarinėse sesijose, jų pateikti klausimai Europos Komisijai ir ES Tarybai, taip pat jų parengtos ir EP priimtos rezoliucijos. Trumpai analizuojama ir europarlamentarų raiška Lietuvos viešoje erdvėje.

Masinis ordinų ir kitų valstybės apdovanojimų dalijimas, Lietuvoje tapęs tradicija, galbūt ne visada paiso net ir įstatymuose reglamentuotų formalumų. Seimo pirmininkas socialdemokratas Česlovas Juršėnas portalui „Balsas.lt“ atsisakė komentuoti, ar jo pasirašytas teikimas apdovanoti visą Sąjūdžio iniciatyvinę grupę yra teisėtas, ir paprašė klausimus atsiųsti raštu – elektroniniu paštu.

Sąjūdžio dvidešimtojo gimtadienio proga šalyje užvirė intensyvūs ginčai dėl apdovanojimų. Signataras, Seimo sudarytos komisijos narys bei jai talkinančios darbo grupės pirmininkas Zigmas Vaišvila apkaltino meluojant Sąjūdžio pirmininką Rytą Kupčinską. Pastarasis sako, kad esmė tik oponento procedūrinėse manipuliacijose. Kovo 11-osios akto signataras, atgimimo laikų sąjūdininkas Zigmas Vaišvila sako esąs nustebęs. „Dabartinis Sąjūdžio vadovas Rytas Kupčinskas yra didžiausias melagis.

Dvidešimtųjų Sąjūdžio metinių proga, šalia iškilmių ir svarbių datų, į paviršių iškilo ir nesutarimai dėl valstybės aukščiausių apdovanojimų. Lietuvos Sąjūdis apkaltino kai kuriuos savo iniciatorius, kartu su valdžia, mėginant pradėti masines ordinų dalybas. Aistras sukėlė Seimo sudarytos komisijos praėjusio pirmadienio (gegužės mėn. 26d.) balsavimas. Viena iš XI-ojo Sąjūdžio suvažiavimo rezoliucijų skirta kaip tik tam.

Konstitucinis Teismas tirs, ar prezidento valdo Adamkaus 2002 m. birželio 14 d. dekretas, kuriuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino komandoro kryžiumi apdovanotas Vladimiras Jakuninas, neprieštarauja Konstitucijai. Grupė Seimo narių savarankiškai kreipėsi į KT, nes mėginimai organizuoti viso Seimo kreipimąsi į šią instituciją – žlugo. Tuomet dalis parlamentarų ragino nepulti prezidento ir net baiminosi naujo apkaltos proceso, esą gresiančio valstybės pamatams.

Netrukus sukaks keturios savaitės nuo Rolando Pavilionio mirties. Tą dieną, kai kuriose Lietuvos vietovėse liaudiškai vadinamą „keturnedėliu“, pagal katalikų tradiciją susikaupę maldoje ir mintyse dar kartą pagerbiame žemiškąjį kelią prieš keturias savaites baigusį artimą žmogų. Prasminga tradicija. Turi prabėgti bent šiek tiek laiko, kad atsitokėję galėtume apmąstyti, ką praradome. Juo labiau kai kalbame apie tokią asmenybę kaip Rolandas Pavilionis.

„Vartok, vartok, vartok...“ Tokia žinia per masinės komunikacijos kanalus smelkiasi į mūsų sąmonę ir baigia iš jos išstumti kitas, kilnesnes idėjas. Vartojimo malonumuose skęstantys Vakarai ir Lietuva kartu su jais pamiršo, kad be tikėjimo, svajonių ar didesnių iššūkių civilizacijos suglemba ir žūva. Tą sunku pripažinti, todėl dažniausiai nutylima. Tačiau netylėjo Rolandas Pavilionis, todėl ir buvo daug kam nepatogus, bet kaip tikras intelektualas Rolandas to nepaisė ir nebijojo.

