Rinkėjai, Liberaldemokratų partija ir pats atstatydintas Prezidentas Rolandas Paksas Vyriausiajam administraciniam teismui skundžia Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą neregistruoti jo kandidatu pirmalaikiuose valstybės vadovo rinkimuose.
Liberaldemokratai taip pat ieško paramos tarptautinėse Žmogaus teisių organizacijose, Europarlamente dėl, jų nuomone, pažeidžiamų rinkėjų teisių.
Pirmadienį spaudos konferencijoje Seimo narys iš Liberaldemokratų frakcijos Rolandas Pavilionis informavo, kad Vyriausiajam administraciniam teismui yra įteiktas grupės Lietuvos piliečių, parėmusių R. Pakso kandidatūrą savo parašais, skundas.
Jame Vyriausiojo administracinio teismo prašoma pripažinti VRK sprendimą neturinčiu juridinės galios ir taip pašalinti neteisėtus rinkėjų konstitucinės teisės laisvai rinkti Lietuvos Prezidentu asmenį, kurį parėmė pasirašydami jam išduotuose parašų rinkimo lapuose, suvaržymus.
Skunde taip pat prašoma įpareigoti VRK tęsti rinkėjų parašų rinkimo lapų užpildymo teisingumo tikrinimą ir paaiškėjus, kad surinkta 20 tūkst. parašų, įregistruoti R. Paksą kandidatu į Prezidentus.
Praėjusią savaitę VRK nusprendė neregistruoti R. Pakso kandidatu pirmalaikiuose Prezidento rinkimuose ir nutraukti jo pateiktų parašų rinkimo lapų tikrinimą.
Atsisakymą R. Paksą registruoti kandidatu į Prezidentus VRK motyvavo nauja Prezidento rinkimų įstatymo nuostata, numatančia, jog Prezidentu negali būti renkamas asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, jeigu nuo jo pašalinimo iš pareigų ar mandato panaikinimo praėjo mažiau kaip 5 metai. Prezidento rinkimų įstatymo pataisa priimta praėjusią savaitę.
R. Pavilionis neabejoja, kad VRK pažeidė piliečių konstitucinę teisę, pradėtą įgyvendinti, pasirašant rinkimų lapuose.
"Tai pirmas atvejis Europos šalių istorijoje, kai iš rinkėjų atimama teisė dalyvauti rinkimuose, nes tie žmonės, kurie pasirašė, 27 tūkst. žmonių šiandien yra eliminuoti iš rinkėjų sąrašų dėl to, kad jie neturės galimybės balsuoti už tą asmenį, su kuriuo jie sieja savo rinkimų lūkesčius", - sakė R. Pavilionis.
Parlamentaro teigimu, skundą teismui pasirašė jis ir dar trys asmenys, o savo parašais jį parėmė daugiau kaip 1 tūkst. 300 sekmadienį Vilniuje vykusio mitingo dalyvių.
R. Pavilionis taip pat informavo, jog yra nusiųstas laiškas Britų žmogaus teisių gynimo komitetui. Jame atkreipiamas dėmesys į pažeidžiamą rinkėjų teisę naudotis Konstitucijoje numatyta nuostata balsuoti už bet kokį teisėtai įregistruotą kandidatą. Laiške prašoma komiteto kreiptis į britų parlamentarus, kad šis klausimas būtų iškeltas Europos Parlamente.
Anot R. Pavilionio, panašaus turinio laiškai bus išsiųsti Europarlamento pirmininkui ir Europos Tarybos generaliniam sekretoriui.
Spaudos konferencijoje R. Pavilionis teigė gavęs atsiliepimą iš Vokietijos Vyriausybės kanceliarijos teisės departamento, kuriame atkreipiamas dėmesys, kad įstatymo pataisa, priimta prasidėjus pirmalaikių Prezidento rinkimų procedūrai, negali būti taikoma atgaline data.
Atsiliepime, pasak R. Pavilionio, taip pat pabrėžiama, kad negali būti varžomos rinkėjų teisės, o įstatymas negali būti taikomas vienam asmeniui.
"Lietuva pažeidžia jau ne tik savo įstatymus ir Konstituciją, bet ir tarptautinės teisės normas, ir tai negeras precedentas Europos Sąjungoje", - kalbėjo R. Pavilionis.
Liberaldemokratų partijos pirmininkas ir rinkimų štabo vadovas Valentinas Mazuronis sakė, kad jų partijos skunde Vyriausiajam administraciniam teismui taip pat prašoma panaikinti VRK sprendimą neregistruoti R. Pakso kandidatu pirmalaikiuose Prezidento rinkimuose.
Liberaldemokratai savo skundą motyvuoja tuo, kad įstatymas negali veikti atgaline data.
"Registracijos procesas buvo prasidėjęs. Mūsų kandidatas jau buvo įregistruotas pretendentu į kandidatus Prezidento rinkimuose. Jam buvo išduoti parašų rinkimo lapai. Mes tuos parašus surinkome tuomet, kai Seime buvo priiminėjama Prezidento rinkimų įstatymo pataisa", - sakė V. Mazuronis.
Rinkimų štabo vadovo teigimu, į teismą dėl VRK sprendimo kreipsis ir pats R. Paksas.
ELTA
