Kas galėtų paneigti, kad naujasis premjero patarėjas bei „Saulėlydžio“ komisijos pirmininkas Valentinas Milaknis į šį postą atėjo vien todėl, kad šiemet informacinių technologijų projektams tik iš biudžeto bus skiriama 130 mln. litų?
Taip šiuo metu kompiuterininkų pasaulyje aptariami žinomos informacinių technologijų bendrovių „Alna“ ir jos padalinių bendraturčio V.Milaknio paskyrimai eiti aukštas pareigas Vyriausybėje, rašo „Respublika“.
Nauja šeimos įmonė
Praėjusį šeštadienį „Respublika“ pranešė, kad tapti premjero Andriaus Kubiliaus patarėju bei su biurokratizmu turinčios kariauti „Saulėlydžio“ komisijos vadovu tapo prieštaringa ir net skandalinga praeitimi išgarsėjęs V.Milaknis.
Iš kompiuterių prekybos, jų remonto, o vėliau ir didesnių informacinių technologijų projektų milijonus susikrovusį V.Milaknį skiriant vyriausiuoju saulėlydininku, tą pačią dieną Juridinių asmenų registre atsirado ir nauja bendrovė.
Milaknių šeimai priklausančiai verslo valdymo sprendimų konsultacijų bendrovei „Alna Business Solutions“ vadovaujantis V.Milaknio sūnus Tomas įkūrė konsultacijų bendrovę „TM Consulting“, kuri registruota tuo pačiu adresu kaip ir „Alnos“ įmonės.
Strateginiai žygiai
Specialistų teigimu, konsultacijų verslas yra itin perspektyvus vien todėl, kad įvairiems projektams rengti valstybė skiria labai daug ne vien biudžeto, bet ir Europos Sąjungos (ES) pinigų. Netrukus V.Milaknis oficialiai tapo ir premjero patarėju, tad ir tos lėšos geriau matyti.
Kadangi naujas Milaknių šeimos kūrinys nesusijęs su „Alnos“ vardu, tad ir ant premjero patarėjo neturėtų kristi joks saulės laidos šešėlis. Galimą interesų konfliktą išdavė tik tam tikri žygiai, kurių jau ėmėsi milijonieriaus versle dirbantys žmonės.
„Respublikos“ žiniomis, vienos iš „Alnos“ įmonių pardavimų vadovė Lina Gribėnienė neaplenkia Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) prie Vyriausybės. IVPK turi esminę įtaką informacinių technologijų pasaulyje ir jam skirtiems pinigams.
Komitetui patikėtos informacinių technologijų ir telekomunikacijų reguliavimo bei informacinės visuomenės plėtros koordinavimo funkcijos. 2007-2013 m. vykdomos Ekonomikos augimo veiksmų programos prioritete „Informacinė visuomenė visiems“ iš ES struktūrinių fondų parama Lietuvai sudarys apie 800 mln. litų.
Laukia 130 milijonų
- Kiek Lietuvos lėšų šiemet bus skirta informacinių technologijų projektams? - „Respublika“ paklausė IVPK direktoriaus Aurimo Matulio.
- Biudžeto įstatyme numatyta, kad iš valstybės investicijų programų įvairioms valstybinėms institucijoms šiemet skiriama, atrodo, apie 130 mln. litų.
Prie šios sumos dar yra lėšos iš ES struktūrinių fondų, bet kiek jų bus, priklausys tik nuo to, kaip valstybinės institucijos parengs savo projektus su Centrine projektų valdymo agentūra.
Kiekvienais metais, gal ketveri penkeri metai paeiliui, iš valstybės biudžeto per investicijų programą informacinių technologijų projektams yra skiriami tokie pinigai, tad čia tikrai nėra kuo stebėtis. Beje, uždavėte labai keistą klausimą.
- Ar jums pažįstama tokia ponia L.Gribėnienė?
- Taip, atrodo, kad ji dirba „Alnoje“.
- Kodėl ji taip aktyviai lankosi pas jus - ar informacinių technologijų bendrovės jau pradėjo varžytis dėl tų šimtų milijonų?
- Nesilanko ji pas mane. Buvo gal tik praėjusių metų rudenį atvykusi, nes kaip aljanso „Langas į ateitį“ narė vyko į komandiruotę Slovėnijoje. Kad ji pas mane lankytųsi? Su L.Gribėniene bendrauju taip pat, kaip ir su visais kitais verslininkais.
Be to, pas mus lankytis ir nėra ko - mes patys projektų beveik juk nevykdome, niekuo padėti nei pakenkti negalime. Kalbame tik kaip komitetas, kuris atsako už konkretaus tikslo pasiekimą.