Šiandien Vilniaus universiteto Santariškių ligonininėje 14.15 val. mirė Europos Parlamento narys, buvęs Vilniaus universiteto rektorius Rolandas Pavilionis. Europarlamentaro biuro atstovas Sigitas Sunelaitis „Omni.lt“ pasakė, kad šiuo metu Seime tariamasi dėl laidotuvių ceremonijos. Rolandas Pavilionis į Europos Parlamentą iškeltas Liberalų demokratų partijos.

Šiandien Vilniaus universiteto Santariškių ligonininėje 14.15 val. mirė Europos parlamento narys, buvęs Vilniaus Universiteto rektorius Rolandas Pavilionis. Europarlamentaro biuro atstovas Sigitas Sunelaitis pasakė, kad šiuo metu Seime derinama laidotuvių procedūra.

Kalbant apie juos nestokojama pačių įvairiausių epitetų: chameleonai, pragmatikai, laisvo elgesio politikai. Teigiamų apibūdinimų, vertinant jų elgesį, beveik neįmanoma išgirsti, nebent tik jie patys kaip maldelę išpyškina nestabilų elgesį ir pažiūras pateisinančius argumentus.

Artūrą Paulauską atstatydinus iš Seimo pirmininko pareigų, o sykiu iškilus grėsmei Antano Valionio ir Vilijos Blinkevičiūtės postams Vyriausybėje, Artūro Skardžiaus ir Alvydo Sadecko – Seime, nemaža dalis politologų ir šiaip mėgstančių viešąjį rašymą paskendo raudose ir vaitojimuose, kuriuos paįvairindavo dantų griežimu ant netikėlių konservatorių. Atrodytų, iškilo grėsmė valstybės pamatams, nes „valstybininkai“ išeina.

Praėjusį rudenį (2005 m. rugsėjo 1 d. ir spalio viduryje) skaitėte du mano straipsnius, kaip mums, Lietuvos piliečiams, atstovaujama Europos Parlamente. Apie tai, kaip ir ką dirba trylika mūsų europarlamentarų, rašiau remdamasi duomenimis, kurie skelbiami Europos Parlamento tinklapyje ir yra prieinami kiekvienam Lietuvos piliečiui, kuris moka naudotis kompiuteriu ir internetu.

Praėjusį ketvirtadienį Seimas iš esmės be diskusijų, juolab be gilesnės analizės patvirtino kitų metų biudžetą. Valdančiosios koalicijos džiaugsmo dėl rekordinių rodiklių, kuriuos, beje, gerokai pakėlė iš Europos Sąjungos gaunama finansinė parama, regis, netemdo jokie abejonių šešėliai. Premjeras Algirdas Brazauskas, kaip jau įprasta girdėti, žada ir kitais metais būti dosnesnis pensininkams, ligoniams, moksleiviams ir studentams.

Pirmame savo straipsnyje "Mūsiškiai Europarlamente" (http://www.omni.lt/index.php?base/z_302712) analizavau Lietuvos atstovų kalbas Europos Parlamento plenariniuose posėdžiuose. Neabejotini lyderiai tuomet buvo ir tebėra Laima Andrikienė ir Vytautas Landsbergis.

5 kanalo (www.5kanalas.lt) diskusijų laidos „Pulsas“ tema: ar europiečiams dar reikalinga Europos Sąjunga? Prieš metus entuziastingai įstojome į ES. Dabar jau šalių senbuvių gyventojai entuziastingai sako jai „ne“. Ir niekas nebesupranta, nei kas ta ES, nei ko iš jos norėti. Ar tai tik bendroji rinka, ar supervalstybė, ar tik tarptautinė organizacija? Ir kas joje turi dalyvauti.

