Lietuviškos tapatybės laukia nekokia ateitis, jei ir toliau nebus etninės tradicijos palaikymo politikos, identiteto problemų analizės ir priežasčių paieškos.
Tai pažymėjo Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo iniciatyva naujienų agentūroje ELTA surengtoje viešoje diskusijoje "Tapatumo paieškos: kas esi, lietuvi?" dalyvavę archeologas Aleksiejus Luchtanas, istorikas Ramūnas Trimakas, filosofas Krescencijus Stoškus ir Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo atstovas Gediminas Jakavonis.
Kalbėtojai neabejoja, kad lietuvis turi būti savo valstybės patriotas, didžiuotis tuo, kad yra lietuvis, o jeigu lietuviu jautėsi Lietuvoje, tai ir išvykęs į užsienius jis ir liks lietuviu.
Bandydamas nusakyti lietuvio tautinius bruožus, filosofas K. Stoškus telkėsi didžiųjų lietuvių filosofų mintis, ypač geriausiai tautos charakterį per kultūros savitumą apibūdino Antanas Maceina. Jis išskyrė lietuvių subjektyvumą (polinkį į save), kultūros receptyvumą (kai tauta ne duoda tai, ką turi savito, bet ima tai, kas svetima), plačiažygiškumą (lietuviai turi didelių užmojų, bet nepajėgūs jų realizuoti, linkę kurti projektus) ir žemiškumą - prisirišimą prie žemės, kuris buvo būdingas daugiau tarpukario Lietuvai. Pasak K. Stoškaus, tautinio charakterio neįmanoma sukurti - tai spontaniškai suformuotas dalykas, kurio negalima susimuliuoti, nes tie bruožai būdingi daugeliui vienos tautos žmonių.
Pasak archeologo A. Luchtano, tautinės tapatybės esmė - kiek tauta sugeba save realizuoti ir išlikti. "Lietuviai niekada neturėjo tikro lyderio. Vytauto Didžiojo idealaus valdovo kultas susiformavo tarpukariu, jam buvo statomi paminklai, bet tautos išlikimo momentais mus ne generolai vedė į mūšį, bet eiliniai žmonės. Galbūt tai nulemta tautos etnoso formavimusi - iš žemdirbių, kurie turi labai stiprų savo mažosios tėvynės, tėviškės traukos jausmą. Todėl kurti kažkokį modelį, kaip turėtume atrodyti, kažin ar tikslinga", - kalbėjo archeologas.
Pasak istoriko R. Trimako, kylantys būgštavimai dėl lietuviškos tapatybės praradimo susivienijusioje Europoje nelabai turi pagrindo, mat ši valstybių sąjunga nedraudžia nacionalinių kalbų ir kultūrų, kaip kad draudė imperinės valstybės, o grėsmė šiuo atveju slypi ne išorėje, bet mūsų pačių veiksmuose.
Lietuvių tautinio identiteto išlikimo ateitį kalbėtojai mato menkai optimistinę. G. Jakavonis neabejoja, kad šiuo metu lietuviai praranda savo tautinį identitetą, naikindami jį savo rankomis, ypač žiniasklaidos padedami. "Mūsų televizijos rodo vos keletą patriotinių laidų, gražus pasididžiavimo savo tauta pavyzdys yra ir Dainų šventė, bet kasdien tauta bukinama pramoginėmis laidomis. Tikėjomės kitąmet pamatyti filmą apie Žalgirio mūšį, bet neradom pinigų. Tai kuo turėčiau didžiuotis? Pirmuosiuose dienraščių puslapiuose - žmogžudystės, sensacijos... Iš to ir kyla nihilizmas", - kalbėjo G. Jakavonis.
K. Stoškus sako, kad istoriškai susiklostęs lietuvio atvaizdas dabar tapo daug prastesnis, mat tauta turėjo daug vilčių atgimti, tačiau dabar žmones apėmė "didžiulis nusivylimas". Iš jo plaukia ir nemalonūs lietuvio bruožai - per trumpą laiką išplito agresyvumas, nusitrynė aiškūs kriterijai tarp nepatikimų ir sąžiningų žmonių, atsirado didelis nepasitikėjimas tarp žmonių, išaugo ypač inteligentų propaguojamas nihilizmas, įvairiomis formomis plinta ir diletantizmas. Ypač filosofą liūdina lietuvių tautos vesternizacija - mechaniškas Vakarų pavyzdžio mėgdžiojimas, kai imama visa, kas tiekiama, dirbtinai bandant pasidaryti vakariečiu. "Tie bruožai nelabai mus puošia, bet juos reikia pergalvoti, išanalizuoti problemas, paieškoti priežasčių, ir galbūt tuomet imsime keistis?" - vylėsi K. Stoškus.
Pasak A. Luchtano, perspektyvos lietuviškajai tapatybei išlikti esančios nekokios, mat neturime valstybinės politikos šiuo atžvilgiu, esame tokie kuklūs, kad net nedrįstame įvardyti Lietuvos valstybės, ne tik jos vardo paminėjimo, tūkstantmečio, o Vytauto Didžiojo žygius matome vien degtinės reklamoje. "Jei visose srityse ir toliau save juodinsime, jaunimą trauks išvažiuoti, emigruoti iš Lietuvos. Sąmonėje yra krizė", - apibendrino archeologas.