- IVPK turi didelę įtaką informacinių technologijų pasaulyje.
- Na, kaip. Mes juk nedalyvaujame viešuosiuose pirkimuose, o galime generuoti tik pačią idėją, pristatyti, kokie šioje srityje bus Lietuvos prioritetai ir už tai esame atsakingi.
Valdiškas klientas
Nors A.Matulis kuklinosi kalbėdamas apie IVPK įtaką skirstant šimtus milijonų informacinių technologijų projektams, „Alnos“ pardavimų vadovė L.Gribėnienė buvo kiek atviresnė.
- Ar pažįstate tokį poną A.Matulį? - „Respublika“ paklausė L.Gribėnienės.
- Taip, pažįstu.
- Kokiu tikslu lankotės jo darbovietėje?
- Kai būna kokių pardavimų, projektų, tai ir lankomės - norime parduoti savo paslaugas. Į IVPK žiūrime kaip į klientą - didžioji mūsų klientų dalis yra valdiškos institucijos, su kuriomis vykdome projektus.
- Ar tiesa, kad pastaruoju metu gerokai pašlijo „Alnos“ reikalai?
- Daugiau nebegaliu kalbėti, nes pagavote nelabai patogioje vietoje - parduotuvėje.
- Tai jūsų firmos reikalai geri ar nelabai?
- Normalūs.
Pinigų tik daugės
Seimo IVPK vadovas Vytautas Grubliauskas kiek nustebo išgirdęs, kad Vyriausybei pavaldžios A.Matulio tarnybos viešnia - premjero patarėjo V.Milaknio šeimos bendrovės pardavimų vadovė. Parlamentaras teigė pasidomėsiantis, ar tokių ryšių atveju „nėra galimo interesų painiojimo požymių“.
„Informacinės technologijos yra raktas į ateities visuomenę, - sakė V.Grubliauskas. - Šiai sričiai skiriamos lėšos tik didės, o kuo didesni pinigai, tuo didesnė tikimybė ir tų, kurie norėtų prikišti nagus prie būsimų konkursų galimų rezultatų“.
V.Grubliauskas, paklaustas, ar normalu, kad premjero patarėjo verslo įmonių atstovai - Vyriausybei pavaldžios institucijos svečiai, teigė, kad būdamas ministro pirmininko vietoje ieškotų patarėjų, kurie nekeltų jokių įtarimų dėl galimų viešųjų ir privačių interesų konfliktų.
„Respublikos“ šaltinių teigimu, V.Milakniui buvo itin palankūs 1999-2000 m., kai jis ėjo ūkio ministro pareigas. Būtent tuomet Ūkio ministerijoje buvo formuojama Lietuvos informacinių technologijų ateities strategija, t.y. ir žinoma apie netrukus tam atitekėsiančias milžiniškas sumas.
Patarėjo praeitis
Tačiau pasitraukus iš šio posto dabartinis saulėlydininkas patyrė ir skambių nesėkmių. Vienas „Alnos“ savininkų 2002 m. įsivėlė į vadinamąjį „Sodros“ skandalą, kai socialinio draudimo fondui už milijonus parduotų informacinių sistemų priežiūros paslaugų konkurso istoriją tyrė net Valstybės kontrolė.
Tais pačiais metais, jau būdamas Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) generaliniu direktoriumi, V.Milaknis šioje valstybinėje įstaigoje uždegė žalią šviesą verslui, kurio užkulisiai, vadovaujantis „komercine paslaptimi“, buvo itin tamsūs.
LRT tiesiog suvešėjusi prodiuserinių kompanijų veikla patraukė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto, kuravusio šią instituciją, dėmesį. Tuometis komiteto vadovas Rolandas Pavilionis nė neslėpė, kad LRT trūksta finansinės atsakomybės, o patį visuomeninį transliuotoją vadino bendrove, kurioje - daug neskaidrių dalykų.
Apie 2004 m. V.Milaknis tapo Užsienio reikalų ministerijos (URM) rūmuose įsikūrusio vadinamojo Strateginių studijų centro (SSC) tarybos pirmininku. Šios organizacijos steigėjais buvo URM, Krašto apsaugos ministerija, Valstybės saugumo departamentas, Vilniaus, Klaipėdos bei Vytauto Didžiojo universitetai ir privatūs asmenys.
Saugią prieglaudą po valdišku sparnu radęs SSC įvairioms valstybės institucijoms gana nepigiai pardavinėjo strategines programas, vertinusias Lietuvos ir tarptautinius politinius bei ekonominius procesus, strateginius užsienio politikos tikslus, uždavinius ir t.t.
Julius Girdvainis