Realybę stebintis ir analizuojantis žmogus mano klausimus pavadins idealistiniais arba net visiškai kvailais. Ir jis bus teisus, jei žiūrės, “kaip yra”, ignoruodamas, “kaip galėtų būti”. Todėl aš vis dėlto klausiu, ar įmanoma sustiprinti atkurtą nepriklausomą valstybę, jei vis dažniau ir vis įžūliau valstybės tarnautojai dirba ne kaip valstybininkai, o kaip “uabininkai”. Jei vis akivaizdesnės abejotinos jų moralinės, dorovinės nuostatos? Jei vis daugiau į svarbius postus “pasodintų” politikų t...

“Omni laiko” skaitytojai geriausia metų fraze išrinko Darbo partijos lyderio, ūkio ministro frazę “Nesu inoplanetianinas”. Ji surinko 744 balsus (15 proc.). Antroje vietoje liko nušalintojo prezidento Rolando Pakso palinkėjimas pirmadienį “Gero savaitgalio” (14 proc.). “Omni laiko” skaitytojai taip balsavo už jiems pasiūlytas frazes: "Iš tikrųjų gimiau ne kosmose, o šiaurėje. Bet nuo to žmogus netampa blogesnis.

Per metus politikai ir visuomenės veikėjai daug prišnekėjo. Kazimira Prunskienė prisipažino, kad ji didesnė specialistė “nei vien kaimo”, o Viktoras Uspaskichas - kad nėra “inoplanetianinas”. “Omni laiko” redakcija siūlo išrinkti geriausią metų frazę. Skaitytojams siūlome balsuoti už vieną iš šių frazių: "Gero savaitgalio". Taip sausio 12 d., pirmadienio vidurdienį, žurnalistams palinkėjo tuometinis prezidentas Rolandas Paksas.

"Gero savaitgalio". Taip sausio 12 d., pirmadienio vidurdienį, žurnalistams palinkėjo tuometinis prezidentas Rolandas Paksas. "Buvo vienintelis dalykas, kuris iki šiol mus visus jungė - krepšinis. Dabar ir šitas yra suskaldytas. Neliko nieko šventa". Taip vasario 10 d. Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas pakomentavo žiniasklaidoje paskelbtus kaltinimus Vilniaus "Lietuvos ryto" komandos savininkams dėl neva jų daryto spaudimo Kauno "Žalgirio" rėmėjams.

Pirmadienį 136 naujieji parlamentarai, susirinkę į pirmąjį Seimo plenarinį posėdį, iškilmingai prisiekė būti ištikimi Lietuvos Respublikai. Priesaiką priėmė Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris. Keturi į Seimą išrinkti politikai parlamentaro mandatų atsisakė. Prisiekę Seimo nariai įgijo visas tautos atstovų teises. Seimo nariai davė priesaiką padėję ranką ant Konstitucijos, po to kiekvienas pasirašė vardinį priesaikos lapą. Priesaikos ceremonija užsitęsė apie 4 val.

Tarp dviejų Seimo rinkimų turų atliktos apklausos duomenimis, Lietuvos gyventojai palankiausiai vertina prezidentą Valdą Adamkų (66 proc.). Už jo išsirikiavo Vytautas Grigaravičius (65 proc.), Viliją Blinkevičiūtę (61 proc.), Dalią Grybauskaitę (60 proc.) ir Viktorą Uspaskichą (59 proc.). Iš 24 vertinimui pateiktų visuomenės veikėjų pavardžių nepalankiausių atsiliepimų sulaukė Vytautas Landsbergis, Gediminas Vagnorius, Rolandas Paksas, Rolandas Pavilionis, Artūras Zuokas bei Andrius Kubilius.

Į Seimą išrinkti Vilniaus meras Artūras Zuokas ir Kėdainių meras Viktoras Muntianas negalės atsisakyti mandatų, neatsisakę mero posto, nebent jie atsisakytų duoti parlamentaro priesaiką. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininko Zenono Vaigausko teigimu, komisija negali svarstyti prašymo atsisakyti parlamentaro mandato, kol į parlamentą išrinktas asmuo neprisiekė ir netapo Seimo nariu.

