ramūnas trimakas

LRT Radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Pasaulį apskriejus žiaurios žurnalisto Jameso Foley egzekucijos vaizdo įrašui, Vakarai suskubo pasmerkti Islamo valstybės (IS) kovotojus, o JAV prezidentas Barackas Obama juos pavadino vėžiu. Tačiau, pasak karinių studijų eksperto Deivido Šlekio, mažai tikėtina, kad Irake bus imtasi aktyvesnių veiksmų. Tuo metu istorikas Ramūnas Trimakas sako, kad Vakarų politkorektiškumas tapo šiltnamiu radikaliems islamistams.

„Subkultūrinio daugmaž pakantaus sugyvenimo ribos peržengiamos, bręsta „tolerancijos mažumoms“ diktatūra, kai bandantysis išsakyti primetamos „mados“ ir politinio korektiškumo dogmų neatitinkančią nuomonę iškart tampa ne vien vadinamųjų aktyvistų puolimo taikiniu“, – mano Mykolo Romerio universiteto dėstytojas, istorikas Ramūnas Trimakas.

Vasario 16–osios signatarams buvo sunkiau, nei Kovo 11–osios, – mano istorikas, Mykolo Romerio universiteto docentas Ramūnas Trimakas. – Kaip keitėsi Nepriklausomybės minėjimo dramaturgija Pirmosios ir Antrosios Lietuvos Respublikos metais? Juk net tris dienas, kurios turėtų simbolizuoti beveik tą patį – liepos 6–oji, vasario 16–oji, kovo 11–oji? – Nepriklausomybės dienos minėjimas evoliucionavo kaip ir bet kuri kita valstybinė šventė.

Neseniai aistras sukėlė Arūno Valinsko žodžiai prezidentei, kai ši buvo pavadinta „boba“. Vėliau Seimo narys Egidijus Klumbys gavo pylos už tai, kad ištarė žodį „negras“. Kai kurių žodžių draudimas – kelias į toleranciją ar į cenzūrą? Apie tai – vaizdo konferencija. Apie tai – vaizdo konferencija. Seimo narė A. M. Pavilionienė teigia neįžvelgianti cenzūros grėsmės ir kalbos kontrolės tendencijų Vakarų visuomenėse.

Lietuva kuria demokratiją du dešimtmečius, bet jos piliečių daugumai nepatinka nei rezultatai, nei pati kuriama demokratija. Kai kurie santvarkos bruožai netgi primena carų laikus. Daugiau nei prieš šimtmetį, 1907 metų vasario 15 dieną, „Vilniaus žinios“ pranešė: „Peterburgo karės apskričio teismas pasmerkė kareivį Lianą visų tiesų atėmimui ir ištrėmimui už caro kaliojimą laiške namiškiems ir vieno atsišaukimo egzempliorio persiuntimą.

Apklausos rodo, kad lietuviai vis dar atsargiai žiūri į Rusiją, o bambagyslė su didžiąja mama iš Rytų kol kas nėra nutrūkusi. Apie tai Balsas.lt studijoje dikutavo politologas dr. Nerijus MALIUKEVIČIUS (Vilniaus universitetas, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas), istorikas dr. Ramūnas TRIMAKAS (Mykolo Romerio universitetas) ir Balsas.lt vyriausiasis redaktorius Arūnas BRAZAUSKAS. Diskusijos Balsas.lt studijoje vaizdo įrašą žiūrėkite straipsnio pabaigoje.

Portalo „Balsas.lt" vyriausiasis redaktorius Arūnas Brazauskas, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja Morta Vidūnaitė ir Mykolo Romerio universiteto dėstytojas, istorikas Ramūnas Trimakas aiškinosi santykius su sovietine praeitimi ir ieškojo gerų santykių su Rusija prielaidų. Video pokalbis – straipsnio pabaigoje Po straipsnio portale „Balsas.

Akivaizdžius dalykus yra, ko gero, sunkiausia įrodyti. Rusijoje Antrojo pasaulinio karo tema – tai greičiau nacionalinės religijos ir valstybės įtvirtintos teologinės doktrinos klausimas. Kaip pastebėjo rašytojas Borisas Strugackis: „Atmintis apie Didįjį Tėvynės [karą] tapo šventa. Nebėra daugiau nei sąvokos „tiesa apie karą“, nei sąvokos „istorinės tiesos iškraipymas“. Yra sąvoka „šventumo išniekinimas“. Ir tokį pat santykį stengiamasi sukurti su visu sovietiniu laikotarpiu.

Lietuviškos tapatybės laukia nekokia ateitis, jei ir toliau nebus etninės tradicijos palaikymo politikos, identiteto problemų analizės ir priežasčių paieškos.

Dabartinė ekonomikos krizė ir panaši, ir skiriasi nuo tos, kuri smarkiai pakeitė pasaulį, skurdino žmones ir provokavo socialinius neramumus 1929−1936 metais.

„Balsas.lt“ ragina „Žinių radijo“ klausytojus domėtis Lietuvos istorija. Sovietai oficialiai įvykdydavo ir viršydavo penkmečio planus. Ekonomika, pagal oficialią propagandą augo, kaip ant mielių. Vis dėlto, daug kam iš atminties neišdilo tuščios parduotuvių lentynos, piktos pardavėjos, nežinia ko laukiančios prie parduotuvių močiutės. Tokie “deficitai”, kaip vengriški žalieji žirneliai, majonezas, Maroc mandarinai ir pan. Pasiekdavo tik šventinius daugelio lietuvių stalus.