„Rinkimai išsigimsta", - neseniai pareiškė Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas. Jo požiūriu, išsigimimas pasireiškia tuo, kad rinkėjų balsai perkami, o rinkimų tvarkos laikymąsi prižiūrinčios institucijos blogai dirba. Galima sutikti su šiuo griežtu vertinimu, bet vargu ar išsigimimas pasireiškia tik A. Paulausko minėtais būdais. Palyginkime Lietuvos Prezidento ir Seimo rinkimų kampanijų debatus su kandidatų į Amerikos Prezidento postą - George'o W. Busho ir Johno Kerry debatais.

Valdančiosios koalicijos rinkėjai vietoj Česlovo Juršėno į sąrašo viršūnę “iškėlė” Seimo pirmininką Artūrą Paulauską, o už Rolando Pakso koaliciją balsavę gyventojai pirmuoju sąraše “įrašė” ne liberaldemokratų lyderį Valentiną Mazuronį, bet radikalą Julių Veselką. Tai paaiškėjo Vyriausiajai rinkimų komisijai suskaičiavus reitingavimo rezultatus.

Nemažą biudžetą padėjėjams samdyti gaunantys Europos Parlamento (EP) nariai talkininkais pasirinko daugiausia iš ankstesnės patirties pažįstamus arba kolegų rekomenduotus asmenis, o liberalcentristas Eugenijus Gentvilas sudarė paslaugų tiekimo sutartį su organizacija, kuriai anksčiau pats vadovavo, Apie tai rašo dienraštis "Lietuvos žinios". EP narių padėjėjų statusas nėra išskirtinis, nes jie nėra laikomi Europos Sąjungos (ES) institucijų darbuotojais ir nesinaudoja pastariesiems teikiamomi...

Liberalų demokratų partija antradienį pateikė Vyriausiajai rinkimų komisijai pareiškinius dokumentus dalyvauti Seimo rinkimuose ir kandidatų daugiamandatėje bei vienmandatėse apygardose sąrašus. Juose - ir politikų vaikai, ir buvę Rolando Pakso patarėjai. Liberaldemokratai daugiamandatėje apygardoje kelia 130 kandidatų, vienmandatėse apygardose - 66 kandidatus.

Šis straipsnis - tai kai kurie pastebėjimai, apmąstymai, paaiškinimai ir patikslinimai tų procesų, kurie vyksta Europos Parlamente (EP) ir kuriuose dalyvauja pirmuosiuose Lietuvoje vykusiuose rinkimuose į EP išrinkti Lietuvos atstovai. Europos Parlamento komitetai posėdžiauja Briuselyje Šią savaitę Europos Parlamentas dirba Briuselyje: vyksta komitetų posėdžiai. Iš viso EP yra 20 komitetų, dauguma jų šią savaitę dirba, nors yra ir tokių, kurie į posėdžius rinksis tik rugpjūčio pabaigoje.

Europos Parlamento (EP) Liberalų demokratų ir reformų grupės vadovams trečiadienį nusprendus priimti į šią grupę Darbo partijos atstovus, Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) pirmininkas Artūras Zuokas žada, kad jo partija EP imsis Darbo partijos auklėtojos vaidmens. "Mūsų pozicija buvo aiški ir principinė - kad LiCS nepritartų Darbo partijos atstovų priėmimui į šią grupę.

Už Konstitucijos pažeidimus nušalinto eksprezidento Rolando Pakso Seimo rinkimams suformuota vadovaujama koalicija sieks perrašyti pagrindinį šalies įstatymą - Konstituciją. "Koalicijos programoje numatytos trys pagrindinės reformos - konstitucinė, valstybės valdymo ir teisinės sistemos", - penktadienį spaudos konferencijoje Vilniuje sakė buvęs Seimo narys, Europos Parlamento narys Rolandas Pavilionis.

Per apkaltą nušalinto prezidento Rolando Pakso bendražygis parlamentaras Jonas Lionginas išstojo iš eksprezidento įkurtos Liberalų demokratų partijos (LDP). Taip pat palikti liberaldemokratus ketina ir parlamentaras Eugenijus Maldeikis. Abu parlamentarai Liberalų demokratų partijos kandidatų sąraše dalyvavo Europos Parlamento rinkimuose, bet mandatų neiškovojo. Tai BNS pranešė šaltiniai Seime.

Laikinojo prezidento Artūro Paulausko apšmeižimu kaltinamas eksprezidento Rolando Pakso bendražygis Gintaras Šurkus trečiadienį nesėkmingai mėgino nušalinti bylą nagrinėjantį teisėją. G.Šurkus su advokatu pareiškė nušalinimą, nes teisėjas atsisakė prijungti prie bylos kalbos specialistės išvadą dėl G.Šurkaus interviu Lietuvos televizijos laidai "Savaitė" praėjusių metų pabaigoje.

Žmogaus teisių gynimo organizacijos - Britų Helsinkio grupės - atstovai įsitikinę, kad, nušalintajam prezidentui Rolandui Paksui užkirtus kelią į šį postą, galėjo būti pažeistos jo ir rinkėjų teisės. Lietuvoje viešintys Helsinkio grupės teisininkai ragina R. Paksą kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą Strasbūre. Kaip “Eltai” sakė Seimo Liberaldemokratų frakcijos narys Rolandas Pavilionis, jie įsitikinę, kad yra didelė galimybė, jog į šį kreipimąsi Strasbūre bus pažiūrėta pakankamai rimtai.

Nušalintas Prezidentas Rolandas Paksas, kuriam Konstitucinis Teismas (KT) užkirto kelią į bet kokį įtakingesnį politinį postą, taps naujos koalicijos vadovu. Apie tai trečiadienį informavo Seimo Liberaldemokratų frakcijos narys Rolandas Pavilionis. Seime vykusiame susitikime su Vilniuje veikiančių užsienio ambasadų atstovais R. Pavilionis pareiškė, kad Liberalų demokratų partija ir judėjimas "Už teisingumą ir demokratinę Lietuvą" rengiasi įkurti koaliciją.

Grandines ir 1,5 puslapio kaltinimų laikinajam Prezidentui Artūrui Paulauskui dėl esą jo daromų bandymų užgniaužti demokratiją, manipuliuoti teisingumu, piliečių teisėmis pirmadienį paliko atstatydinto Prezidento Rolando Pakso šalininkai - Seimo liberaldemokratų frakcijos nariai. Grandinės, kuriomis buvo apsijuosę 8 liberaldemokratai parlamentarai prie Prezidentūros rūmų, buvo pagrindinis piketo akcentas, turėjęs simbolizuoti piliečių laisvių ir teisių varžymus.

Rinkėjai, Liberaldemokratų partija ir pats atstatydintas Prezidentas Rolandas Paksas Vyriausiajam administraciniam teismui skundžia Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą neregistruoti jo kandidatu pirmalaikiuose valstybės vadovo rinkimuose. Liberaldemokratai taip pat ieško paramos tarptautinėse Žmogaus teisių organizacijose, Europarlamente dėl, jų nuomone, pažeidžiamų rinkėjų teisių.

Už šiurkščius Konstitucijos pažeidimus bei priesaikos sulaužymą iš Prezidento pareigų nušalintas Rolandas Paksas vėl sieks valstybės vadovo posto. Apie savo kandidatavimą pirmalaikiuose Prezidento rinkimuose R. Paksas patvirtino šeštadienį vykstančiame Liberalų ir demokratų partijos kongrese. Iš 355 kongreso delegatų 353 balsavo už tai, kad R. Paksas būtų iškeltas liberaldemokratų kandidatu į Prezidentus, 2 delegatai susilaikė, prieš nebuvo nė vieno delegato.

Pirmadienį Lietuva tapo visateise Šiaurės Aljanso nare. Daugiau nei dešimtmetį trukęs Lietuvos diplomatijos ir Lietuvos valstybės kryžiaus žygis į Vakarus vainikuotas pergale.

Prezidentas Rolandas Paksas "artimiausiu metu" ketina pateikti visuomenei atsakymus į pastaruoju metu iškilusius naujus klausimus dėl jo veiksmų. Tai prezidento atstovė spaudai Jūratė Overlingienė žurnalistams sakė antradienį po R. Pakso susitikimo su proprezidentinės Liberalų demokratų partijos frakcijos Seime nariais. Atstovė spaudai teigė, kad kol kas nėra nuspręsta, ar prezidentas surengs spaudos konferenciją, ar paskelbs pareiškimą.

Prezidentui Rolandui Paksui remti sutelktas judėjimas šeštadienį įvairiose Lietuvos vietose rengia protestus prieš Seime pradėtą teisinį apkaltos prezidentui procesą. Apie tai ketvirtadienį spaudos konferencijoje Seime pranešė judėjimo, pasivadinusio "Už teisingumą ir demokratinę Lietuvą", nariai - proprezidentinės Liberalų demokratų partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis ir Liberaldemokratų frakcijos Seime narys Rolandas Pavilionis.

Šis komentaras nėra skirtas nei Lietuvos kino studijos privatizavimui, nei kokiam nors eiliniam nacionalinės realybės TV šou. Tiesiog visiems “Omni laiko” skaitytojams, besistebintiems, jog kone kas antras niujorkietis bent sykį savo gyvenime imasi kino scenarijaus rašymo, norėčiau priminti, kad lietuviai taip pat ne iš kelmo spirti.

Naujasis Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas socialliberalas Valerijus Simulikas žada nesikišti į nacionalinio transliuotojo veiklą. Tai V.Simulikas žurnalistams sakė po susitikimo pirmadienį su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) generaliniu direktoriumi Kęstučiu Petrauskiu ir LRT tarybos pirmininku Romu Pakalniu.

Kol prezidento Rolando Pakso kabinete vyko rytinis susitikimas su patarėjais, ankstų penktadienio rytą Prezidentūros kavinėje vyko keisti susitikimai. Vienoje iš dviejų Prezidentūros kavinių dalių su prezidento patarėjais saugumo klausimais Evaldu Vaitkumi ir gynybos klausimais Algirdu Norkumi "posėdžiavo" skandalingasis parlamentaras Vytautas Šustauskas. "Nežinau. Man taip pat juokinga kaip ir tau", - BNS paklaustas, kieno kvietimu Prezidentūroje lankosi V.Šustauskas, sakė E.Vaitkus.

Seimo Liberaldemokratų frakcijos narys, vienas iš proprezidentinio judėjimo "Už teisingumą ir demokratinę Lietuvą" steigėjų profesorius Rolandas Pavilionis pripažįsta, kad praėjusį šeštadienį vykusiame judėjimo mitinge ant Tauro kalno buvo necivilizuoto elgesio. Tačiau, R. Pavilionio nuomone, nukentėjęs nuo necivilizuoto poelgio, gavęs spjūvį į veidą, Vilniaus meras Artūras Zuokas, galėjo ir nesiveržti į mitingą.

Tiek NATO, tiek Europos reikalais Seime užsiimantys politikai tvirtina, jog išryškėjusi prieštara tarp Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų neturėtų stiprėti, nors prancūzų politologas Fransua Eisbūras (Francois Heisbourg) mano kitaip. Prancūzų eksperto nuomone, kurią paskelbė britų dienraštis "Financial Times", JAV ir ES nesutarimai šiemet stiprės ir plėsis, o kalta dėl to ir nelanksti JAV vyriausybė, ir ES.